Visuomenei atveriama per 46 tūkst. meno leidinių sukaupusi biblioteka 

Rugsėjo 27 d., penktadienį, 17 val. visi kviečiami susipažinti su Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus biblioteka bei modernia skaitykla, kurios nuo šiol bus atviros visuomenei. 

Renginio metu darbuotojos supažindins su bibliotekos istorija bei fondais, parodys itin retų leidinių: Jono Bretkūno „Postilę“ (1591), pačią seniausią bibliotekos knygą – inkunabulą, išleistą 1484 m., vienuolių rankraštines knygas, vienintelę Lietuvoje esančią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapių knygą (1770 m.), atkeliavusią iš grafų Oginskių dvaro su Plungės bibliotekos priklausomybės antspaudais, bei ilgiausią knygą, siekiančią net 36 metrus, kuri buvo padovanota muziejui po Taivano meno parodos. 

Čiurlionio biblioteka-39 Čiurlionio biblioteka-10

Šiuo metu biblioteka turi sukaupusi per 46 tūkst. spaudinių meno teorijos, estetikos, liaudies dailės, vaizduojamojo bei taikomojo-dekoratyvinio meno, architektūros, paminklų apsaugos ir restauravimo, dizaino, meninės fotografijos temomis. Informacinį fondą papildo Lietuvos ir kt. pasaulio šalių parodų bei aukcionų katalogai, meno žurnalai, tęstiniai leidiniai. Gana gausus pasaulio muziejų albumų ir vadovų po kultūrines paminklines vietas rinkinys. Sukomplektuota senųjų Lietuvos meno, taip pat itin retų užsienio leidinių (išleistų XVI–XVIII a.) kolekcija. Bibliotekoje saugomas ir žymių Lietuvos bei išeivijos dailininkų palikimas – asmeninės bibliotekos: Petro Rimšos, Jono Šileikos, Petro Kalpoko, Petro Stausko, Aleksandro Mykolo Račkaus ir kt. Unikalią vertę turi knygos su įžymių XIX–XX a. žmonių autografais, dedikacijomis, knygos nuosavybės ženklais, ypatingu įrišimu.  

Bibliotekos parodų erdvėje veikia Leonoros Kuisienės meninės knygrišystės paroda „Duoklė mūzoms“. Pagrindinis parodos leitmotyvas yra per devynis mėnesius įrištos knygos graikų mūzoms, gimusioms iš devynių Mnemosinės ir Dzeuso meilės naktų. Mūsų dienomis pamažu nykstantį knygrišystės meną puoselėjanti kaunietė, kurios kūrybą geriausiai apibūdina trys dalykai: profesionalumas, eksperimentas ir neoromantinė estetika. Pagrindinė L. Kuisienės veiklos sritis – konceptualioji eksperimentinė knyga, knyga-objektas, knyga-idėja, kurioje svarbiausia – minties raiška, jos fiksacija ir žiūrovus įtraukiančiame procese gimstančios interpretacijos.

ČDM inf. ir nuotraukos
ciurlionis.lt

Maršrutas spalio 23–25 dienoms
PENKTADIENIS, 10 23 V. Sventicko knygos „Ką žino upė“ pristatymas, 17:00 Maironio lietuvių literatūros muziejus, Rotušės a. 13 Literatūros...
Tarptautinis Kauno dizaino įvykis – idėjų varžytuvės, dirbtuvės ir parodos
Ką galvojame išgirdę žodį „dizainas“? Apie aukštosios mados kolekcijas, spalvas, formas ar interjerą? Jis gali nepalyginamai daugiau – pasitelkdamos...
Filme „Ursus fabriko simfonija“ – žlugusios Lenkijos gamyklos darbininkų istorija
Kauno menininkų namų (KMN) ir platformos „Kitas Kinas“ inicijuojamas dokumentinių filmų peržiūrų ciklas „Common People“ rudens vakarais toliau kviečia...
Urbanistinės kūrybinės dirbtuvės „Naujamiesčio kodas“ kviečia į viešą aptarimą
Spalio antroje pusėje kūrybinių dirbtuvių „Naujamiesčio kodas“ dalyviai — architektai, urbanistai, kraštovaizdžio architektai, sociologai ir menininkai — pradėjo intensyvius...
Maršrutas spalio 23–25 dienoms
PENKTADIENIS, 10 23 V. Sventicko knygos „Ką žino upė“ pristatymas, 17:00 Maironio lietuvių literatūros muziejus, Rotušės a. 13 Literatūros...
Tarptautinis Kauno dizaino įvykis – idėjų varžytuvės, dirbtuvės ir parodos
Ką galvojame išgirdę žodį „dizainas“? Apie aukštosios mados kolekcijas, spalvas, formas ar interjerą? Jis gali nepalyginamai daugiau – pasitelkdamos...
Filme „Ursus fabriko simfonija“ – žlugusios Lenkijos gamyklos darbininkų istorija
Kauno menininkų namų (KMN) ir platformos „Kitas Kinas“ inicijuojamas dokumentinių filmų peržiūrų ciklas „Common People“ rudens vakarais toliau kviečia...
Urbanistinės kūrybinės dirbtuvės „Naujamiesčio kodas“ kviečia į viešą aptarimą
Spalio antroje pusėje kūrybinių dirbtuvių „Naujamiesčio kodas“ dalyviai — architektai, urbanistai, kraštovaizdžio architektai, sociologai ir menininkai — pradėjo intensyvius...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia