Vieno lito premija – poetei Enrikai Striogaitei

Vasario 7 d., penktadienį, 18 val. Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56) Kauno rašytojai dvidešimt pirmą kartą kolegiškai įteiks Vieno lito literatūrinę premiją. 2020 m. premijos laureatė – poetė Enrika Striogaitė, apdovanojama už poetinį žvilgsnį ir dėmesingumą atsidūrusiems visuomenės paribiuose eilėraščių rinkinyje „Žmonės“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2019). 

Šventinio vakaro metu lankytojų lauks poezija (Enrika Striogaitė), muzika (Rėjus Čemolonskas) ir kinas (Rolandas Karalius). Vakaro vedėjai – Milda Kiaušaitė ir Gediminas Jankus.

Renginio rėmėjai: Skulptorius Stasys Žirgulis, bravoras „Volfas Engelman“, projektą iš dalies finansuoja šiemet 30-metį švenčianti Asociacija LATGA.

***

Enrika Striogaitė. Mildos Kiaušaitės fotografija

Poetė, kultūros žurnalistė Enrika Striogaitė studijavo Klaipėdos universitete, Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete įgijo lietuvių kalbos ir literatūros magistro diplomą. Kauno televizijoje kūrė ir vedė kultūros laidą „Konrado kavinė“, yra trijų poezijos rinkinių („Lyja“, Kaunas: Nemunas, 2004; „Vienišėja“, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005 ir „Žmonės“, Kaunas: Naujasis lankas, 2019) autorė. Dokumentiniuose filmuose „Mėlyniesiems katilėliams aidint“, „August Varkalis“ bei „Neužtikrintas saugumas“ autorė supažindina su šviesaus atminimo Kauno valstybinio lėlių teatro įkūrėju Stasiu Ratkevičiumi, papasakoja apie tapytojo Eugenijaus Varkulevičiaus kūrybinę patirtį gyvenant JAV ir sugrįžus į Kauną bei apie tapytoją Raimondą Gailiūną. Enrikos straipsnius, interviu, reportažus bei recenzijas nuolat publikuoja kultūros leidiniai ir internetinė žiniasklaida. 

Naujausias E. Striogaitės eilėraščių rinkinys „Žmonės“ – trečioji poetės knyga po 14 metų pertraukos. Šie eilėraščiai pasakoja apie žmones ir jų gyvenimus, dažniausiai paženklintus neišsipildymo, nenusisekusios meilės, ilgesio, bet gilius ir prasmingus. Kaip pastebi poetas, literatūros kritikas Marius Burokas, tai – „netikėtų susitikimų, neįvykusių lemtingų dalykų, nepataisomų pasirinkimų knyga“. Pasak poetės, dr. Ievos Rudžianskaitės, „Žmonės“ suteikia galimybę tarsi iš šalies stebėti vieną po kito pasirodančius personažus, įvairiausius nutikimus, netektis, „permatyti“ veikėjų mintis ar netikėtai išgirsti jų paslaptis. Šis rinkinys – vienas iš sėkmingų pavyzdžių, kai siekiama išryškinti aktualias problemas, kalbėti apie žmones, dėl vienokių ar kitokių priežasčių patiriančius socialinę atskirtį.“ 

Interviu Vėjūnei Inytei pati poetė pasakoja: 

Praėjusią vasarą gyvenau Žaliakalnio Molėtų gatvės medinuko butuke, priešais kurį rinkosi viso Žaliakalnio alkoholikai, na, gal ir ne viso – Žaliakalnis didelis, – bet nuo Zanavykų turgaus ir Žaliakalnio „Iki“ ateidavo visi, kurie neturėjo namų. 

Maža to, jie vienas po kito ėmė nurodyti savo nuolatine gyvenamąja vieta mano butą, mat tikriausiai, kai išeidavo pro savo namų duris, priešais matydavo mano buto numerį, jį ir prisimindavo. 

Sutemus laiptinėje turėdavau kuo nors pasišviesti, šviesa buvo tik pirmame aukšte, šiaip jos būtų pakakę, bet antrame aukšte, kur gyvenau, turėdavau įsitikinti, ar išties turėsiu galimybę patekti į savo butą. 

Kartą kaip tyčia grįžau vėlai, o nedidelėje medinuko laiptinėje – per visą ilgį, matau, kažkas guli. Kiek pakeltu balsu, labiau iš baimės, nei pasipiktinimo, paklausiau: „Kas čia dabar?“ Gulintis vyrukas sujudėjo, parietė po savim kojas, kad galėčiau atsidaryti savo buto duris. 

Ir tame judesyje, patikėkite, buvo tiek daug skausmo, nevilties, patirtos nemeilės, kad kitas mano klausimas buvo: „Ar gerai jaučiatės? Gal reikia padėti?“ 

Taigi judesys, detalė, pokalbis ar jo nuotrupa, atviras išsipasakojimas ir sava patirtis bei dar daugelis kitų dalykų – iš viso to yra atsiradę tie eilėraščiai apie žmones. Kad juos parašyčiau, turėjau savotiškai nugyventi jų gyvenimą, nors iš tikrųjų – kiekvieno mūsų gyvenime yra tie žmonės, mes patys esame tie žmonės, nes mes visi vieni su kitais susiję. 

Taigi mano „Žmonės“ – ir savotiškas maištas. Tai, manau, akivaizdu: mano žmonės – taip pat žmonės ir jiems reikėjo atsirasti „Žmonėse“. 

Enrika Striogaitė

Angelas

(Bronės draugas)

 

norėčiau paklaust

kaip man su tuo gyventi?

su visu tuo

su kuo negaliu

 

su išmėsinėtais sparnais

vis dar pakylu

deja vis dar pakylu

mėsininko nuostabai

sakote tai – Dievas?

o kodėl vienoje jo saujoj

druska (šitai suprantu)

bet kitoje –

prieskoniai?

 

tiesą sakant norėjau tik paklausti:

gal primestum ant kelionės?

trūksta bilietui

na ne tik bilietui

taip, ir kelionei

 

Vycka

(naujasis Rožės draugas)

 

kartais taip jau išeina

gyveni vieną gyvenimą

o nusigyvena kitas

 

Vieno lito literatūrinė premija 

Vieno lito literatūrinė premija teikiama nuo 1999 m., sumanytojas – Petras Palilionis. Į ją kandidatuoti gali įvairiausių žanrų, skirtingas temas analizuojantys ir įvairų patirties bagažą turintys Kauno rašytojai. Premija aprėpia platų Kauno literatūros lauką, todėl svarbiausiais kriterijais tampa kūrinių meninis lygis, originalumas, paveikumas.

Geriausios praėjusių metų knygos autorių diskutuodami išrenka LRS Kauno skyriaus tarybos nariai, taigi – patys rašytojai, kurie yra ne tik kompetentingi savo srities profesionalai, bet ir reikliausi skaitytojai.

Net ir Lietuvai įstojus į euro zoną Vieno lito premija kultūrinėje atmintyje išsaugo nacionalinės valiutos vardą, o laureatas viešame literatūros vakare apdovanojamas autoriniame skulptoriaus Stasio Žirgulio darbe įkurdinta 1 lito moneta, diplomu bei renginio rėmėjų piniginiu prizu.

Vieno lito premijos laureatai:

2019 m. – Dovilė Zelčiūtė už egzistencinius ieškojimus ir autentiškus atsivėrimus eilėraščių rinkinyje „Prieglaudos miestai“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2018).

2018 m. – Gediminas Jankus už įtaigaus vaizduotės šėlsmo ir atpažįstamų realijų jungtis novelių rinkinyje „Rytoj“ (Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2017).

2017 m. – Robertas Keturakis už  formos ir turinio vienovę bei šviesų žvilgsnį į pasaulį eilėraščių knygoje „Nakties baltieji debesys“ (Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2016).

2016 m. – Edmundas Janušaitis už jaunatvišką maištą ir brandžią patirtį eilėraščių rinkinyje „Fronto Angelas“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2015).

2015 m. – Aleksas Dabulskis už pašaipų žvilgsnį į pasaulį ir save knygoje „Baigtas kriukis“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2014).

2014 m. – Petras Venclovas už naujų formų paieškas (mažųjų romanų knyga „Peržengti ribą“ (Kaunas: „Kauko laiptai“ , 2013).

2013 m. – Gintaras Patackas už eilėraščių rinkinius „Kur pakastas šuva“ (Kaunas: Indigo print, 2012), „Pasaulis kurio nėra“ (Kaunas: Indigo print, 2012) ir „Gintaras Patackas. Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlė“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2012) („Gintarui, kuris yra savitas Poezijos ir Laisvės alėjos Gintaras Patackas“).

2013 m. – Petras Palilionis už nuopelnus ir premijos sumanymą.

2012 m. – Gintautas Dabrišius už dabrišišką originalumą eilėraščių knygoje “Joju vienas” (2011 m., Kaunas: Kauko laiptai).

2011 m. – Aldona Puišytė už lyrikos rinkinį „Begaliniam kely“ (2010 m., Kaunas: Nemunas)

2010 m. – Vladas Kalvaitis už vaižgantišką kalbos sodrumą apsakymų knygoje „Svečias iš Magadano“ (2009 m., Kaunas: Nemunas)

2009 m. – Zita Gaižauskaitė už eilėraščių rinktinę „Kur keliauji, debesėli?“ (2008 m., Kaunas: Aušra)

2008 m. – Rimantas Marčėnas už istorinį romaną „Karūnos spindesio apakinti“ (2007 m., Vilnius: Alma littera)

2007 m. – Vladas Vaitkevičius už eilėraščių rinktinę „Šešėly krintančios žvaigždės“ (2006 m., Kaunas: Naujasis lankas)

2006 m. – Donaldas Kajokas už grušišką kūrybingumą poezijos rinktinėje „Karvedys pavargo nugalėti“ (2005 m., Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)

2005 m. – Aldona Ruseckaitė už gaivališką moteriškumą apysakoje „Sidabro sodai: fragmentų apysaka“ (2004 m., Kaunas: Naujasis lankas)

2004 m. – Violeta Šoblinskaitė už vaižgantišką kalbos sodrumą romane „Vilkų marti“ (2003 m., Kaunas: Nemunas)

Nuo 2003 m. premijos įteikimas persikėlė į kitus metus

2002 m. – Jonas Laucė už istorinį romaną „Mirštančių dievų kerštas” (2002 m., Vilnius: Vaga)

2001 m. – Tautvyda Marcinkevičiūtė už grušišką kūrybingumą eilėraščių knygoje „Gatvės muzikantas“ (2001 m., Vilnius: Alma littera)

2000 m. – Markas Zingeris už įspūdingą tikrovės mirgesį knygoje „Iliuzionas“ (2000 m., Vilnius: Andrena)

1999 m. – Jurgis Gimberis už kudirkišką pilietiškumą knygose „Mišiugino dienoraštis“ ir „Misės, mano boba ir kiti reikalai“ (1999 m., Kaunas: Santara)

 

Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus informacija

Nemokami sekmadieniai muziejuose – jau pamilta tradicija
Šešiolikoje nacionalinių ir respublikinių muziejų, pavaldžių Kultūros ministerijai, ir Kernavės archeologinės vietovės muziejuje 2019 metais nemokamų sekmadienių metų apsilankė...
Išleista monografija apie Juozą ir Jadvygą Tūbelius
Istorinėje LR Prezidentūroje (Vilniaus g. 33) vasario 26 d., trečiadienį, 17 val., vyks istorikės dr. Ingridos Jakubavičienės naujos monografijos...
Maršrutas vasario 21 – 23 dienoms
PENKTADIENIS, 02 21 Boso Tado Girininko solinis vakaras, 18:00 Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5 Vienas geriausių Lietuvos...
Nauja V. Petrulio monografija – apie paveldą kaip konfliktą
Žaliojo tilto skulptūros Vilniuje, pašto pastatai Kaune, Klaipėdoje ir sostinėje, buvusių kino teatrų dalybos Lietuvos didmiesčiuose – tai tik...
Nemokami sekmadieniai muziejuose – jau pamilta tradicija
Šešiolikoje nacionalinių ir respublikinių muziejų, pavaldžių Kultūros ministerijai, ir Kernavės archeologinės vietovės muziejuje 2019 metais nemokamų sekmadienių metų apsilankė...
Išleista monografija apie Juozą ir Jadvygą Tūbelius
Istorinėje LR Prezidentūroje (Vilniaus g. 33) vasario 26 d., trečiadienį, 17 val., vyks istorikės dr. Ingridos Jakubavičienės naujos monografijos...
Maršrutas vasario 21 – 23 dienoms
PENKTADIENIS, 02 21 Boso Tado Girininko solinis vakaras, 18:00 Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5 Vienas geriausių Lietuvos...
Nauja V. Petrulio monografija – apie paveldą kaip konfliktą
Žaliojo tilto skulptūros Vilniuje, pašto pastatai Kaune, Klaipėdoje ir sostinėje, buvusių kino teatrų dalybos Lietuvos didmiesčiuose – tai tik...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia