Ten, kur saugomas Kaunas (fotogalerija)

Ne vienas „Kauno pilno kultūros“ skaitytojas turbūt iš mokyklinių vadovėlių puslapių prisimena Aleksandrijos biblioteką – didžiausią antikos laikotarpio žinių saugyklą. Ir tai, kad jos bei didžiosios dalies jos salėse sukauptų turtų neliko. Ilgus metus manyta, kad per miesto apgultį ją netyčia sudegino Julijaus Cezario kariuomenė. Iš vėliau atrastų dokumentų istorikai darė prielaidas, kad bent jau dalis bibliotekos išliko ir tik sunyko vėliau. Tačiau istorijos srovėse dingo ne tik jos turinys – neliko ir patikimai to įvykio eigą mums nusakančių dokumentų. Baltų dėmių daug: ar biblioteka griuvo vėlesnių miesto puolimų metu, nuo kitų kariuomenių rankų? Ar tiesiog sunyko per ilgą laiką, praradusi savo svarbą? Po dviejų tūkstančių metų beliko spekuliacijos net ir dėl to, kaip atrodė vienas svarbiausių anos epochos pastatų.

Šiandien tokių istorinių spragų atsiradimo prevencija užsiima institucijos, kurias galime pavadinti Aleksandrijos bibliotekos palikuonėmis – tai mūsų archyvai. Vietos, kurių slenksčius daugiausia mina istorikai, bet kurios prireikus padeda kiekvienam, norinčiam sujungti taškus asmeninės ar platesnės istorijos ratuose; nesvarbu, ar smalsumo vedamam, ar norinčiam čia atrasti juridinį įrodymą, reikalingą biurokratiniams procesams. Kad pamatytume, kur ir kaip miega dokumentai, kol jų mums neprisireikia, apsilankėme Kauno regioniniame valstybės archyve (KRVA), kurį pažinti mums padėjo direktorius Gintaras Dručkus, dokumentų naudojimo skyriaus vedėja Vitalija Girčytė bei vyriausioji specialistė Nijolė Ambraškienė.

Vitalija Girčytė ir Nijolė Ambraškienė

Kitais metais valstybinė šalies archyvistika minės šimtmetį – būtent Kaune 1921 m. buvo įkurtas Centralinis valstybės archyvas, kurio reikmėms atiduotas visas VII fortas. Ir nors šiandien pagrindiniai Lietuvos archyvai sutelkti Vilniuje, bet KRVA – ne mažiau teisėtas pirmojo valstybinio archyvo įpėdinis, nors ir sumažėjusios geografinės aprėpties. Tarsi atliepdamas tylią, tačiau svarbią savo funkciją, kauniečių archyvas šiandien įsikūręs visai šalia pagrindinės miesto gatvės – nuo Laisvės alėja skubančiųjų slepiasi vieno kvartalo viduje. Čia lankęsi gerai pažįsta archyvo skaityklą, kurioje juos pasiekia užsakytos įvairių laikotarpių bylos. Vis dėlto turbūt nieko nenustebintume pasakę, kad didžiąją pastato tūrio dalį užima per keturis aukštus išsikerojusi jo šerdis – septynios saugyklos, talpinančios apie 10 kilometrų lentynų – daugiau nei 1 300 000 bylų. Jų išlikimą užtikrina čia vyraujanti prieblanda, palaikoma 16–18 °C temperatūra ir 40–60 % santykinė oro drėgmė.

Pirmosios sovietų okupacijos metu archyvas buvo išprašytas iš VII forto, paimto atėjusios armijos poreikiams, o jo fondai išblaškyti po kelias skirtingas vietas Kaune. Šie buvo laikomi ir Pažaislio vienuolyne, ir Totorių mečetėje, ir Nemuno gatvėje; atskiras buvęs tarpukarinės miesto savivaldybės archyvas liko Rotušėje. Dabartinis archyvo pastatas – žydiškos Kauno praeities liudininkas. Beveik šimtą metų čia buvo vadinamoji Hausmano sinagoga, kurios sienos vis dar gaubia pirmuosius du saugyklų aukštus. „Dar 1944 metais išlikusi žydų bendruomenės dalis čia rengdavo apeigas, – mums sakė V. Girčytė, – o po pastato nacionalizacijos, 6 dešimtmetyje, buvę maldos namai buvo paskirti archyvo saugykloms.“ Kaip papasakojo archyvistės, 1985 metais radikaliai rekonstruotas pastatas išaugo iki keturių aukštų ir tapo pagrindiniais archyvo namais. Tuomet viskas buvo padaryta pagal anuometį naujausią sovietinės archyvistikos žodį, o taupant brangią vietą lentynos buvo suglaustos ir sugrupuotos itin tankiai – prireikus bylų, reikiama lentyna ištraukiama ant specialių bėgių. Vis dėlto neapsieita be sovietinio planavimo paradoksų – automatinį stelažų judėjimą turėję užtikrinti elektros varikliai taip ir nebuvo įrengti, nes paaiškėjo, kad to negalima padaryti pagal taikomus priešgaisrinės saugos reikalavimus. „Kaip tik moteriškam saugyklų kolektyvui“, – juokėsi pašnekovės, demonstruodamos, kad tūkstančius bylų talpinanti lentyna nėra lengviausiai pajudinamas objektas. Šią problemą išspręs numatyta archyvo rekonstrukcija, pakeisianti ir kitus nedidelius pastato trūkumus, atsiradusius archyvistikai žengiant į priekį.

Saugyklų fragmentai

Archyviniai dokumentai sugrupuoti pagal fondus ir mažesniuosius šių skirsnius – apyrašus. Nuo dulkių bylos saugomos specialiose dėžutėse, bet daugelis carinio laikotarpio bylų – originaliuose ryšuliuose. „Nuo kiekvieno pajudinimo byla dėvisi, – sakė N. Ambraškienė, – todėl jos dėkluose atsiduria tik tada, kai gauname užsakymą.“ Kai kuriuose fonduose esančios bylos yra prastos būklės. Daugeliu atvejų tai lėmė pirmosios okupacijos metu, 1946 metais didžiąją žemutinio Kauno dalį užliejus potvyniui, išblaškytas archyvas: „Bylos būklė – dažniausiai laimės reikalas, priklausęs nuo to, ar anuomet byla gulėjo viršutinėse, ar žemutinėse lentynose.“ Aptikus prastos būklės bylą ar tiesiog tokią, kurioje pastebima pelėsio užuomazgų, archyvo darbuotojai gabena ją į čia esančias restauravimo dirbtuves, kur laukia ilgas gydymo procesas.

Negalėjome nepaklausti: kas iš archyvo lobynų turi didžiausią paklausą tarp lankytojų? „Tai priklauso nuo valstybėje vykstančių procesų ir politikos – vykstant restitucijai, daugelį metų vienu populiariausių fondų buvo tarpukario mokesčių inspekcijos dokumentai, – sakė V. Girčytė. – Dabar labai daug žmonių kreipiasi dėl sovietmečio darbo stažo įrodymų iš kolūkių protokolų. O kai tik kas pajuda dėl dvigubos pilietybės, pajuntame susidomėjimą iš visų pasaulio kampelių.“ Patys archyvistai itin didžiuojasi turimu pasų kortelių fondu, kuriame – bene kiekvieno tarpukario kauniečio paso informacija. Ir tikrai – iš ant stalo padėtų kortelių į mus žvelgė Jonas Jablonskis, Levas Karsavinas ir Pranas Hiksa.

Levo Karsavino ir Jono Jablonskio pasų kortelės

Netrukus iš miesto savivaldybės fondo čia atsidūrė ir stora anuomečio Medicinos skyriaus vedėjo Kazio Griniaus tarnybos byla su jo ranka rašytomis ataskaitomis; greta nugulė pirmieji Kauno sąjūdiečių susirinkimų protokolai, o prie šių – pirmųjų, 1918 m. gruodį vykusių miesto savivaldos rinkimų byla. Įdomu, kad tiek raginimai dalyvauti, tiek ir oficialus rinkimų komiteto antspaudas – visomis penkiomis anuomečiame Kaune paplitusiomis kalbomis. Ketvirtajame aukšte, kur saugomi daugiausia carinio laikotarpio dokumentai, ant stalo guli vieniša bemaž pusmetrio storio byla. „Tokiais vaizdais mes gąsdiname ateinančias mokyklines ekskursijas, kad netaptų archyvistais“, – atversdama dokumentų rinkinį juokėsi V. Girčytė. 

Taip atrodo pusės metų miesto tarybos posėdžių protokolų byla iš XIX amžiaus

Vadinamąjį „Bananų balių“ smerkiantis Kauno sajūdiečių pareiškimas

Pirmųjų Kauno savivaldos rinkimų nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje rinkimų komiteto antspaudas penkiomis kalbomis

Archyve saugoma nemažai didelio formato gyvenviečių planų iš carinio laikotarpio

„Vienas dalykas yra romantinis literatūrinis pasakojimas, kitas – archyvas, kuris padeda pasakyti, kaip buvo iš tiesų“, – sakė archyvo direktorius G. Dručkus, pasakodamas apie archyvo darbuotojų rastą carinės policijos dokumentą, nusakantį Tadui Blindai Luokės turguje minios surengtą egzekuciją. Vis dėlto, anot mūsų pašnekovų, dažnai senieji dokumentai išlikę yra tik per atsitiktinumą – tiek archyvo pasididžiavimu laikomas pasų kortelių fondas, tiek nuosavybės restitucijoje esminį vaidmenį atlikęs mokesčių inspekcijos fondas nebuvo originaliai numatyti kaip nuolatinio saugojimo dokumentų rinkiniai. „Galbūt užsitęsus sovietų okupacijai būtų praėję dar keletas metų ir mokesčių inspekcijos bylos būtų atsidūrusios šiukšlyne, bet atgavus nepriklausomybę jos tarnavo kaip pagrindinis nuosavybės atkūrimo įrodymas, nes jokie notariniai dokumentai neišliko“, – kalbėjo G. Dručkus. Nemažai tarpukario institucijų archyvų šiandien laikomi dingusiais ne tik dėl geopolitinių poslinkių, bet ir dėl to, kad anuomet taip ir nespėta priimti archyvų įstatymo, reguliuojančio bylų perdavimo tvarką. Pasitaiko, įvairių epochų dokumentai atrandami visiškai netikėtai: V. Girčytė atsitiktinėje byloje surado kitą svarbų istorinį dokumentą – vyskupo Motiejaus Valančiaus testamentą.

Nuo archyvo darbuotojų kompetencijos priklauso, kas iš daugybės skirtingų institucijų vidinių bylų ar asmeninių archyvų bus atrinkta išsaugoti. Kita vertus, lieka ateities nenuspėjamumo faktorius. Kaip teigė mūsų pašnekovai, nežinodamas tam tikrų raktažodžių, archyvaras negalėtų nuspręsti apie bylos svarbą vien iš naikinimo aktų pavidalu atkeliaujančių bylų sąrašų. Ant jų pečių gula tai, kokia informacija pasieks tolimos ateities piliečius. „Iš beveik pusantro milijono mūsų bylų koks dešimt procentų niekada dar nebuvo atverstos. Bet kodėl? – polemizavo direktorius. – Ar dėl to, kad jos kažkada buvo patalpintos be reikalo, ar dėl to, kad dar neišmušė jų valanda? Jeigu išsaugosime būtent tai, ką reikia, ir išsaugosim tinkamai, tada ateities kartos pasakys „ačiū“. 

Baigdami savo pasakojimą, turbūt nesuklystume sakydami „ačiū“ visų skaitytojų vardu kauniškio archyvo darbuotojams už tai, kas jau išsaugota. Miestiečiams (ir ne tik) čia atviros ne tik istorijos detalės, bet ir N. Ambraškienės kuruojama ekspozicijų salė, kurioje bent porą kartų per metus vyksta archyvo lobynų parodos. Iki pat kovo galo (straipsnis rengtas vasario mėn. – red. past) čia –  sporto salė. Tiksliau, tarpukario sportininkams dedikuota paroda. Originalios 4 dešimtmečio renginių afišos, pirmųjų olimpiečių dokumentai ir Kauno sporto halės projektas – kas nenorėtų pamatyti šalies sporto šaknų? 

 

archyvai.lt/kaa

 

Paulius Tautvydas Laurinaitis

Autoriaus nuotr.

Straipsnis publikuotas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ 2020 m. kovo mėn. numeryje „Užkulisiai“. Žurnalo archyvą rasite čia.

17-ojo „Kaunas Photo“ preliudijoje: Brazilijos lietuvės įžvalgos į Kražių kasdienybę
Kražių festivalis ir fotomeno festivalis „Kaunas Photo“, rugpjūčio 15 d. 19 val. Kražių kultūros centre atidaro lietuvių kilmės brazilų...
Vizualaus programavimo dirbtuvėse „Pure Data“ – grojimas augalais 
Birželio mėnesį Kauno menininkų namuose įvyko programavimo dirbtuvių ciklas. Penkių šeštadieninių susitikimų metu buvo mokomasi dirbti vizualaus programavimo kalba...
Pažaislyje – įžanginis „Purpurinio vakaro“ koncertas su „Baltuoju Kiru“ bei „Gražia ir ta galinga“
Tradicija tampantys kultūros festivalio „Purpurinis vakaras“ įžanginiai koncertai Pažaislio liepų alėjos vakaruose džiugins ir šiais metais. Likus savaitei iki...
Maršrutas rugpjūčio 10 – 13 dienoms
PIRMADIENIS, 08 10 Filmas „Įtūžęs“ (Unhinged),  „Forum Cinemas“, Karaliaus Mindaugo pr. 49 Trileris pasakoja apie įpykusią vairuotoją, papypsėjusią vyriškiui,...
17-ojo „Kaunas Photo“ preliudijoje: Brazilijos lietuvės įžvalgos į Kražių kasdienybę
Kražių festivalis ir fotomeno festivalis „Kaunas Photo“, rugpjūčio 15 d. 19 val. Kražių kultūros centre atidaro lietuvių kilmės brazilų...
Vizualaus programavimo dirbtuvėse „Pure Data“ – grojimas augalais 
Birželio mėnesį Kauno menininkų namuose įvyko programavimo dirbtuvių ciklas. Penkių šeštadieninių susitikimų metu buvo mokomasi dirbti vizualaus programavimo kalba...
Pažaislyje – įžanginis „Purpurinio vakaro“ koncertas su „Baltuoju Kiru“ bei „Gražia ir ta galinga“
Tradicija tampantys kultūros festivalio „Purpurinis vakaras“ įžanginiai koncertai Pažaislio liepų alėjos vakaruose džiugins ir šiais metais. Likus savaitei iki...
Maršrutas rugpjūčio 10 – 13 dienoms
PIRMADIENIS, 08 10 Filmas „Įtūžęs“ (Unhinged),  „Forum Cinemas“, Karaliaus Mindaugo pr. 49 Trileris pasakoja apie įpykusią vairuotoją, papypsėjusią vyriškiui,...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia