Kaip gimsta tikrai puikios ledi?

Vienas graikų mitas pasakoja istoriją apie karalių Pigmalioną, susikūrusį tobulos moters skulptūrą – nes visos aplinkinės karaliui neįtiko. Skulptūra buvusi tokia tobula, kad Pigmalionas maldavęs deivės Afroditės įkvėpti jai gyvybę. Deivė buvo mielaširdinga, ir Pigmalionas netrukus vedė savo Galatėją.

Ypač šį mitą mėgo Viktorijos laikų rašytojai: W. S. Gilbertas įkvėpė XX a. pradžioje pjesę „Pigmalionas“ parašiusį George’ą Bernardą Shaw. O šis savo ruožtu – Alaną Jay’ų Lernerį ir Fredericką Loewe’ą, sukūrusius ikoninį Brodvėjaus miuziklą „Mano puikioji ledi“. Grožis išgelbės pasaulį – net sovietų privertame Kaune „Mano puikioji ledi“ pastatyta dukart, trečią – jau atkūrus Nepriklausomybę. O šiuo metu Kauno valstybinis muzikinis teatras ruošiasi jau ketvirtosios miuziklo versijos premjerai  – ji buvo suplanuota kovo 27-ąją, kaip tik Tarptautinės teatro dienos proga. Dėl karantino premjera perkelta – šiuo metu planuojama, kad ji įvyks gegužę. 

Bet pasigilinkime į užkulisius. Naujo spektaklio kūrimko procesas šiame šimtamečiame teatre paprastai trunka kelis mėnesius – vos pristačius naujieną, imama rengtis kitai. Dirba ne tik aktoriai, muzikantai, kordebaletas, bet ir staliai, dailininkai, siuvėjai. Dirba ilgai – ir čia turiu omenyje ne viršvalandžius, o dešimtmečius toje pat darbo vietoje. Nieko keista – vieta ta pati, bet darbas vis kitoks. Keičiantis spektaklių siužetams, režisieriams, aktoriams, dailininkams, scenografams ir madoms, nė vienos dienos nebūna tokios pat.

Siuvėjų cechas šiam spektakliui turi pasiūti du šimtus kostiumų. Elizą, pagrindinę miuziklo veikėją, vaidins trys solistės, o herojė spektaklyje persirengia šešis kartus. Aštuoniolika suknelių. Kai užsukome, viena siuvėja kaip tik dygsniavo ilgą tviskantį nuometą – juokėsi, kad išvakarėse dalį blizgučių ant savęs namo išsivežė troleibusu. 

Arčiausiai „brodvėjinio“ spektaklio buvo trečioji kaunietiška versija, 1998-ųjų. Tuomet kostiumus miuziklui kūrė dailininkė iš Austrijos, kuriai daug įtakos turėjo 1964-ųjų to paties pavadinimo filmas. Šįkart savo simpatiją Getsbio epochai eskizuose išliejo Kotryna Daujotaitė. O siuvyklos moterys su didžiausia pagarba prisimena ir darbą su Juozu Statkevičiumi, kūrusiu „Madam Baterflai“ kostiumus. 

Yra siuvykla, bet yra ir kostiumų saugyklos – ten jų tūkstančiai suštabeliuotų, kad jokia kandis nė negalėtų įlįsti, keliais aukštais. Karnavalui idėjų nepritrūktų. Čia pat esame patikinami, kad taip paprastai išsinuomoti kostiumo nepavyks. Bet jei spektaklis nurašomas… Kai kurie kostiumai ir į muziejus nukeliauja.

Pavydžiai užveriame drabužinės duris ir beldžiamės pas stalius – tie juokiasi, kad čia jokios romantikos. Jos randame dekoracijų ceche – dailininkės moja rodydamos į du su puse tūkstančio rožių, virtusių perregima užuolaida. O gal siena? Pamatysim kovo pabaigoje. Sako, dabar, žinoma, galimybės visai kitos – daug detalių gali nusipirkti, nors joks robotas tokio darbo perimti negalės. Iš pradžių ruošiamas scenos maketas – lyg lėlių namelis. O tada kuriama: kalnai, jūros, pastatai, gatvės.

Visas pasaulis gali tilpti vienoje scenoje. Ir visas jis gimsta šiose patalpose. Erdviose, fantastiškai aukštais langas, kurie mums lankantis buvo praverti. Dažų kvapas – ir vėl nedaug romantikos. Viskas dėl jūsų, mieli žiūrovai. Kad gimtų tikrai puiki puikioji ledi. Šiek tiek primena karalių Pigmalioną, tiesa? Negali nemylėti tokio gražaus (savo) darbo. 

muzikinisteatras.lt 

Gunars Bakšejevs
Arvydo Čiukšio nuotr.

Fotoistorija publikuota žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ 2020 m. kovo numeryje „Užkulisiai“. Numerį perversti galite čia.

Maršrutas spalio 23–25 dienoms
PENKTADIENIS, 10 23 V. Sventicko knygos „Ką žino upė“ pristatymas, 17:00 Maironio lietuvių literatūros muziejus, Rotušės a. 13 Literatūros...
Tarptautinis Kauno dizaino įvykis – idėjų varžytuvės, dirbtuvės ir parodos
Ką galvojame išgirdę žodį „dizainas“? Apie aukštosios mados kolekcijas, spalvas, formas ar interjerą? Jis gali nepalyginamai daugiau – pasitelkdamos...
Filme „Ursus fabriko simfonija“ – žlugusios Lenkijos gamyklos darbininkų istorija
Kauno menininkų namų (KMN) ir platformos „Kitas Kinas“ inicijuojamas dokumentinių filmų peržiūrų ciklas „Common People“ rudens vakarais toliau kviečia...
Urbanistinės kūrybinės dirbtuvės „Naujamiesčio kodas“ kviečia į viešą aptarimą
Spalio antroje pusėje kūrybinių dirbtuvių „Naujamiesčio kodas“ dalyviai — architektai, urbanistai, kraštovaizdžio architektai, sociologai ir menininkai — pradėjo intensyvius...
Maršrutas spalio 23–25 dienoms
PENKTADIENIS, 10 23 V. Sventicko knygos „Ką žino upė“ pristatymas, 17:00 Maironio lietuvių literatūros muziejus, Rotušės a. 13 Literatūros...
Tarptautinis Kauno dizaino įvykis – idėjų varžytuvės, dirbtuvės ir parodos
Ką galvojame išgirdę žodį „dizainas“? Apie aukštosios mados kolekcijas, spalvas, formas ar interjerą? Jis gali nepalyginamai daugiau – pasitelkdamos...
Filme „Ursus fabriko simfonija“ – žlugusios Lenkijos gamyklos darbininkų istorija
Kauno menininkų namų (KMN) ir platformos „Kitas Kinas“ inicijuojamas dokumentinių filmų peržiūrų ciklas „Common People“ rudens vakarais toliau kviečia...
Urbanistinės kūrybinės dirbtuvės „Naujamiesčio kodas“ kviečia į viešą aptarimą
Spalio antroje pusėje kūrybinių dirbtuvių „Naujamiesčio kodas“ dalyviai — architektai, urbanistai, kraštovaizdžio architektai, sociologai ir menininkai — pradėjo intensyvius...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia