Steigiamasis Seimo šimtmečiui – fotografijų paroda po atviru dangumi 

Istorinės LR Prezidentūros sodelyje (Vilniaus g. 33) nuo gegužės 15 d. pradės veikti fotografijų paroda „Sveikas, šalies šeimininke! Steigiamajam Seimui – 100“.

Steigiamojo Seimo atidarymo metu alyvų bei kaštonų žiedų ir vos prasprogusių medžių nuspalvintas miestas skendėjo žalumynų girliandose, trispalvių jūroje, o parduotuvių vitrinas dabino Vytis. Taip spalvingai pasipuošusi ir nusiteikusi laikinoji sostinė pasitiko išrinktuosius Steigiamojo Seimo narius, kurie 18 val. 15 min. prasidėjusiame iškilmingame posėdyje proklamavo Lietuvos nepriklausomybę ir paskelbė kraštą demokratine respublika. Šio posėdžio pirmininkė vyriausia Seimo narė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė susirinkusiuosius tą vakarą sveikino šiais žodžiais: „Laiminga esu, kad likimas suteikė man tos didelės garbės atidaryt šiandien mūsų tėvynės, nepriklausomos tėvynės Steigiamojo Seimo darbus ir šalies šeimininko vardu pasveikinti visus čia susirinkusius. / Laiminga esu, galėdama tai padaryt, kaip sena savo tautos nepriklausomybės kovotoja, kaip moteris, įgijusi taip karštai pageidaujamo teisių sulyginimo, kaip savo visuomenės narys, neliovęs kovoti prieš kiekvieną pavergimą, vis tiek, koks jis yra: tautų, luomo ar kapitalo. / Ilga juk ir be galo sunki buvo mūsų tautos kelionė, kol priėjome laisvės slenkstį. Nelengviau klojosi mum, kol atsidūrėme tame brangių brangiausiam tautos valios sudarytam nepriklausomybės rūme.“ (Steigiamojo Seimo darbai, Pirmasai sąsiuvinis, 1920, p. 2.)

Nuo pirmojo posėdžio iki paskutinio, sušaukto 1922 m. spalio 6 d., Steigiamasis Seimas išdirbo beveik pustrečių metų (su pertrauka, kai dirbo Mažasis Seimas), per kuriuos buvo sušaukti 257 plenariniai posėdžiai ir priimti įstatymai, turėję stabilizuoti krašto ir žmonių gyvenimą: įtvirtini vakarietiškos demokratinės, parlamentinės valstybės principai, visų krašto gyventojų, nepriklausomai nuo lyties, tautybės ar religijos, lygybė prieš įstatymą, įtvirtintos žmogaus ir piliečio laisvės bei teisės. 1922 m. vasario 15 d. priimtas Žemės reformos įstatymas, kurį įgyvendinus, daugiau nei 34 tūkst. bežemių ir 26 tūkst. mažažemių paskirti žemės sklypai, taip sustiprinant žemės ūkio pramonę. Tų pačių metų rugpjūčio 1 d. priimta Lietuvos Valstybės Konstitucija, kuri pabaigė teisinį valstybės atkūrimo darbą. Taip pat priimtas Piniginio vieneto įstatymas. 1922 lapkričio 16 d. išspausdinti pirmieji litų ir lito centų banknotai, o nuo 1925 m. pradėtos kaldinti ir litų bei centų monetos. Didelis Steigiamojo Seimo dėmesys skirtas ir švietimo sistemai: Steigiamasis Seimas patvirtino Lietuvos universiteto, Muzikos, meno mokyklos, Karo mokyklos bei Aukštųjų karininkų kursų įstatus. 1922 m. priimtas Pradžios mokyklų įstatymas, reglamentavęs privalomą ketverių metų pradinį švietimą visiems 7–14 metų amžiaus Lietuvos vaikams, pradėtas kurti pradinių mokyklų tinklas. Priimta ir daug kultūrai reikšmingų ir svarbių sprendimų, leidusių sukurti modernios Lietuvos kultūrinio gyvenimo pamatus.

Steigiamojo Seimo veiklą liudijančios archyvinės nuotraukos ir platūs istoriniai komentarai laukia lankytojų Istorinės Prezidentūros sodelyje. Parodą galima aplankyti kasdien nemokamai nuo 8.00 iki 21.00 val. 

Parodą organizuoja Istorinė Prezidentūra Kaune ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Parodos kuratorė – istorikė Marija Navickaitė. Parodos dizainerė – Milda Kairaitienė. Parodos partneris – Lietuvos centrinis valstybės archyvas. Parodos draugai: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, Rokiškio krašto muziejus, Lietuvos banko Pinigų muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus. Projekto informacinis partneris – dienraštis „Kauno diena“.

Paroda veiks: 2020 05 15 – 2020 10 31

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus inf. 

Maršrutas spalio 23–25 dienoms
PENKTADIENIS, 10 23 V. Sventicko knygos „Ką žino upė“ pristatymas, 17:00 Maironio lietuvių literatūros muziejus, Rotušės a. 13 Literatūros...
Tarptautinis Kauno dizaino įvykis – idėjų varžytuvės, dirbtuvės ir parodos
Ką galvojame išgirdę žodį „dizainas“? Apie aukštosios mados kolekcijas, spalvas, formas ar interjerą? Jis gali nepalyginamai daugiau – pasitelkdamos...
Filme „Ursus fabriko simfonija“ – žlugusios Lenkijos gamyklos darbininkų istorija
Kauno menininkų namų (KMN) ir platformos „Kitas Kinas“ inicijuojamas dokumentinių filmų peržiūrų ciklas „Common People“ rudens vakarais toliau kviečia...
Urbanistinės kūrybinės dirbtuvės „Naujamiesčio kodas“ kviečia į viešą aptarimą
Spalio antroje pusėje kūrybinių dirbtuvių „Naujamiesčio kodas“ dalyviai — architektai, urbanistai, kraštovaizdžio architektai, sociologai ir menininkai — pradėjo intensyvius...
Maršrutas spalio 23–25 dienoms
PENKTADIENIS, 10 23 V. Sventicko knygos „Ką žino upė“ pristatymas, 17:00 Maironio lietuvių literatūros muziejus, Rotušės a. 13 Literatūros...
Tarptautinis Kauno dizaino įvykis – idėjų varžytuvės, dirbtuvės ir parodos
Ką galvojame išgirdę žodį „dizainas“? Apie aukštosios mados kolekcijas, spalvas, formas ar interjerą? Jis gali nepalyginamai daugiau – pasitelkdamos...
Filme „Ursus fabriko simfonija“ – žlugusios Lenkijos gamyklos darbininkų istorija
Kauno menininkų namų (KMN) ir platformos „Kitas Kinas“ inicijuojamas dokumentinių filmų peržiūrų ciklas „Common People“ rudens vakarais toliau kviečia...
Urbanistinės kūrybinės dirbtuvės „Naujamiesčio kodas“ kviečia į viešą aptarimą
Spalio antroje pusėje kūrybinių dirbtuvių „Naujamiesčio kodas“ dalyviai — architektai, urbanistai, kraštovaizdžio architektai, sociologai ir menininkai — pradėjo intensyvius...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia