Šilainių sodai kviečia į tarptautinį forumą (interviu)

Klimato kaita gali skambėti kaip abstrakti ir pribloškianti sąvoka, bet ar gali aktyvūs piliečiai ir vietos bendruomenės ką nors pakeisti? Šilainių sodai, tiksliau, Kauno tvirtovės VIII forte veikiantys aktyvistai su Evelina Šimkute priešakyje, kviečia virtualiai susitikti su įkvepiančiais pranešėjais NVO, socialinio verslo ir viešojo sektoriaus srityse, kurie kuria tvarius projektus ir imasi praktinių veiksmų, ne tik naudingų mūsų aplinkai, bet ir teigiamai veikiančių mūsų sveikatą ir gerovę. „Mūsų dėmesys bus sutelktas į miesto sodininkystę ir kompostavimą mieste“, — teigiama kvietime. Forumas „Veiksmai klimato srityje: miesto daržai ir kompostavimas mieste“ vyks kovo 5 d. 9-12 val. „Zoom“ platformoje (Registracijos nuoroda). Forumas vyks anglų kalba.

Forumo pranešėjai — Helene Gallis, socialinio verslo „Nabolagshager“ direktorė (Norvegija); Jūratė Žaltauskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto docentė, ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktarė; Egidijus Bagdonas, VšĮ „Kauno Tvirtovės Parkas“ l.e.p. direktorius; Rūta Lukošiūnaitė, tvarumo praktikė, Šilainių sodų vystytoja; Jūratė Jackytė, Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė, PSO Sveiko miesto koordinatorė Kauno mieste ir kiti. Daugiau apie šio forumo ir platesnių diskusijų poreikį papasakojo „Kauno pilno kultūros“ skaitytojams jau pažįstama dr. Jūratė Žaltauskaitė.

VIII fortas. R. Barono nuotr.

„Gamta ir Tvirtovė“ – taip pavadinta šiuo metu ruošiama tarpdisciplininiu bendradarbiavimu pagrįsta paroda, kurią šiais metais galės apžiūrėti visi, kuriems smalsu, kaip šiuo metu sugyvena būtent gamta ir tvirtovė. VšĮ „Kauno Tvirtovės Parkas“ ir „Šilainiai Project“ komanda, lydimi VDU mokslininkų, pasinėrė į aplinkotyros studijas. Kultūra, paveldas, gamta ir klimato kaita yra dažnai aptarinėjami visuomenėje ir politikoje, tačiau, mokslininkės Jūratės Žaltauskaitės nuomone, trūksta iniciatyvų, kurios siekia šias temas nagrinėti tarpsritiškai. Tokie tyrimai ir projektai iš prigimties yra labai kompleksiški ir sunkiai apibrėžiami, todėl būtent tokios parodos gali padėti mums visiems susipažinti ne tik su aplinka, kuri mus supa, bet ir suprasti savo ryšius su ja.

Tokios paveldo teritorijos kaip Kauno tvirtovė yra ne tik istorijos ir kultūros židiniai, tai yra vietos, kur prieglobstį randa daugybė augalų ir gyvūnų, kuriems kitaip mieste vietos neatsirastų. Siekiant šias teritorijas valdyti darniai, turime turėti galimybę į jas pažvelgti iš skirtingų perspektyvų. Tarpdisciplininis bendradarbiavimas tarp aplinkotyros mokslininkų, paveldosaugininkų ir bendruomeniškumo puoselėtojų gali tapti tuo kaleidoskopu, kuris padės pamatyti kaip darna tarp gamtos ir tvirtovės gali būti puoselėjama kūrybiškai ir bendruomeniškai.

VDU Gamtos mokslų fakulteto, Aplinkotyros katedros docentė, kuri šiandien su mumis dalijasi savo įžvalgomis iš neseniai atliktų tyrimų bei pasakoja apie tokių projektų svarbą. Jūratę Žaltauskaitę kalbina Rūta Lukošiūnaitė, projektų, siekiančių kontekstualizuoti darnumo sampratą konkrečiose vietose, bendrakūrėja.

 

Gal pradėkime nuo pačios parodos. Papasakokite apie ką ši paroda, kurią ruošiate?

Mes pakviesti tam, kad atstovautume aplinkos pusę. Kauno Tvirtovės Parkui svarstant objektų priežiūros klausimus dažnai iškyla senos ir naujos taršos temos. Kadangi objektų daug, norėjosi jų inventorizacijos. Siekiant naujų įveiklinimo formų, pirmiausia yra svarbu suprasti dabartinę situaciją, ypač jei norime kurti saugias ir bendruomeniškas erdves. Taip čia ir atsirado VDU Aplinkotyros katedra. Mes bandome susisteminti pagrindines su aplinka susijusias problemas ir atlikti mokslinius tyrimus. Tam, kad tokia informacija neužsiliktų stalčiuose ir mokslinėse laboratorijos, ir yra ruošiama ši paroda.

Tai kokios gi tos pagrindinės problemos Kauno tvirtovės teritorijose?

Apibendrinant galima sakyti, kad didžiausia problema šiose teritorijose, kuri yra akivaizdi visiems, yra atliekos. Atliekos likusios ir iš seniau, ir tos, kurias aplinkiniai gyventojai suneša ar net suveža didžiuliais kiekiais į šias teritorijas. Tokie kiekiai mums sako, kad kažkas sąmoningai renkasi atliekas versti saugomose teritorijose. Be to, patys tvirtovės pastatai ir struktūros daug kur yra pažeistos. Nors šios teritorijos stipriai prisideda prie biologinės įvairovės palaikymo mieste, jose taip pat gausu invazinių rūšių. Prieš tai niekada nebuvo domėtasi vandens ar dirvožemio kokybe šiose teritorijose. Neturint šių duomenų nėra galimybės nuspręsti, kokias veiklas galima skatinti ir kokias problemas reikėtų spręsti nedelsiant.

Ruošiantis šiai parodai ne tik apžiūrėta, kokios atliekos vis atsiranda Kauno tvirtovės teritorijose bet, kaip minėjote, atliekate ir mokslinius tyrimus. Kokie tai tyrimai?

Detalesniems tyrimams pasirinkome Vlll fortą. Buvo paimti paviršinio dirvožemio (iki 20 cm gylio) ir paviršinio vandens mėginiai. Laboratorijoje vis dar analizuojame sunkiųjų metalų ir maisto medžiagų kiekius, paimtuose mėginiuose. 

 Kodėl tokių tyrimų įtraukimas į informacijos parengimą šiai parodai yra svarbus?

Tai yra esminis elementas kalbant apie arba priimant bet kokius su teritorijos naudojimu susijusius sprendimus. Tokia informacija taip pat yra svarbi svarstant lankytojų saugumo klausimus. Kai svarstome šiuos klausimus, be tokių duomenų mes nežinome, su kokia situacija turime dirbti, ir yra labai sunku ieškoti sprendinių kai nežinome, visų pirma, kokią problemą bandome spręsti. Kalbant apie patį Vlll fortą, jei bendruomenė jungiasi, įsikūrinėja miesto sodus, tai mes turime žinoti, ar ten yra saugu auginti daržoves, ar ne. Tokia mokslinė informacija leidžia kalbėti argumentuotai ir greičiau pajudėti nuo abstrakčių spėliojimų prie konkretesnių sprendinių paieškos.

Ką šiuo metu galite pasakyti apie Vlll forto paviršinius vandenis?

Iš pradinių vandens kokybės tyrimų matome, kad kai kuriose vietose sunkiųjų metalų koncentracijos viršija leistinas Lietuvoje normas paviršinio vandens telkiniams. Pavyzdžiui, neženkliai yra viršijama vario koncentracija. Sunkiųjų metalų duomenys rodo, kad problema vandenyje nėra didelė, tačiau jei kalbame apie maisto medžiagų rodiklius, čia situacija šiek tiek kitokia. Šiuo metu turime tik fosforo duomenis, kurie mums sako, kad Vlll forto paviršinio vandens telkiniai išpildo visą spektrą — nuo geros iki labai blogos kokybės. Tirdami šiuos duomenis labai aiškiai pamatytume, kad į forto teritoriją užterštas vanduo atiteka neaiškios kilmės vamzdžiais. Šie vamzdžiai yra gan lengvai pastebimi. Blogas kvapas, keista spalva ir tyrimai identifikuoja, kad yra viršijama fosforo koncentracija ir kad tai gali būti tarša, ateinanti iš aplinkinių namų. Savivaldybė turėtų nagrinėti, kokia situacija su prisijungimu prie miesto nuotekų tinklo. Toliau bandysime matuoti kitas maistines medžiagas.

Skamba nekaip. Ką galite pasakyti apie Vlll forto paviršinį dirvožemį?

Paviršinio dirvožemio mėginiai kol kas įvertinti tik iš sunkiųjų metalų perspektyvos. Čia situacija taip pat nėra labai gera. Beveik visuose mėginiuose viršijama vario norma. Daug kur viršijamos cinko ir nikelio normos. Kai kur kur viršijama ir chromo norma. Kai kur šios koncentracijų normos viršijamos jau ne procentais o netgi dvigubai ar trigubai. Šie duomenys rodo, jog tai yra netipinės koncentracijos, ir jos tokios aukštos būtent dėl žmonių taršos. Ar tai istorinės taršos pasekmės, ar dabartinės nėra aišku, nes tyrinėjome tik paviršinį dirvožemį. Būtų naudinga pažiūrėti ir giliau. Mėginiai paimti iš giliau parodytų istorinę taršą ir leistų suprasti, ar tai tarša, kylanti iš gilesnių sluoksnių, ar ji labiau susijusi su dabartinėmis praktikomis, kaip tręšimo ir pesticidų naudojimas. 

Be šių nekokių rezultatų, yra ir kuo pasidžiaugti. Neaptikome, kad būtų viršyta norma labai kenksmingų, toksiškų metalų, tokių kaip kadmis ir švinas. Tyrimai aktyvios daržininkystės vietose parodė, kad ten sunkiųjų metalų koncentracijos nepadidėjusios ir užterštumo problemos neradome.

Atrodo, kad ir džiugu ir liūdna. Gal galite padėti suprasti, ką šie rezultatai mums sako apie situaciją Vlll forte?

Iš rezultatų matom tokias paraleles, kad tų pačių metalų koncentracijos viršijamos ir dirvožemyje, ir vandenyje. Kadangi šie metalai yra gan mobilūs, jie nesunkiai išsiplauna iš dirvožemio ir patenka į forto kanalą. Natūralu, jog vandenyje viršijimai yra mažesni, nes vanduo juda greičiau, o dirvožemis yra labiau linkęs kaupti tokias medžiagas. Šie rezultatai rodo, kad tai yra konkrečios vietos problematika. Taip pat rezultatai mums sako, kad mes turime tvarkyti šias teritorijas. Saugomos teritorijos statusas mus informuoja, kad mes turime pasirinkti draugiškus aplinkai, tvarius tvarkymo būdus. Kadangi situacija nėra bloga ir nėra vienodai pasiskirsčiusi visoje teritorijoje, galima strategiškai identifikuoti taškus, kuriuos sutvarkius situacija galėtų greitai pasitaisyti. Šie tyrimai yra tik pradiniai ir atliekami pirmą kartą, viename iš daugybės Kauno tvirtovės parko valdomų objektų. Šių įžvalgų negalima pritaikyti bendrai visai tvirtovei. Tai yra pirmas pilotinis tyrimas, kuris rodo visai neblogus rezultatus, o svarbiausia, rodo, kad mums reikia tyrinėti plačiau ir toliau.

O kaip suprasti šiuos rezultatus Vlll forto lankytojams ir žmonėms, kurie naudojasi šia teritorija?

Šie rezultatai svarbiausi turėtų būti tiems, kurie užsiiminėja miesto daržininkyste. Svarbu yra tinkamai pasirinkti daržininkystės vietą, o gal net svarstyti sodininkauti pakeltose lysvėse. Kadangi tai nėra labai didelė tarša, bendruomenė gali lengvai prisidėti prie išvalymo ir tvarkymo. Turėtų būti galvojama apie tai, kaip išvalyti problemines vietas, pavyzdžiui, tokias, kaip sukauptų atliekų krūvos, iš kurių ir išsiplauna daug teršalų. Pasidomėti palankiais aplinkai metodais, tarkim, augalais, kurie padėtų tą taršą subalansuoti. Tokios veiklos gali suburti bendruomenę ir visuomenę bendram tikslui. Ir jei bendruomenė prisideda prie savo aplinkos kokybės gerinimo, pati bendruomenė tik stiprėja ir mes visi nuo to tik gyvename geriau.

Kaip šios tyrinėjamos medžiagos juda aplinkoje?

Ya daug faktorių, nuo kurių priklauso medžiagų kaupimasis ir judėjimas. Tiriamos medžiagos juda per vandenį ir dirvožemį. Atkreipiant dėmesį į reljefą ir nuolydžius galime nuspėti, kur gali vykti sankaupos ir kur yra didesnė rizika rasti aukštesnes koncentracijas. Galimų judėjimo kelių yra ne vienas, todėl labai svarbu žiūrėti, kokia yra aplinka, kas ir kaip ja naudojasi. Pagrindiniai vario ir cinko šaltiniai dirvožemyje dažniausiai yra trąšos ir pesticidai, kuriuos į dirvožemį atneša patys žmonės. Kiekvienas sunkusis metalas yra labai skirtingas ir atlieka skirtingas funkcijas bei juda skirtingai. Kai kurie sunkieji metalai yra ir mikro maisto medžiagos (pvz., varis ir cinkas), kurios yra mūsų organizmui labai reikalingos. Maži jų kiekiai mums nėra kenksmingi. Kadangi šios medžiagos patenka ir į mitybos grandinę, ateityje reikėtų ištirti koncentracijas augaluose. Nors kiekviena augalų rūšis savaip kaupia tokias medžiagas, metalai dažniausiai kaupiasi šaknyse. Yra augalų rūšių, kurios kaupia šias medžiagas labai smarkiai, ir jos galėtų būti auginamos būtent ten, kur yra problemos. Šios medžiagos taip pat gali keliauti iš šaknų į antžeminę augalo dalį, kur jos gali kauptis, arba kurią mes po to galime nupjauti ir, pavyzdžiui, panaudoti biokuro reikmėms.

 

Kaip galime kartu su gamta palaikyti dirvožemio ir vandens sveikatą?

Jautrių teritorijų valymui augalai yra labai plačiai naudojami, nes negalime rinktis jokių drastiškų mechaninių ir cheminių dirvožemio valymo metodų. Tokie drastiški metodai didina riziką kitų pavojingų medžiagų atsiradimui bei gali sugriauti jautrias egzistuojančias struktūras. Paprasčiausias būdas yra pasirinkti tinkamas augalų rūšis, kuriomis džiaugiasi lankytojai, kurios neardo saugomų struktūrų ir yra vietinės kilmės. Mes išvalome dirvožemį ir tuo pačiu turime augalą, kuris suriša anglies dvideginį (viena iš pagrindinių šiltnamio efektą skatinančių atmosferinių dujų) iš atmosferos, vadinasi, prisideda prie klimato kaitos švelninimo. Kuriame aplinką, kurioje malonu apsilankyti ir būti. Priimti sprendimą būtent taip valyti ir valdyti teritorijas yra noro ir žinių reikalas. Bendradarbiavimas, moksliniai tyrimai ir nuolatinis noras gerinti ir saugoti unikalias Kauno tvirtovės erdves yra labai svarbūs elementai. Tam, kad toks noras neišblėstų ir nedirbtume su sena informacija, reikalingi pakartotiniai tyrimai. Labai dažnai jų atlikinėti nereikia. Sunkiuosius metalus dirvožemyje užtektų tirti kas kelis metus. Paviršinius vandenis reikėtų tirti dažniau, o dar svarbiau būtų susitvarkyti su nežinia iš kur atvestais vamzdžiais.

Rūtos Lukošiūnaitės ir dr. Jūratės Žaltauskaitės pokalbis baigėsi pozityvia nata. Tarpdisciplininio bendradarbiavimo užuomazgų Lietuvoje jau yra. Nors finansavimą tokiems projektams gauti vis dar yra sunku, aplinkotyros ir kultūros sąveikavimas vyksta. Tai yra įdomi ir naujai besiformuojanti sritis, kuri besikeičiančiomis klimato sąlygomis taps vis svarbesnė. Mokslininkė tikisi, kad tokių projektų, kaip ši paroda, iniciatoriai nepraras entuziazmo, nes „tik dėka tokių entuziastų mes stebime atsikuriančias rajonų bendruomenes, kurios aktyviai įsijungia į savo miesto aplinkos tvarkymą ir gerinimą ir taip mes sprendžiame daugybę aplinkos, socialinių ir ekonominių problemų“. Sekite Kauno tvirtovės parko interneto svetainę www.kaunotvirtovė.lt ir nepraleiskite progos sužinoti daugiau apie gamtą ir tvirtovę.

Iliustracijas kūrė Ugnė Balčiūnaitė.

Forumą finansuoja Šiaurės ministrų biuras Lietuvoje.

Partneriai: VšĮ Kauno tvirtovės parkas ir Vytauto Didžiojo universitetas.

Organizatorius: VšĮ Penki, keturi plius, projekto vadovė Evelina Šimkutė, tel. 8 621 56879,        el. p. silainiuprojektas@gmail.com www.silainiaiproject.com

Facebook renginys: https://www.facebook.com/events/439905410769315

Pasibaigus karantinui galėsite apllankyti į parodą „Gamta ir Tvirtovė“, tuomet  — užsirašyti į kompostavimo mieste dirbtuves Kauno tvirtovės VIII forte.

„Šilainiai Project“ inf.

Lietuvoje įsikūrę VDU kapelionai iš Slovakijos: sunkiais laikais viltis ir tikėjimas yra ypač svarbūs
Jei lieptumėte amerikiečiui per mėnesį pastatyti tiltą, jis rastų šimtą būdų, kaip šią idėją įgyvendinti. Tačiau jei tą patį...
„Veikti ar / ir būti?“: pokalbis su „Kino pavasario“ programos sudarytojais
„Veikti ar / ir būti?“ – klausimas, kuris įvairiomis kino formomis ir pasakojimais skleisis kovo 18⎯balandžio 5 dienomis virtualiai...
Prof. A. Kulakauskas: „Kovo 11-osios Lietuva yra Vasario 16-osios Lietuvos tęsinys“
„Atsimenu, kaip Sąjūdžio mitinguose žmonės paklausė: „Kai mes tapsim nepriklausomi, kada gyvensim kaip Švedijoje?“ Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, akademikas,...
Apie krepšinį visą parą. Šešiolika metų 
Netoli „Žalgirio“ arenos (pakeliui ir greitojo maisto užkandinė yra) ir visai prie pat Krepšinio namų. Strategiškai puikioje vietoje įsitaisiusi viena...
Lietuvoje įsikūrę VDU kapelionai iš Slovakijos: sunkiais laikais viltis ir tikėjimas yra ypač svarbūs
Jei lieptumėte amerikiečiui per mėnesį pastatyti tiltą, jis rastų šimtą būdų, kaip šią idėją įgyvendinti. Tačiau jei tą patį...
„Veikti ar / ir būti?“: pokalbis su „Kino pavasario“ programos sudarytojais
„Veikti ar / ir būti?“ – klausimas, kuris įvairiomis kino formomis ir pasakojimais skleisis kovo 18⎯balandžio 5 dienomis virtualiai...
Prof. A. Kulakauskas: „Kovo 11-osios Lietuva yra Vasario 16-osios Lietuvos tęsinys“
„Atsimenu, kaip Sąjūdžio mitinguose žmonės paklausė: „Kai mes tapsim nepriklausomi, kada gyvensim kaip Švedijoje?“ Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, akademikas,...
Apie krepšinį visą parą. Šešiolika metų 
Netoli „Žalgirio“ arenos (pakeliui ir greitojo maisto užkandinė yra) ir visai prie pat Krepšinio namų. Strategiškai puikioje vietoje įsitaisiusi viena...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia