Šiek tiek istorijos. Parodos aikštės metamorfozės

Parodos kalnas jau daugybę metų yra svarbi nuoroda kone visiems, keliaujantiems iš, į ar per centrinę Kauno dalį. Būdamas viena pagrindinių jungčių tarp žemutinės ir aukštutinės miesto dalių, jis yra tapęs savotišku simboliu, neretam kauniečiui žyminčiu slenkstį tarp darbo ir namų. Net ir tie, kurių kasdieniuose maršrutuose Parodos gatvė nefigūruoja, grįždami iš svečių miestų greičiausiai yra grožėjęsi leidžiantis atsiveriančiais miesto siluetais, keliavę pasivaikščioti į ąžuolų pavėsį ar svilinę sankabą stichinę nelaimę primenančiuose kamščiuose, susidarydavusiuose čia prieš krepšinio rungtynes Halėje. Tačiau vis labiau užmarštin skęsta tai, apie ką daugelis šiandien jau nebesusimąsto – kodėl „Parodos“? 

Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo reikėjo vietos, kur būtų galima demonstruoti šalies žemės ūkio ir pramonės pasiekimus – teritorijos, kur galėtų vykti juos atskleidžiančios parodos. Po nedidelės 1921 m. parodos, surengtos netoli ką tik duris atvėrusio Karo muziejaus, išryškėjo kur kas erdvesnės vietos poreikis. Teritorija, atitinkanti tokį kriterijų ir kojomis pasiekiama nuo miesto centro, atsirado ant kalvos – vietoje, kuri dažnai buvo vadinama Mažuoju ąžuolynu. Ten pat, kur dabar į dangų stiebiasi Kauno apskrities viešosios bibliotekos kuorai, 1922 m. pradėta formuoti Parodos aikštė, o į čia vedęs buvęs Kauno tvirtovės kelias pakrikštytas Parodos gatvės vardu.

Įėjimas į parodą Parodos g. apačioje. Kauno miesto muziejus

Iš viso čia buvo surengtos aštuonios parodos: 1922–1925, 1928, 1930, 1935 ir 1936 m., kuriose skleidėsi šalies ūkininkų ir pramonininkų, kitų valstybių atstovų (šių kasmet mažėjo) pasiekimai. Pirmojoje čia vykusioje ekspozicijoje buvo 112 dalyvių, o 1936-aisiais jų skaičius buvo jau beveik patrigubėjęs. Augo ir visuomenės susidomėjimas: pirmojoje apsilankė 46 tūkstančiai lankytojų, o paskutinėse trijose interesantų buvo jau virš 100 tūkstančių. 

Paviljonai buvo įrenginėjami tiek organizatorių, tiek dalyvių – 1936 m. parodoje čia jau stovėjo 62 įvairaus dydžio pastatai. Gausėjant dalyvių skaičiui pradėta varžytis paviljonų apipavidalinimu, siekiant pritraukti potencialių ateities klientų dėmesį. Kadangi paroda vykdavo vos keletą dienų per metus, o vėliau buvo nutolta ir nuo kasmetinio formato, dalis likusių pastatų būdavo išnaudojami įvairioms funkcijoms – pavyzdžiui, 1932 m. dalyje paviljonų veikė Montessori sistemą propagavęs darželis. Atskiro paminėjimo vertas vienas įspūdingiausių objektų – 1930 m. parodai, surengtai vadinamųjų Vytauto Didžiojo metų proga, čia buvo atvertas 19 metrų aukščio Vytauto Didžiojo paviljonas, tapęs ir vienu pirmųjų mūro statinių parodoje – jis turėjo tarnauti tiek patriotinių suvenyrų prekybai, tiek kaip apžvalgos bokštas. 

1928 m. parodoje demonstruojamas veislinis arklys. Vytauto Didžiojo karo muziejus

Ir vis dėlto Parodos aikštė tapo savo strateginės vietos, augančio erdvės poreikio ir savo sporadiško panaudojimo įkaite. Jau 4 dešimtmečio pradžioje Parodos aikštė tapo miesto plėtros diskusijų objektu. Savivaldybė norėjo čia statyti pagrindinę miesto ligoninę (vėliau išsikristalizavusią į Klinikų kompleksą), o aviacijos atstovai vietą matė kaip tobulą tašką Dariaus ir Girėno monumentui. Sklypą valdę ir parodas rengę Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) nepritarė nei vienai idėjai. Bet buvo puikiai suprantami ir vietos limitai – jau 1936 m. paroda čia sunkiai tilpo, kitą buvo planuojama organizuoti jau erdvesnėje vietoje. 

Kokie buvo ŽŪR ateities planai? 1934–1935 m. čia pradėta kurti ir gerokai kitokio pobūdžio nuolatinė paroda – vadinamasis tėviškės muziejus arba, kitais žodžiais tariant, būsimojo Rumšiškių muziejaus ankstyvasis prototipas. Atkelta žemaitiška sodyba su tradiciniu namu, viename paviljonų įrengta etnografinių eksponatų parodėlė, o iki 1938 m. pradėti kurti ir aukštaitiškų sodybų fragmentai. Vis dėlto, prie šios idėjos prisijungus kitoms institucijoms, muziejų nuspręsta kurti Panemunės šile. Mažasis ąžuolynas turėjo būti paaukotas naujajam šalies administraciniam centrui – vadinamiesiems Valstybės rūmams, kurių tarptautinis konkursas surengtas 1939 m. 

Parodos gatvė ir Vytauto Didžiojo paviljonas. Iš J. Sirinskio albumo „Kaunas“. Kauno miesto muziejus.

Parodos plakatas. Šiaulių „Aušros“ muziejus

Paskutinysis parodos statinys – tuo metu jau smarkiai apleistas Vytauto Didžiojo paviljonas – buvo nugriautas sovietinės okupacijos metais, o gatvei suteikus J. Gagarino vardą keliems dešimtmečiams išnyko ir paskutinis simbolinis parodos žymuo. Iki čia atsirandant knygų tvirtovei, buvusioji Parodų aikštės teritorija buvo naudojama daugiausia rekreacinėms funkcijoms – iš čia įrengto apžvalgos rato kauniečiai žvelgė į miesto panoramą, o vakarais rinkdavosi trypti į buvusį šokių paviljoną. 

 

Paulius Tautvydas Laurinaitis

Straipsnis publikuotas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ 2020 m. spalio numeryje „Projekcijos“. Numerį perversti galite čia.

Muziejai kviečia lankytojus virtualiems pasivaikščiojimams
Dėl karantino kultūros įstaigoms užvėrus duris, Lietuvos muziejai siūlo ekspozicijas aplankyti virtualiai. Neišėjęs iš namų šiandien gali nemokamai susipažinti...
„LOKALI: Made in Akademija“: gimusi iš alkio kultūrai
Lapkričio 26 d. Kauno rajono Akademijos miestelyje duris atvers ilgai laukta  šio miestelio bendruomenės savomis rankomis įkurta parduotuvė „LOKALI:...
Naujas Kauno bienalės įvaizdis: simboliu žymės šiuolaikinio meno patirtis (interviu)
„Kauno bienalė“, daugiau kaip du dešimtmečius Kaune organizuojanti vieną didžiausių šiuolaikinio meno festivalių šalyje, keičia savo vizualinį identitetą. Prasidėjusi...
Lietuvos švietimo istorijos muziejuje laukia paroda apie knygas mažiesiems
Lietuvos švietimo istorijos muziejus (Vytauto pr. 52, Kaunas) parengė parodą „Knygelė nekaltoji arba visu greičiu pirmyn į šviesųjį rytojų“....
Muziejai kviečia lankytojus virtualiems pasivaikščiojimams
Dėl karantino kultūros įstaigoms užvėrus duris, Lietuvos muziejai siūlo ekspozicijas aplankyti virtualiai. Neišėjęs iš namų šiandien gali nemokamai susipažinti...
„LOKALI: Made in Akademija“: gimusi iš alkio kultūrai
Lapkričio 26 d. Kauno rajono Akademijos miestelyje duris atvers ilgai laukta  šio miestelio bendruomenės savomis rankomis įkurta parduotuvė „LOKALI:...
Naujas Kauno bienalės įvaizdis: simboliu žymės šiuolaikinio meno patirtis (interviu)
„Kauno bienalė“, daugiau kaip du dešimtmečius Kaune organizuojanti vieną didžiausių šiuolaikinio meno festivalių šalyje, keičia savo vizualinį identitetą. Prasidėjusi...
Lietuvos švietimo istorijos muziejuje laukia paroda apie knygas mažiesiems
Lietuvos švietimo istorijos muziejus (Vytauto pr. 52, Kaunas) parengė parodą „Knygelė nekaltoji arba visu greičiu pirmyn į šviesųjį rytojų“....
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia