Restauruoto filmo „Skrydis per Atlantą“ seansas – ir Kaune

 1933-iųjų legendinį lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį atkuriantis filmas „Skrydis per Atlantą“ (rež. Raimondas Vabalas) – didžiausio populiarumo sulaukęs lietuviškas vaidybinis filmas istorijoje, jį pamatė daugiau nei 647 000 žiūrovų. Kino kritikų „Skrydis per Atlantą“ laikomas vienu geriausių Lietuvoje sukurtų istorinių patriotinių filmų. Kovo mėnesį Lietuvos kino centras kviečia į suskaitmeninto ir restauruoto filmo seansus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Filme pagrindinius vaidmenis atlieka Remigijus Sabulis (Steponas Darius) ir Eimuntas Nekrošius (Stasys Girėnas), taip pat vaidina Regimantas Adomaitis, Eugenija Bajorytė, Juozas Budraitis, Povilas Gaidys, Gediminas Girdvainis, Valentinas Masalskis, Jonas Vaitkus ir kiti. Filmo režisierius Raimondo Vabalo režisuoto filmo scenarijaus autoriai Raimondas Vabalas ir Juozas Glinskis, operatorius Jonas Tomaševičius, dailininkas Algirdas Ničius, kostiumų dailininkė Irena Vabalienė, kompozitorius Bronius Kutavičius, garso operatorius Juozas Tuita, montažo režisierė Mingailė Murmulaitienė.

Filmo veiksmas prasideda 1927 metais, rodomi Kauno karo aviacijos šiokiadieniai. Jaunas lakūnas, kapitonas Steponas Darius, pykstantis dėl atgyvenusios technikos ir mėgstantis rizikuoti, jau yra sumanęs skrydį per Atlanto vandenyną, kad ir kaip fantastiškai anais laikais toks sumanymas skambėtų. Vykdamas į Ameriką, kurioje gyvena jo motina ir seserys, kur jis mano surinksiąs lėšų lėktuvui, Darius apsistoja Paryžiuje. Čia – kone nacionalinė šventė: lakūnas Nanžeseras „Baltąja paukšte“ irgi ryžtasi įveikti vandenyną (tiesa, maršrutas „Niujorkas-Kaunas“ trečdaliu kelio ilgesnis). Laikraščiai praneša apie jo pergalę, bet paskui rašo apsirikę: prancūzų ekipažas dingo be žinios. 

Lietuvių lakūno tai neišgąsdina. Pasirodęs Čikagoje, Darius panyra į lietuvių diasporos gyvenimą, uždarbiui dalyvauja įvairiose avialenktynėse. Juo susidomi stambi „Lockheed“ firma, kurios atstovas pašiepia skrydžio idėją, o todėl nesusitaria ir su Dariumi. Viename oro uoste lietuvis susipažįsta su tautiečiu mechaniku Girėnu, iš pavienių detalių montuojančiu savą lėktuviuką. Bet abu svajoja apie geriausią reputaciją tiems laikams turintį „Bellancos“ markės lėktuvą. Žinoma, Dariui tenka įveikinėti naujojo draugo inertiškumą: kilęs iš labai gausios ir vargingos šeimos, Girėnas bijo rizikuoti viskuo. Situacija pablogėja

1929-aisiais, prasidėjus didžiajai ekonominei krizei; dabar jau net idealistas Darius žada viską mesti, gyventi „tyliai, ramiai“, nors tautiečiai emigrantai, anot Tado, jam to nebeatleistų. Tylioje kulminacinėje filmo scenoje į kalnų sanatoriją, kurioje Darius „lopo“ plaučius, atvyksta tylenis Girėnas, gavęs piloto teises ir nužiūrėjęs nebrangią „Bellancą“.

Prasideda Dariaus ir Girėno skrydžiai po lietuvių kolonijas, renkant dar stingančias lėšas, paskraidinant kuklius rėmėjus, dalyvaujant lietuviškose gegužinėse, apglėbtose noro pagarsinti gimtąjį kraštą ir švarių „Lietuva brangi“ dainuojančių balsų. Pagaliau ryškiai oranžinė „Lituanika“ pakyla skristi į Lietuvą. Filmas patvirtina versiją, kad lėktuvą, įveikusį vandenyną, jau Europoje, virš Soldino, numušė ką tik, 1933-aisiais, į valdžią atėjusių Vokietijos fašistų kulkos.

Baigiamoji kūrinio dalis – dokumentiniai kadrai ir fotonuotraukos, rodantys narsuolių palaikų sutikimą gedulu padengtame Kaune, dabar sutvarkytas Dariaus ir Girėno žūties bei amžinojo poilsio vietas.

Restauruoto filmo pristatymas Kaune įvyks kovo 6 d. 19 val. kino teatre „Forum Cinemas“ (2 salė). Įėjimas į renginį nemokamas, bilietai bus dalinami kino teatro kasose likus 1 val. iki seanso pradžios. Bilietų kiekis ribotas.

Parengta pagal Lietuvos kino centro inf.

Maršrutas vasario 21 – 23 dienoms
PENKTADIENIS, 02 21 Boso Tado Girininko solinis vakaras, 18:00 Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5 Vienas geriausių Lietuvos...
Nauja V. Petrulio monografija – apie paveldą kaip konfliktą
Žaliojo tilto skulptūros Vilniuje, pašto pastatai Kaune, Klaipėdoje ir sostinėje, buvusių kino teatrų dalybos Lietuvos didmiesčiuose – tai tik...
Knygoje „Partizano žiedas“ atgyja kiekvienas partizanų nueitas kilometras
Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje, A. Mapu g. 18, vasario 26 d. 18 val....
Vilniaus knygų mugėje – visų kauniečių sukurta Kauno žvėries pasakų knyga
„Miestas tampa tikru miestu tik tada, kai jo viduje, jo požemiuose, apsigyvena Žvėris. Nuo tos akimirkos miestas liaujasi būti...
Maršrutas vasario 21 – 23 dienoms
PENKTADIENIS, 02 21 Boso Tado Girininko solinis vakaras, 18:00 Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5 Vienas geriausių Lietuvos...
Nauja V. Petrulio monografija – apie paveldą kaip konfliktą
Žaliojo tilto skulptūros Vilniuje, pašto pastatai Kaune, Klaipėdoje ir sostinėje, buvusių kino teatrų dalybos Lietuvos didmiesčiuose – tai tik...
Knygoje „Partizano žiedas“ atgyja kiekvienas partizanų nueitas kilometras
Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje, A. Mapu g. 18, vasario 26 d. 18 val....
Vilniaus knygų mugėje – visų kauniečių sukurta Kauno žvėries pasakų knyga
„Miestas tampa tikru miestu tik tada, kai jo viduje, jo požemiuose, apsigyvena Žvėris. Nuo tos akimirkos miestas liaujasi būti...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia