Prasmingas dizainas – galingas efektyvumo ir produktyvumo įrankis (Monrealio pavyzdys)

UNESCO kūrybiškų miestų tinklas sukurtas 2004 metais. Techniškai šio tinklo tikslą galima apibrėžti kaip bendradarbiavimo skatinimą tarp miestų, kurie siekia pasitelkti ir vystyti kūrybiškumą kaip tvarios miestų plėtros, socialinės įtraukties ir gyvybingumo variklį. Vis dėlto bet kokią grandiozinę misiją įdomiausia pažinti per apčiuopiamus jos rezultatus. Didžiausias Kanados Kvebeko provincijos miestas Monrealis prie šios programos prisijungė dar 2006 metais, kai tinklui priklausė vos devyni nariai, o šiandien jų net 246! Po nekukliu skaičiumi slepiasi miestai, kuriems priskiriama viena iš septynių kūrybinių krypčių – jos potencialą skatinama auginti ir aktyviai įtraukti į miesto formavimą. Muzika, kinas, tautodailė ir amatai, gastronomija, literatūra, medijų menas, dizainas – būtent pastarasis paskirtas Monrealiui (o nuo 2016 metų ir Kaunui).

Mažiau resursų, daugiau kūrybiškumo

Monrealis turi senas amatų, rankdarbių, objektų išsaugojimo, taisymo ir naujos paskirties jiems ieškojimo tradicijas. „Istoriškai prancūzakalbiai kvebekiečiai nebuvo ypač turtingi, todėl turėjo būti labai išradingi. Aš manau, kad būtent iš čia kyla Monrealio dizaino unikalumas“, – pasakojo Monrealio dizaino biuro vadovė Marie-Josée Lacroix. Kvebeko provincijos dizaineriai vieni pirmųjų atsižvelgė į aplinkosaugos klausimus, pradėjo savo darbe taikyti atkūrimo bei pakartotinio panaudojimo principus. Tokios praktikos motyvacija galėjo būti faktas, kad retas architektūros ar dizaino lauko kūrėjas turėjo galimybių dirbti su prabangiomis medžiagomis ir prašmatniais projektais. „Tačiau aš manau, kad tai pliusas, nes tokia situacija privertė Monrealio architektus ir dizainerius ieškoti kūrybiškų sprendimų“, – mintimis dalinosi M. J. Lacroix. 

Šiandien Monrealyje dirba maždaug 25 tūkstančiai dizaino profesionalų. Vienas pagrindinių Dizaino biuro tikslų – pasirūpinti, kad visi šie žmonės galėtų pilnai prisidėti prie miesto gyventojų gerovės kūrimo. M. J. Lacroix pabrėžia, kad biuras nuolat ieško bei siekia kurti darbo vietas dizaineriams lokaliuose projektuose. Susirasti tiek darbą vietoje, tiek vietinių darbuotojų šiandien ypač svarbu dėl to, kad pandemijos metu prekių eksportas ir importas sulėtėjo. Valstybės siekia užtikrinti, kad pavojaus atveju piliečiai galėtų išgyventi vien iš vietinės produkcijos, o tam dažnai prireikia dizaino sprendimų. Šis sudėtingas pandemijos laikotarpis tik dar labiau išryškino tai, kad dizaineriai ir architektai yra ypač svarbūs ieškant būdų perkurti miesto struktūras – tai, kaip mes gyvename ir vartojame. 

Naujas turgus Monrealio Adam gatvėje, 2020 m. vasara. Naujas viešas erdves gyventojams „Bleu Tomate“ suprojektavo įmonės „Design par Judith Portier“ ir „Dupont Blouin Architectes“. Ville de Montreal/ Hochelaga-Maisonneuve nuotr.

Dizainas ir viešos erdvės

Į dalyvavimą UNESCO kūrybiškų miestų programoje Monrealio dizaino biuras pažvelgė kaip į įsipareigojimą oficialiai ir viešai skatinti kokybišką, originalų, naują dizainą ir skleisti žinią apie jo naudą bei siekti dizaino laukui užtikrinti nuolatinius pakankamus žmogiškuosius ir finansinius resursus. Šių siekių vedamas Monrealio dizaino biuras įgyvendino aibę iniciatyvų. Viena jų – tai prieš dešimt metų pradėtas tęstinis viešųjų bibliotekų kūrimo projektas. Didele dalimi šio projekto sėkmę nulėmė požiūris į viešąsias erdves – dizaineriai labai glaudžiai bendradarbiavo su būsimais lankytojais, bibliotekininkais ir kitais darbuotojais, kurie kuriamose patalpose praleis nemažai laiko. Monrealyje šios naujo tipo bibliotekos įgavo „Trečiosios lokacijos“ pavadinimą, nes jų funkcija ir populiarumas peržengė įprastas bibliotekas – čia jaunimas mielai renkasi leisti laisvalaikį ar susitikti, aplink net sumažėjo nusikaltimų skaičius.

Taip pat dizaino sprendimai Monrealyje taikyti ir urbanistinių infrastruktūrų statybų, rekonstrukcijų bei atnaujinimų vietose. Anot M. J. Lacroix mieste ilgai buvo ignoruojamas poreikis tvarkyti senas požemines vandentiekio bei dujotiekio infrastruktūras, todėl užlaikyta problema galiausiai privertė tvarkyti viską iš pagrindų. Dėl to mieste atsirado aibė pavojingų ir triukšmingų statybviečių, kurios kelia dulkes, yra nepatrauklios ir nemalonios. Dizainas pavertė šias vietas saugesnėmis, padėjo nukreipti žmones bei eismą aplink jas ir informuoti piliečius, kodėl čia tokia netvarka ir kas čia bus pasibaigus darbams. Po nuodugnių testų, įsitikinus, kad įrankis tiks ir žmonėms su regos bei judesio negaliomis, buvo sukurti specialūs grafiški, lengvai atpažįstami informacijos stendai, kuriuos lengva perkonstruoti ir adaptuoti prie skirtingų dydžių statybviečių. Šis sprendimas leido sumažinti darbams reikalingų finansų bei laiko kiekį. „Manau, tai puikus pavyzdys, kaip prasmingas dizainas gali būti galingas efektyvumo bei produktyvumo įrankis ir pagerinti kasdienę gyventojų patirtį mieste“, – džiaugėsi M. J. Lacroix.

Dizaino specialistai aktyviai dirba ir su pandemijos akistatoje iškilusiomis problemomis. Laikantis sveikatos apsaugos reikalavimų, Monrealyje buvo perorientuotos įvairios viešos vietos: uždarytos ir pėstiesiems paskirtos ištisos gatvės, perstruktūruotos maitinimo įstaigų bei parduotuvių erdvės, įrengtos laikinos konstrukcijos. Vasarą mieste veikė dizaino laboratorijos, kuriose ne tik testuotos įvairios idėjos, bet ir suburta multidisciplininė dizaino komanda, stebėjusi ir vertinusi žmonių reakcijas į erdvių pakitimus. Pasakodama apie nesenus pokyčius M. J. Lacroix aiškino, kad dizainerių dėka šiais sunkiais laikais miestas sugebėjo labai greitai adaptuotis, o dizainas Monrealiui ir jo gyventojams suteikė džiaugsmo, malonumo bei grožio.

Nauji gatvių žymėjmo būdai – „Libres Cours“ idėjos dalis. Autoriai. NIPpaysage + Paprika + Signature Design Communication + ATOMIC3. Mathieu Rivard nuotr.

Nuo Monrealio iki Detroito iki Nagojos

 

Verta nepamiršti, kad kiekvienas dizaino miestas yra tinklo dalis, todėl savo pasiekimais ir idėjomis Monrealis mielai dalinasi su kitais programos nariais. Nuo pandemijos pradžios UNESCO programos nariai surengė aibę internetinių seminarų ir konferencijų. M. J. Lacroix neįkainojama laiko galimybę patirtimi dalintis su kolegomis iš viso pasaulio ir tiki, kad tinklo svarba ateityje tik augs, nes šalims vis dažniau tenka spręsti globalias problemas. Kiekvienas iš keturiasdešimties dizaino miestų gali tinklui pasiūlyti ir iš jo pasiimti ką nors unikalaus ir prasmingo. 

Naujas turgus Monrealio Adam gatvėje, 2020 m. vasara. Naujas viešas erdves gyventojams „Bleu Tomate“ suprojektavo įmonės „Design par Judith Portier“ ir „Dupont Blouin Architectes“. Olivier Blouin ir Mélanie Dusseaul nuotr.

Kadangi Monrealis tinklo veikloje dalyvauja jau seniai, o ir Dizaino biuras yra įžengęs į antrąjį savo veiklos dešimtmetį, Kanados didmiestis jau spėjo išbandyti daug sėkmingų ir nesėkmingų projektų, todėl programoje neretai prisiima mentoriaus poziciją. Ilgus metus Monrealyje vystyti Komercijos dizaino apdovanojimai padėjo pagerinti parduotuvių, plaukų salonų, restoranų ir kitų prekybos bei paslaugų vietų kokybę. Dabar šią praktiką savo miestuose pritaikė ir Detroitas bei Kortreikas. Dar vieną sėkmingą dizaino projektą – specialų suvenyrų lankstinuką su produktais, kuriuos kuria profesionalūs dizaineriai ir kurie padeda atskleisti miesto dvasią, dabar Monrealis pritaikyti sau padeda Nagojos, Sen Etjeno ir Dandžio miestams. Žinoma, net ir tinklo senbuviui yra ko išmokti. M. J. Lacroix pasakojo, kad ją ypač įkvepia Helsinkio pavyzdys, kur dizaino profesionalai aktyviai prisideda prie miesto vystymo, dizainas yra vertinamas ir politikai į jį žvelgia kaip į itin svarbų vietovės identiteto dėmenį. „Tikimės vieną dieną pasiekti tokį dizaino įtraukimo į savivaldybės darbotvarkę lygį“, – sakė Dizaino biuro vadovė. Monrealis į UNESCO Dizaino miesto vardą žvelgia ne kaip į titulą, o kaip į užduotį ir siekiamybę – visų programos narių tinklas yra nuostabus resursas šiame kelyje. 

Justė Vyšniauskaitė

Interviu publikuotas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ 2020 m. spalio numeryje „Projekcijos“. Numerį perversti galite čia.

Vakarėlis turi tęstis, arba „Prisukamo Abrikoso“ istorija
Ankstesniuose žurnalo numeriuose jau esame aptarę, kaip šoko ir linksminosi kaunuomenė praėjusio amžiaus antroje pusėje ir šio pradžioje. Nuo...
Jeigu švęsti, tai su visu kolektyvu! Pasakoja Auksė Petrulienė (fotogalerija)
Kolektyvo šventė su tūkstančiais žmonių! Skamba neįtikėtinai, tačiau taip įvairiausias progas minėdavo Lietuvos fabrikų bendruomenės. Su šokiais, muzika, savadarbiais...
Indiškų švenčių skoniai Kaune. Pažintis su P. Challapalli
Vos prieš 5 mėnesius Girstupio gatvėje įsikūrusio indiško restorano „Challapalli“ duris man pravėrė šios autentiškos vietos šeimininkas Phaneendranathas Challapalli....
Ir kas gi iš tiesų tas Vytenis Jakas? 
Kartais stebi žmogų iš tolo, skaitai apie jį, matai jo darbus, ir vis neapleidžia mintis, kad norėtumei jį pažinti...
Vakarėlis turi tęstis, arba „Prisukamo Abrikoso“ istorija
Ankstesniuose žurnalo numeriuose jau esame aptarę, kaip šoko ir linksminosi kaunuomenė praėjusio amžiaus antroje pusėje ir šio pradžioje. Nuo...
Jeigu švęsti, tai su visu kolektyvu! Pasakoja Auksė Petrulienė (fotogalerija)
Kolektyvo šventė su tūkstančiais žmonių! Skamba neįtikėtinai, tačiau taip įvairiausias progas minėdavo Lietuvos fabrikų bendruomenės. Su šokiais, muzika, savadarbiais...
Indiškų švenčių skoniai Kaune. Pažintis su P. Challapalli
Vos prieš 5 mėnesius Girstupio gatvėje įsikūrusio indiško restorano „Challapalli“ duris man pravėrė šios autentiškos vietos šeimininkas Phaneendranathas Challapalli....
Ir kas gi iš tiesų tas Vytenis Jakas? 
Kartais stebi žmogų iš tolo, skaitai apie jį, matai jo darbus, ir vis neapleidžia mintis, kad norėtumei jį pažinti...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia