Penktadienį – Lenkijos pasiuntinybės įamžinimas ir diskusija apie kaimynų santykius

2018 m. Lenkija ir Lietuva minėjo nepriklausomybės atgavimo šimtmetį, taip pat diplomatinių santykių užmezgimo 80-metį. Dėl įvairių priežasčių abi valstybės diplomatinius santykius nusprendė užmegzti tik praėjus dvidešimčiai metų po nepriklausomybės atgavimo.

Lenkijos instituto Vilniuje bei Kauno miesto savivaldybės iniciatyva, 2019 m. kovo 22 d. ant buvusio Lenkijos pasiuntinybės pastato Kaune bus atidengta atminimo lenta, o Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje apie Lietuvos-Lenkijos diplomatinius santykius tarpukaryje diskutuos lenkų ir lietuvių istorikai.

Tarpukario dešimtmetis – tai dinamiškų pokyčių, sudėtingų tarptautinių ir vidinių sąlygų laikmetis. Dinamiškų reformų ir po padalijimų nustekentų šalių atstatymo laikmetis. Tai nuolatinė skirtingų idėjų ir koncepcijų, taip pat ir tų, skirtų Lenkijos ir Lietuvos santykių ateičiai, trintis. Galiausiai tai ir šiuolaikinės Lenkijos ir Lietuvos diplomatijos, 1919 metais prabilusios apie diplomatinių santykių užmezgimą (deja, anuomet be rezultatų), gimimas ir raida. Šis laikotarpis ne be priežasčių tapo nesantaikos akmeniu tarp lenkų ir lietuvių. Piłsudskis, Żeligowskis, Smetona, ginčas dėl Vilniaus ir Vilniaus krašto ilgam užkirto kelią abiejų tautų tarpusavio supratimui ir partneriškiems santykiams. Du ilgus dešimtmečius Lenkiją ir Lietuvą skyrė praraja, vyko tam tikras šaltasis karas. Kaip rašė Piotr Łossowski: „Santykių tarp Lenkijos ir Lietuvos de facto nebuvo, tačiau laikas nuo laiko apie juos buvo primenama tikrai garsiai…“.

Tęsiant pokalbių ciklą „Be emocijų. Lenkų ir lietuvių dialogas apie…“, kurį Lenkijos institutas pradėjo prieš dvejus metus, kovo 22 d. 16.30 val. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje Kaune vyks diskusija, skirta Lenkijos ir Lietuvos diplomatiniams santykiams, ypatingą dėmesį kreipiant į 1938 m. Diskusijoje dalyvaus: doc. dr. Jonas Vaičenonis ir dr. Asta Petraitytė-Briedienė (Vytauto Didžiojo universitetas), Simonas Jazavita (Kauno miesto muziejus), prof. habil. dr. Marek Kornat (Lenkijos mokslų akademija, Tadeuszo Manteuffelio istorijos institutas, Kardinolo Stefano Wyszyńskio universitetas Varšuvoje),  dr. Paweł Libera (Lenkijos tautos atminties institutas) ir Dominik Wilczewski (Baltstogės universitetas, interneto žurnalas PrzegladBaltycki.pl.).

Renginio metu taip pat bus pristatyta Lenkijos instituto Vilniuje Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių užmezgimo 80-mečio proga išleista dvikalbė publikacija „1938. Tamsiausia naktis būna prieš aušrą“, kurios autoriai – jaunosios kartos istorikai ir politologai Simonas Jazavita ir Dominik Wilczewski. Publikacijoje istorikai pristatys ano meto istorinių įvykių apžvalgą iš savo – jaunų lenkų ir lietuvių istorikų – perspektyvos. Susitikimo dalyviai galės apžiūrėti diskusijos tema parengtą parodą.

Prieš diskusiją, 16 val. ant modernistinio pastato, esančio Kęstučio g. 38, sienos bus iškilmingai atidengta atminimo lenta, pažyminti, kad tame pastate Kaune 1938-1939 m. veikė Lenkijos Respublikos pasiuntinybė. Atidengimo ceremonija vyks bendradarbiaujant su Kauno miesto savivaldybe. Panašios lentelės nuo 2001 m. puošia pastatus, kuriuose prieš karą veikė JAV, Šveicarijos, Prancūzijos, Vengrijos, Estijos ir kitų šalių pasiuntinybės. Lentos autorius – Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Jonas Venckūnas. Užrašas ant lentos: „Šiame pastate nuo 1938 m. gegužės iki 1939 m. spalio buvo Lenkijos Respublikos pasiuntinybė. Jį įsteigta 1938 m. kovo mėn. ir laikinai veikė viešbutyje „Lietuva“.

Lietuvai ir Lenkijai užmezgus diplomatinius santykius po 1938 m. kovo 17 dienos Lenkijos ultimatumo,  Kaune oficialiai pradėjo darbą Franciszeko Charwato vadovaujama Lenkijos Respublikos pasiuntinybė. Laikinosios diplomatinės atstovybės būstine pasirinktas „Lietuvos“ viešbutis (dabar „Metropolis“). Vėliau pasiuntinybė perkelta į pastatą Kęstučio g. Nr. 24 (dabar – Kęstučio g.38), 1932 m. suprojektuotą Felikso Vizbaro.

Beje, Lenkijos institutas Vilniuje šią savaitę kauniečiams siūlo ir daugiau progų susitikti. Trečiadienį Sugiharos namuose bus atidaryta paroda „Lenkijos Respublikos ambasadorius Japonijoje Tadeusz Romer ir žydai karo pabėgėliai Tolimuosiuose Rytuose“. Daugiau apie ją skaitykite čia.

Lenkijos instituto Vilniuje inf.

Vizionierių Juozą Vaičkų įkūnysiantis Deividas Breivė: „Išmanioji programėlė nesurežisuos spektaklio“
Jaunasis Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Deividas Breivė kuria didelį vaidmenį – Gyčio Padegimo premjeroje „Pimeiviai“ jis įkūnys legendinį...
Maršrutas rugpjūčio 14 – 16 dienoms
PENKTADIENIS, 08 14 Paroda „Naujas muziejuje: radijo gamyklos kolektyvo albumas“, 10:00–18:00 Kauno miesto muziejaus Rotušės skyrius, Rotušės a. 15...
Apie „Gryną meną“ su baltarusių režisieriumi Maksimu Švedu
Atnaujinta: Publikavus straipsnį internete paaiškėjo, kad Maksimas Švedas, dokumentavęs Baltarusijoje po rinkimų vykstančius protestus savo vaizdo kamera, sulaikytas už...
Muziejaus trečiadienis. Pasaka yra tiesa, ir joje nėra nei krislo melo
(Juliui Viktorui Kaupui – 100) Maironio lietuvių literatūros muziejuje liepos mėnesį duris atvėrė paroda „Kalnų gatvės padauža“ skirta rašytojo,...
Vizionierių Juozą Vaičkų įkūnysiantis Deividas Breivė: „Išmanioji programėlė nesurežisuos spektaklio“
Jaunasis Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Deividas Breivė kuria didelį vaidmenį – Gyčio Padegimo premjeroje „Pimeiviai“ jis įkūnys legendinį...
Maršrutas rugpjūčio 14 – 16 dienoms
PENKTADIENIS, 08 14 Paroda „Naujas muziejuje: radijo gamyklos kolektyvo albumas“, 10:00–18:00 Kauno miesto muziejaus Rotušės skyrius, Rotušės a. 15...
Apie „Gryną meną“ su baltarusių režisieriumi Maksimu Švedu
Atnaujinta: Publikavus straipsnį internete paaiškėjo, kad Maksimas Švedas, dokumentavęs Baltarusijoje po rinkimų vykstančius protestus savo vaizdo kamera, sulaikytas už...
Muziejaus trečiadienis. Pasaka yra tiesa, ir joje nėra nei krislo melo
(Juliui Viktorui Kaupui – 100) Maironio lietuvių literatūros muziejuje liepos mėnesį duris atvėrė paroda „Kalnų gatvės padauža“ skirta rašytojo,...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia