Pasakojimas apie tris kurortus

Kauno miesto ligonių kasos vaikų poilsiavietės atidarymas, 1938 m. „Darbas“, 1938 Nr. 24

Ketvirtąjį dešimtmetį galima pelnytai laikyti Lietuvos kurortų kultūros aukso amžiumi. Ypač daug jų telkėsi aplink tuometę laikinąją sostinę: kurortą buvo bandoma kurti net miesto darbininkijos branduolyje Šančiuose. Vis dėlto upės ir pušynų kaimynystė lėmė, kad didžiausia poilsinių miestelių koncentracija susidarė žemyn Nemunu nuo Kauno – čia vasarotojus kiekvieną sezoną gausiai priimdavo Kulautuvos, Kačerginės ir Lampėdžių gyvenvietės. Skirtingai nei karštomis dienomis miestiečių itin apsėstoje Aukštojoje Panemunėje, čia buvo galima mėgautis ramesniu poilsiu nevykstant į pajūrį, kuris jau tuomet pasižymėjo aukštomis kainomis. Populiariausias būdas keliauti į šiuos kurortus iki pat Antrojo pasaulinio karo išliko garlaiviai, nors buvo daug investuojama ir į sausumos kelių tobulinimą.

Lampėdžiai, nedidelis kurortas ir tuometinis priemiestis, buvo populiarus ne tik kaip vieta vasaroti. Dėl nedidelio atstumo nuo miesto buvo itin mėgstamas ir vienadieniams pasivaikščiojimams ar nedideliems piknikams gamtoje, miestelį supusiame vadinamajame Veršvų miške. Lankytojų patogumui prie populiaraus paplūdimio palei Nemuno krantą buvo nutiestas medinis takas, o miestelio kurhauze ir atviroje estradoje savaitgaliais vykdavo gana aukšto lygio koncertai, buvo įrengtos teniso ir kriketo aikštės. Ketvirtojo dešimtmečio viduryje miestelyje jau stovėjo apie dvidešimt vasarnamių, kuriuose kambarius poilsiautojai neretai išsipirkdavo visai vasarai. Lampėdžių estetiniam vaizdui tobulinti buvo dedama daug pastangų – buvo griaunami „neišvaizdžiais“ laikyti kai kurie senieji statiniai, itin griežtai žiūrėta, kad gyventojai nuolat dažytų savo tvoras. Vis dėlto truputį atsainiau buvo žiūrima į sanitarinę miestelio būklę – išlikęs ne vienas tuomečių vasarotojų nusiskundimas dėl vasarnamiuose masiškai įsiveisusių blakių.

Panašiai kaip ir Aukštają Panemunę, Lampėdžius sudarė dvi dalys – senoji gyvenvietė ir naujoji vasarvietė: pastarojoje vasarnamių skaičius 1938 m. jau siekė beveik 50, panašiai, kiek istorinėje dalyje buvo senųjų sodybų. Kasmet Lampėdžiuose vasarodavo apie pusantro tūkstančio poilsiautojų.
Kaip tuometės inteligentijos užuobėga, vadinta „artistų kurortu“ (vėliau spaudoje pakrikštyta ir „valdininkų kurortu“), tuomet garsėjo Kačerginė. Dėl savo kraštovaizdžio – pušynų ir kopų, ji miestiečių buvo pastebėta ir įvertinta dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Gyvenvietės virsmas į poilsiavietę sietinas su žemės valdytoja Tekle Dambravičiene, kuri, nusipirkusi dalį apylinkės žemių, čia pradėjo kurti vasarnamius. Tarpukariu tai buvo ramiausias iš trijų kurortų, išsiskiriantis natūralesniu charakteriu, kiek menkiau išplėsta poilsine panemunio infrastruktūra ir tarp pušų įsikūrusiomis prabangiomis vilomis. Vienu svarbiausiu tarpukario Kačerginės istorijos puslapių tapo modernios Kauno miesto ligonių kasos vaikų poilsiavietės atidarymas 1938 m., kurioje vienu metu galėjo ilsėtis 500 įvairiomis ligomis sergančių vaikų. Kone įdomiausias Kačerginės statinys – 1998 m. pagal autentišką tarpukarinį Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatyta miestelio koplyčia.

Kulautuvos Madona, skirta Antano Smetonos 60-mečiui. „Lietuvos Aidas“, 1934 m.

Kulautuvos Madona, skirta Antano Smetonos 60-mečiui. „Lietuvos Aidas“, 1934 m.

Prie tolimiausio, bet didžiausio iš trijų, Kulautuvos, kurorto klestėjimo nemenka dalimi prisidėjo ją itin pamėgę ir didelę jos dalį valdę Kauno žydai. Šiandien čia vis dar galima pamatyti smarkiai apleistą medinę sinagogą, vieną svarbiausių tuomečio miestelio pastatų. Žydų kultūros svarbą iliustruoja ir tai, kad kauniečiai juokaudami Kulautuvą vadindavo „Žydų Palestina“, o miestelyje nebuvo galima įsigyti nekošerinių mėsos produktų. Ramus, priemiestinis dabartinės gyvenvietės charakteris itin kontrastuoja su tarpukario laikotarpiu: Kulautuva garsėjo savo „kilometriniu“ paplūdimiu, išplėtota kurortinių paslaugų sfera. Panemunyje galėjai užsisakyti daiktų saugojimo paslaugas, išsinuomoti baidarę ar valtį, veikė gelbėtojų postas ir kita pagrindinė infrastruktūra. Pačiame miestelyje buvo įsikūrę trys viešbučiai, daugiau nei šimtas vasarnamių, gerai išvystyta prekyba, buvo rengiami kino seansai, be to, vykdavo daug nenuolatinių pramogų, pavyzdžiui, dažnai būdavo atvežama karuselė. Miestelis buvo paklausus tarp vasarotojų: įvairių metų skaičiavimais kasmet čia apsistodavo apie 3 000–7 000 poilsiautojų.

Bankininko A. Vaitkevičiaus vila Kulautuvoje. Iš Marijos-Marmakevičiūtės-Kasparienės archyvo.

Bankininko A. Vaitkevičiaus vila Kulautuvoje. Iš Marijos-Marmakevičiūtės-Kasparienės archyvo.

Sovietinė senųjų vasarnamių nacionalizacija, gyventojų sudėties kismas ir dėl Kauno HE poveikio nepatrauklūs paplūdimiai lėmė pakaunės kurortų kultūros sunykimą. Nors šiandien tai daugiau ramūs priemiesčiai, savyje talpinantys tarpukario kurortų naratyvą, tačiau panemunių gamtos potencialas vėl yra atrandamas iš naujo: kuriama vis daugiau turizmo infrastruktūros, o Kulautuvos miestelis siekia susigrąžinti savo prarastą kurortinį statusą.

creative_city_kaunas_lt-01 (2)

Teksto autorius Paulius Tautvydas Laurinaitis
Straipsnis publikuotas leidinio „Kaunas pilnas kultūros“ 2016 m. liepos nr.

VDU iškilmingai įteikti Yad Vashem Pasaulio tautų teisuolių apdovanojimai
Rugsėjo 24 dieną Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko konferencija „Toliau pareigõs – vizos į gyvenimą“, skirta tarpukario Lietuvoje...
Į miesto erdves grįžtantis Istorijų festivalis kvies apmąstyti pertrauktus gyvenimus
  Nejau galvoji tu, kad užmarštis, Kas užmiršta, tikrai nuplovė? Juk būna, kad staiga atgyja vaizdas vėl iš pelenų....
Pagarba istorinei atminčiai: Ramybės parke atnaujintas monumentas
Augančiame mieste svarbūs ne tik infrastruktūros pokyčiai ir tvarkingos gatvės. Europos paveldo ženklu tituluotas Kaunas rūpinasi ir istorijos puoselėjimu....
Žaliakalnyje – restauratorių talka istoriniame medinuke
Šią rugsėjo savaitę Žaliakalnyje, Aukštaičių gatvėje vyksta Kauno kolegijos ir viešosios įstaigos „Gražinkime Kauną“ socialinio projekto „Medžio talka: profesiniai...
VDU iškilmingai įteikti Yad Vashem Pasaulio tautų teisuolių apdovanojimai
Rugsėjo 24 dieną Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko konferencija „Toliau pareigõs – vizos į gyvenimą“, skirta tarpukario Lietuvoje...
Į miesto erdves grįžtantis Istorijų festivalis kvies apmąstyti pertrauktus gyvenimus
  Nejau galvoji tu, kad užmarštis, Kas užmiršta, tikrai nuplovė? Juk būna, kad staiga atgyja vaizdas vėl iš pelenų....
Pagarba istorinei atminčiai: Ramybės parke atnaujintas monumentas
Augančiame mieste svarbūs ne tik infrastruktūros pokyčiai ir tvarkingos gatvės. Europos paveldo ženklu tituluotas Kaunas rūpinasi ir istorijos puoselėjimu....
Žaliakalnyje – restauratorių talka istoriniame medinuke
Šią rugsėjo savaitę Žaliakalnyje, Aukštaičių gatvėje vyksta Kauno kolegijos ir viešosios įstaigos „Gražinkime Kauną“ socialinio projekto „Medžio talka: profesiniai...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia