Parodoje „Gilios upės teka tyliai“ – Lietuvos ir Japonijos tekstilės meno paralelės

M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12) rugpjūčio 2 d., penktadienį, 17 val. vyks Japonijos ir Lietuvos šiuolaikinės tekstilės parodos „Gilios upės teka tyliai“ atidarymas. Parodoje pristatoma dešimties menininkių – penkių japonių ir penkių lietuvių – šiuolaikinė tekstilė.

Ši paroda yra tarptautinio tekstilės meno projekto, 2019 metų pavasarį prasidėjusio Japonijoje, dalis. Kioto mieste, prestižinėje tekstilės meno galerijoje „GalleryGallery“ buvo eksponuojami Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dėstytojų profesorės Laimos Oržekauskienės-Ore ir docenčių Linos Jonikės bei Monikos Žaltauskaitės-Grašienės kūryba. Parodoje M. Žilinsko dailės galerijoje šią garsių Lietuvos menininkių trijulę papildys jaunosios kūrėjos Giedrė Antanavičienė ir Greta Kardi-Kardišiūtė. Japonijos tekstilei Kaune atstovauja Nobuko Hiroi (Kioto Menų universiteto profesorė), Suzumi Noda (Kioto Menų universiteto profesorė), Haruko Honma (Kinran University profesorė), Yoshiko Tanabe (Seian University profesorė) ir Megumi Kishida.

Haruko Homma. „Mahuri Pazruka“. 2018.

Haruko Homma. „Mahuri Pazruka“. 2018.

Parodos pavadinime panaudota japonų patarlė, kurios prasmė gana aiškiai suprantama ir Lietuvoje. Šios patarlės atitikmenų galima rasti ir lietuvių folklore: „Išmintis vaikšto sermėga apsirengus“, „Tas išmintingas, kuris mažai kalba“, „Kas nėra stipriausias, turi būti išmintingiausias“ ir t. t. Ir japonų, ir lietuvių patarlėse įžvelgiama pagarba tradicijoms, humanistinei etikai, malonaus žmonių elgesio normoms.

Lietuvių ir japonų šiuolaikinė tekstilė – stebėtinai artimi meno pasauliai. Abiejų šalių menininkės linksta į gilius filosofiškus apmąstymus, o jų kūriniai reikalauja ramaus stebėjimo ir ilgesnio dėmesio. Japonių ir lietuvių menininkių darbuose esama meninio mąstymo bendrumų bei elgesio su medžiagomis paralelių. Abiejų šalių menininkių kūriniuose svarbią vietą užima šių tautų senųjų tekstilės tradicijų pažinimas ir kūrybiškas jų panaudojimas. Panašus dabarties menininkių santykis su savųjų šalių praeities kultūrinėmis ir etinėmis vertybėmis – tai pagarba istorijai ir atminčiai, prasminės nuorodos į praeities kultūras, taip pat ir senųjų audinio formavimo, dažymo technologijų naudojimas.

Šiais globalizacijos laikais pasaulį veikia panašios tendencijos. Viena jų – ryškus kompiuterinių technologijų ir fotografijos naudojimas kūryboje. Fotografija pakeičia piešimą ir eskizavimą, neretai audžiama kompiuterinėmis staklėmis. Bet susidomėjimas naujausioms technologijoms vis dėl to neišstumia menininkių gebėjimo kūriniuose perteikti savo individualybę ir savos tautos tapatybę. Parodoje atsiskleidžia dviejų tik geografiškai tolimų kultūrų vidinio artimumo aspektai.

Megumi Kishida. „Besišypsantys akiniai“. 2018.

Megumi Kishida. „Besišypsantys akiniai“. 2018.

Lietuvos ir Japonijos tekstilės meną sieja tvirti dalykiniai ir profesiniai ryšiai bei artimas šiuolaikinės tekstilės, grįstos giliomis tradicijomis, supratimas. Dar 1997 metais Japonijoje, Kioto V tarptautinėje tekstilės parodoje, jauna lietuvių menininkė Lina Jonikė buvo apdovanota „Excellence Award“. Tai buvo pirmas aukštas lietuvių šiuolaikinės tekstilės meno įvertinimas, ir jis pelnytas Japonijoje. Po to užsimezgė bendradarbiavimas su garsia Japonijos menotyrininke, tekstilės tyrinėtoja ir parodų kuratore Keiko Kawashima, atstovaujančia Kioto miesto galerijai „GalleryGallery“. Jos pastangomis Japonijoje jau yra surengta ne viena Lietuvos tekstilės menininkių paroda. Japonijos menininkai daug kartų buvo kviestiniai svečiai Kauno šiuolaikinio meno bienalėse. Kuratorė dr. Keiko Kawashima Kauno bienalėje „Tekstilė‘05“ kuravo 9 Japonijos tekstilininkų kolekciją (2005). Po kelerių metų, 2011-aisiais, Kauno bienalėje yra dalyvavusios žymiosios Japonijos menininkės Reiko Sudo ir Hiroko Watanabe.

Parodos kuratorės: dr. Rasa Žukienė (Lietuva), dr. Keiko Kawashima (Japonija)
Projektą remia: Lietuvos kultūros taryba, The Japan Foundation

Paroda veiks: 2019 08 02–2019 09 01

ciurlionis.lt

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus inf.

Paroda Gedulo ir vilties dienai – vos penkias valandas
Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje birželio 12 d. atidaroma Gintauto Aleknos fotografijų paroda, parengta iš kelionių tremties pėdsakais po atokiausius Rusijos regionus. Paroda...
Inos Pukelytės romane „Panelės iš Laisvės alėjos“ – 1932-ųjų Kaunas
Romane „Panelės iš Laisvės alėjos“ puikiai ne tik kauniečiams žinoma teatrologė, dramaturgė Ina Pukelytė perkelia į 1932-uosius, auksinius Kauno...
Jau penktą kartą skelbiamas vasaros „Skaitymo iššūkis“
Pirmąją šių metų vasaros dieną prasideda daugelio jau pamėgtas „Skaitymo iššūkis“. Tai jau penktą kartą organizuojama interaktyvi akcija, per...
Negalią turinčių vaikų teisės – politikų rankose
Negalią turinčių vaikų teisės – politikų rankose   Jonas Ruškus, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto...
Paroda Gedulo ir vilties dienai – vos penkias valandas
Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje birželio 12 d. atidaroma Gintauto Aleknos fotografijų paroda, parengta iš kelionių tremties pėdsakais po atokiausius Rusijos regionus. Paroda...
Inos Pukelytės romane „Panelės iš Laisvės alėjos“ – 1932-ųjų Kaunas
Romane „Panelės iš Laisvės alėjos“ puikiai ne tik kauniečiams žinoma teatrologė, dramaturgė Ina Pukelytė perkelia į 1932-uosius, auksinius Kauno...
Jau penktą kartą skelbiamas vasaros „Skaitymo iššūkis“
Pirmąją šių metų vasaros dieną prasideda daugelio jau pamėgtas „Skaitymo iššūkis“. Tai jau penktą kartą organizuojama interaktyvi akcija, per...
Negalią turinčių vaikų teisės – politikų rankose
Negalią turinčių vaikų teisės – politikų rankose   Jonas Ruškus, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia