Parodoje „4 m² laisvės“ – kalėjimų kartografija ir kalinių kasdienybė

Birželio 18 d. (ketvirtadienį) 18.30 val. Kauno fotografijos galerijoje vyks Andriaus Repšio parodos „4 m² laisvės“ atidarymas, kuriame dalyvaus ir parodos autorius.  Pristatomame projekte autorius atveria mažus, izoliuotus po Lietuvą išsibarsčiusius pasaulius – kalėjimus – jų kartografiją, kalinių aplinką ir kasdienybę. Visgi šių pasaulių gyventojai iš dalies yra sukurti paties fotografo – siekiant anonimiškumo pakeista tai, kas leidžia juos atpažinti – veidai, tatuiruotės ir kiti bruožai.

Kaip sako patas autorius, Lietuvos spaudos fotografijos apdovanojimuose apdovanota serija buvo sumanyta kaip priešprieša kasdienybei: tai tarsi atitinka skrydį ir simbolizuoja laisvę, nors mūsų visuomenėje kalėjimas atstoja laisvės netekimo vietą. „Fotografuojant iš viršaus galima greitai susidaryti neigiamą įspūdį net matant šiuolaikiškai įrengtas sporto aikšteles. Slogią nuotaiką kuria suvokimas, kad bet kokiam žmogui reikia veiklos, net jei tai būtų kasdienis vaikščiojimas nuo sienos prie sienos. Kalinimo įstaigos tarsi skirtos kaip visuomenės apsauga, o kaliniai traktuojami kaip nepritapėliai – matome mažas žmogaus figūras, kurios sudaro tik mažiausią dalį nuotraukoje ir yra pailgų titaniškų šešėlių savininkai – savo sielų, didesnių už juos pačius. Šešėliai parodo jų norą būti laisvais ir parodo jų mintis apie laisvę, kurių negalima įkalinti tarp sienų ar žmonių kūnuose. Taip keliami egzistenciniai ir socialinės atskirties klausimai. Fotografijose esančius kodus ir spaudos žymenis būtų galima iššifruoti skaitant netiesiogiai sukurtas grafines figūras ir formas. Tačiau kyla klausimas: „Ar tikrai mes esame tie už sienų ir laisvi?“, – samprotauja A. Repšys. Fotografas teigia, kad tai – socialinis projektas, skatinantis visuomenės narius, ypač jaunimą, atkreipti dėmesį, kad nusikaltimai galų gale sulaukia atpildo.

Andrius Repšys. Iš serijos „4 m² laisvės“

Andrius Repšys. Iš serijos „4 m² laisvės“

Andrius Repšys. Iš serijos „4 m² laisvės“

Šiose fotografijoje lemtingai susitiko dvi panoptikinės sistemos – kalėjimas ir dronas. Tai dvi kontrolės, biovaldžios, sekimo ir žmogaus sudaiktinimo priemonės, kurios A. Repšio darbuose įgauna veidrodinių atspindžių principą ir radikaliai vizualizuoja pavergimo technikas“, – teigia menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis. Jis pastebi, kad serijoje matome uždarus, skurdžius, geometriškai aštrius kalėjimo kiemus, kurie yra dar kartą įkalinami iš viršaus banalią kalinių kasdienybę stebinčio nebaudžiamo drono akimi. Kalinys gali susidurti žvilgsniu tik su paukščio arba drono skrydžiu. Taip susikerta neribotos laisvės ir įkalinto kūno optikos pasauliai.

„Kita vertus, šiose fotografijose slypi ir kiti svarbūs, bet iš karto nepastebimi pranešimai. Jeigu dronams prieinama tai, kas slapčiausia, visa kita, tiksliau, mūsų privatūs gyvenimai, kiemai ir namai, poilsio aikštelės ir paplūdimiai, seksas gamtoje, ekstremalūs poelgiai ir visos kitos viešos aistros potencialiai tampa drono taikiniu, pakliūva į jo akiratį ir praranda individo esmę saugantį privatumą. Dar daugiau, drono optika signalizuoja naujos etikos pradžią kare ir versle, kultūroje ir mene. Tačiau mes dar nežinome, kokia tai etika ir kokius pavidalus ji įgis. Kaip visada, tokioje situacijoje gelbsti menininkai. Jie tiria ir eksperimentuoja, siūlo futuristinius scenarijus, fantazuoja ir rizikuoja. Taip atveriami kitokie tikrovės išgyvenimo ir supratimo maršrutai. Jie plečia akiratį ir suteikia drąsos. Mes galime jaukintis kalėjimų kiemų kasdienybę, įsijausti į amžino pasikartojimo rate įstrigusių žmonių ritualus, galime pasijusti visagale dieviška akimi. Bet mums suteikta galimybė ir susimastyti ir apie visuotinio vojerizmo ekspansiją, apie nešvarių malonumų pavojus. Dangiška žiūra žmones paverčia daiktais, taikiniais, schemomis, todėl taip lengva juos naikinti optinėmis raketomis ar dronais – kamikadzėmis“, – sako menotyrininkas. 

Parodos partneriai:  Kalėjimų departamentas, Švenčių studija, Promaksa.

Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki liepos 19 d.

Parengta pagal Kauno fotografijos galerijos inf.

„Kai Kaunas buvo Kaunas“: geriausi pliažai Laikinojoje sostinėje
Pats rimčiausias Kaune – Vilijampolės paplūdimys. Šančių paplūdimys garsus gražuolėmis ir „babiloniškomis šnekomis“. O tikintis geresnio laisvalaikio reikėtų nepatingėti...
Muziejaus trečiadienis. Nuo tautinio kostiumo iki „milžino“ klumpių
Taip, šie meno dirbiniai iš tiesų puošė rašytojų interjerus. Vieni turėjo garbingą vietą svetainėse ir salonuose, kiti buvo kruopščiai...
Į platformos „Matters“ kompiliaciją pateks kūriniai iš Lietuvos, Meksikos ir Vokietijos
Birželio pradžioje eksperimentinio garso kūrėj*s pakvietusi dalyvauti atrankoje į keturių autorių kompiliaciją „-Scape“, Kauno menininkų namų (KMN) koordinuojama programos...
A. Bialobžeskio ir G. Arbačiausko muzikos ir poezijos vakaras – po Pažaislio liepomis 
Ketvirtadienį, liepos 16 d., 19 val., laukia poezijos ir muzikos vakaras liepų alėjoje, į kurį kviečia Valstybinio Jaunimo teatro...
„Kai Kaunas buvo Kaunas“: geriausi pliažai Laikinojoje sostinėje
Pats rimčiausias Kaune – Vilijampolės paplūdimys. Šančių paplūdimys garsus gražuolėmis ir „babiloniškomis šnekomis“. O tikintis geresnio laisvalaikio reikėtų nepatingėti...
Muziejaus trečiadienis. Nuo tautinio kostiumo iki „milžino“ klumpių
Taip, šie meno dirbiniai iš tiesų puošė rašytojų interjerus. Vieni turėjo garbingą vietą svetainėse ir salonuose, kiti buvo kruopščiai...
Į platformos „Matters“ kompiliaciją pateks kūriniai iš Lietuvos, Meksikos ir Vokietijos
Birželio pradžioje eksperimentinio garso kūrėj*s pakvietusi dalyvauti atrankoje į keturių autorių kompiliaciją „-Scape“, Kauno menininkų namų (KMN) koordinuojama programos...
A. Bialobžeskio ir G. Arbačiausko muzikos ir poezijos vakaras – po Pažaislio liepomis 
Ketvirtadienį, liepos 16 d., 19 val., laukia poezijos ir muzikos vakaras liepų alėjoje, į kurį kviečia Valstybinio Jaunimo teatro...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia