Naujiena miesto tyrinėtojams – šiuolaikinių pasakų maršrutas Kaune

Kauno bienalė ir tarptautinis projektas „Stebuklingi kilimai“ (ang. „MagiC Carpets“) nuo šio savaitgalio šešiose miesto vietose seks šiuolaikines pasakas. Projekto „Kauno pasakos“ idėjos autoriai – Lukas Valiauga, Justas Motuzas, Eglė Valadkevičiūtė, Inga Galvanauskaitė. Su jų pagalba pasakų personažai atgis „Instagram“ platformoje. 

Pasakoriai prisimena, kad viskas prasidėjo nuo pokalbių apie miesto pasakas ir legendas apskritai: „Bendraautorių klausėme, kas būdinga miestui, virė diskusijos, kas įdomu, aktualu ir gal mažai žinoma. Pasakų motyvas domina mus visus iš esmės. Manome, kad pasakos apjungia skirtingų požiūrių ir patirčių vedamus žmones. Pasakojimo forma įgalina žmones išreikšti jiems aktualias temas ar rūpimas problemas. O siužetai ir magiški nutikimai verčia iš naujo atrasti save ir kiekvieną iš mūsų supančią aplinką.“ Šia minčių seka vedama autorių komanda aptiko literatūrologės Justinos Petrulionytės straipsnį apie Kaune gyvenusio, į JAV emigravusio Juliaus Kaupo kūrybą bei jo centrinį personažą Daktarą Kripštuką.

Kompanijai Juliaus Kaupo kūryba buvo tikras atradimas: „Perskaitę kronikas pajutome, kaip vaizdžiai ir detaliai šios pasakos įvardija miesto vietas, tuo sukurdamos visiškai kitokią – pasakišką miesto topologiją. Kripštukas dėmesį patraukė tuo, kad būdamas centriniu kronikų personažu, jis kartu išlieka ir jų nuošaly, leidžia istorijoms tekėti savo vaga, ir pasirodo tada, kuomet šių istorijų personažams reikia padėti. Pajutome, kad tai ne tik įdomus santykis su pagrindiniu personažu, bet taip pat savotiškas bendruomeninio žmogaus archetipo kūrimas.“

„Kauno pasakų“ bandymai. Severinos Venckutės / Nanook nuotr.

Naujų pasakų maršrutu siekiama sujungti šiuos du įdomius ir vienas kitą papildančius dalykus: tai iš esmės bendruomeniška pasakų kūrimo veikla ir Kaunui unikali Daktaro Kripštuko istorija. Tiesa, buvo ir iškeltas tikslas, kad pasakų kūrimas neturi tiesiogiai atkartoti ar iliustruoti J. Kaupo pasakojimų apie miestą: „Mūsų tikslas – pasisėmus įkvėpimo iš autoriaus kūrinio, sukurti naujas – šiandieniniam Kaunui savas pasakas. Ar tai būtų dalyvių pasirinktos miesto lokacijos (kaip, kad Požeminė perėja), ar temos ir siužetų linijos („Šuniškos Bitės istorijos“).“ Visų pirma, pasakoriai turėjo patys suprasti, kas padaro pasaką „pasakiška“. Jie nagrinėjo J. Kaupo pasakų siužetus ir simboliką, pasakų personažus, magiškus nutikimus bei pasakojimuose naudojamus objektus: pypkės, žalvarinės taurės ar marmuriniai laikrodžiai. Šie dalykai padėjo kūrybinių dirbtuvių metu kuriant savo pasakas. 

Šiuolaikinių pasakų kūrėjai tiki, kad menas ir kultūra gali (ir turi) gyventi ne tik galerijose ar meno centruose! Kaip kūrybininkams, dirbantiems meno ir technologijų sankirtose, jiems įdomu, kaip šių dienų medijos gali tapti kultūrinės sklaidos priemone bei įgalinti naujus individualios ir kolektyvinės saviraiškos būdus.

Vienas atspirties taškas ir daugybė proceso paieškų kūrybinėms dirbtuvėms

Nors atspirties taškas – J. Kaupo pasakos buvo išties aiškus, pats procesas buvo tikrai ne vienalypis ir kupinas iššūkių. Pasakų pavertimas priaugintos tikrovės medija taip pat kėlė ir vis dar kelia savų iššūkių. 

Visų pirma, šiuo projektu savotiškai hackinama (laužoma) Instagram platformos naudojimo būdus ir plečiamas kūrybinių įrankių panaudos lauką. Iki šiol niekas nebandė šios medijos kaip įrankio pasakų priauginimui miesto kontekste. Procese taip pat naudojama „fotogrametrijos“ technika, tai yra, 3D objektų atkūrimas naudojant 2D fotografiją. Procesas reikalauja laiko ir kantrybės, kruopščiai fotografuojant objektą iš visų pusių. Šiame projekte 3D objektų atkūrimas pareikalavo virš 10 tūkstančių nuotraukų.  

„Kauno pasakų“ bandymai. Severinos Venckutės / Nanook nuotr.

Dalyvių įsitraukimas – nauja „Miesto pasakų“ bendruomenė

Komandą itin nudžiugino dalyvių betarpiškas bendradarbiavimas kuriant pasakas ir medžiagą papildytos realybės filtrams. Rašytojai, muzikai, skulptoriai, ir grafikai papildė vieni kitų įgūdžių bagažą bei dalinosi patirtimi. Tikime, jog šios pažintys ir sukurti dalyvių tarpusavio ryšiai neblės, o atrastos bendradarbiavimo galimybės duos pradžią ateities kūrybai.

Pasakas kūrė Jokūbas Bateika, Tadas Zaranka, Karolis Skiparis, Loreta Valantiejienė, Jolanta Vilija Galdikaitė, Ieva Trišauskaitė, Marius Šablevičius, Ugnė Makselytė, Vytautas Mikalauskas

Kaip tai veikia?

 

Papildyta realybė padeda ištrinti ribą tarp įsivaizduojamo pasakiško pasaulio vaizdinių ir realybės arba, šiuo atveju, tikrų vietų t.y. Kauno skverų, aikščių ar skersgatvių, kuriose stebuklinis pasakų veiksmas ir vyksta.

– Visų pirma apsilankykite @kaunopasakos Instagram paskiroje. Čia rasite žemėlapį, kurį sekdami pasieksite pasakų stotelių vietas Kauno senamiestyje.

– Kiekviena stotelė bus pažymėta unikaliu apskritu ženklu su instrukcijomis.
Radę vieną iš šiais ženklais pažymėtų miesto vietų, @kaunopasakos Instagram paskyroje atsidarykite priešais jus esantį ženklą atitinkantį pasakos filtrą.

– Taip pat galite aplankyti puslapį www.kaunopasakos.lt. Čia irgi rasite miesto pasakų ženklus atitinkančius simbolius, o paspaudus vieną iš jų būsite perkelti į Instagram, kur galėsite patirti pasaką

– Atsidarius reikiamą filtrą, nukreipkite telefono kamerą ties priešais jus matomu ženklu.
Kas bus toliau – paslaptis… 


*”Apie šventą pasakų tiesą, paslėptą miesto kronikose, arba… Įvietinkime Juliaus Kaupo Daktarą Kripštuką Kaune”  (Kaunas Pilnas Kultūros)

Šį šeštadienį, rugsėjo 12 d. Kaunas 2022 „Fluxus festivalyje“

14:00-16:00 val. Kauno miesto pasakos: ekskursija
Ekskursija su projekto kūrėjais
Ekskursijos pradžia: Zanavykų turgus, Bitės skulptūra
Rekomenduojama su savimi turėti išmanųjį telefoną arba kitą išmanųjį įrenginį, prisijungimą prie Instagram paskyros ir savo ausines.


„Kauno pasakos“ yra ES programos „Kūrybiška Europa 2014-2020“ Platformų projekto „Stebuklingi kilimai“ („Magic Carpets“) dalis. Rėmėjas Lietuvos kultūros taryba.

Organizatorių inf.

Į miesto erdves grįžtantis Istorijų festivalis kvies apmąstyti pertrauktus gyvenimus
  Nejau galvoji tu, kad užmarštis, Kas užmiršta, tikrai nuplovė? Juk būna, kad staiga atgyja vaizdas vėl iš pelenų....
Debiutinio Landšafto dizaino festivalio Kaune tema – kiemai
Anksčiau šiemet galėjote pastebėti atvirą kvietimą dalyvauti pirmajame Tarptautiniame landšafto dizaino festivalyje. Ir štai – jis priartėjo. Šis festivalis...
Geltoni dūmai iš garsiausio Kauno senolio pypkės paskelbė: „Fluxus festivalis 2020“ tikrai bus!
Ant buvusio „Lituanicos“ fabriko įsikurusio žymiojo senamiesčio išminčiaus pypkė šį rytą parūko  geltonos spalvos dūmais.  Žygimanto Amelyno ir Tado...
Ieva Bertašiūtė-Grosbaha: „Molis traukia savo plastiškumu ir galimybe keisti pavidalus“
Visą vasarą Kauno bienalės ir „Stebuklingi kilimai“ (ang. „MagiC Carpets“) projekto „Rokis“ menininkė, keramikė Ieva Bertašiūtė-Grosbaha kartu su Rokų...
Į miesto erdves grįžtantis Istorijų festivalis kvies apmąstyti pertrauktus gyvenimus
  Nejau galvoji tu, kad užmarštis, Kas užmiršta, tikrai nuplovė? Juk būna, kad staiga atgyja vaizdas vėl iš pelenų....
Debiutinio Landšafto dizaino festivalio Kaune tema – kiemai
Anksčiau šiemet galėjote pastebėti atvirą kvietimą dalyvauti pirmajame Tarptautiniame landšafto dizaino festivalyje. Ir štai – jis priartėjo. Šis festivalis...
Geltoni dūmai iš garsiausio Kauno senolio pypkės paskelbė: „Fluxus festivalis 2020“ tikrai bus!
Ant buvusio „Lituanicos“ fabriko įsikurusio žymiojo senamiesčio išminčiaus pypkė šį rytą parūko  geltonos spalvos dūmais.  Žygimanto Amelyno ir Tado...
Ieva Bertašiūtė-Grosbaha: „Molis traukia savo plastiškumu ir galimybe keisti pavidalus“
Visą vasarą Kauno bienalės ir „Stebuklingi kilimai“ (ang. „MagiC Carpets“) projekto „Rokis“ menininkė, keramikė Ieva Bertašiūtė-Grosbaha kartu su Rokų...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia