Muziejaus trečiadienis. Žmonių portretai

Šiuo metu svarbiausia – žmogus. Žmogaus gyvybė, žmogiškumas ir padėka kitam už jo darbus. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus prisideda prie padėkų tiems, kurie dirba dėl visų mūsų gerovės, ir pristato muziejaus kolekcijoje esančius Lietuvai svarbių žmonių, kuriems taip pat verta padėkoti, portretus.

Kristupas Zigmantas Pacas (1621–1684)

Sakoma, kad Pacų giminės šlovę sukūrė du broliai, vienas iš jų ir yra Kristupas Zigmantas Pacas. Jis vienas žinomiausių XVII amžiaus diplomatų, vos dvylikos metų sulaukęs tapo Vilkaviškio seniūnu, o nuo 1658 m. visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriu. K. Z. Pacas taip pat buvo ir mecenatas, dosniai rėmęs katalikų bažnyčią – fundavęs kamaldulių vienuolyno Pažaislyje statybas. Tačiau Kristupas Zigmantas Pacas nebuvo eilinis mecenatas, jam bažnyčios statybos ypač rūpėjo – sakoma, kad  jis ne tik uoliai nagrinėjo statybų brėžinius, bet ir turėjo didelę įtaką kviestinių, garsių menininkų idėjoms ir jų įgyvendinimui vienuolyne. Galiausiai, savo paties noru, Kristupas Zigmantas Pacas buvo palaidotas būtent Pažaislyje. 

Jei gerai įsižiūrėsime, Jurgio Danieliaus Šulco nutapytame portrete pamatysime ne tik kanclerio atvaizdą, bet ir viršuje kairėje esantį Pacų giminės herbą: raudoname kartuše dvigubą sidabro leliją. Herbas čia taip pat apsuptas ir inicialų, kurie žymi vardo, pavardės ir pareigybių pirmąsias raides: CH.P.S.M.D.L.C. (Christophorus Pac Supremus Magni Ducatus Lithuaniae Cancellarius).

Jurgis Danielius Šulcas. LDK kanclerio Kristupo Zigmanto Paco portretas. 1670 m.

Mykolas Kleopas Oginskis 

Mykolas Kleopas Oginskis (1765–1833) – Lietuvos istorijoje žinomas kaip diplomatas, kompozitorius, populiarių polonezų, ypač „Atsisveikinimas su tėvyne“, romansų, mazurkų, operų autorius. 

Kaip politikas Mykolas Kleopas taip pat buvo talentingas. Pradėjęs šį kelią vos devyniolikos metų, vėliau tapo Abiejų Tautų Respublikos Seimo nariu, už nuopelnus valstybei buvo apdovanotas Šv. Stanislovo bei Baltojo erelio ordinais. 1794 m. vadovavo Tado Kosciuškos sukilimui Lietuvoje. 

Nuotr. Juozapas Oleškevičius. Mykolas Kleopas Oginskis (1765–1833), 1810–1822 m.

Krokuvos lietuvių draugija „Rūta“

Krokuvoje 1904–1913 metais veikusi draugija, kaip ir vėliau Vilniaus „Rūta“ (1908–1914) siekė kultūros platinimo krašte, tam rengė įvairius renginius, koncertus, kultūrines akcijas. Nors draugija ir vadinosi lietuvių, žinoma, kad joje dalyvavo ne tik lietuviai, bet ir lenkai, kurie save tapatino su Lietuva. 

Draugijos iniciatorius, įkūrėjas buvo Albinas Herbačiauskas (1876–1944) – eseistas, literatūros kritikas, kultūrininkas, pirmasis XX amžiaus pradžios lietuvių literatūros modernistas. Draugijos nariais taip pat buvo: poetas, vertėjas ir diplomatas Jurgis Baltrušaitis, botanikos pradininkas Lietuvoje Liudas Vailionis, profesoriaus Liudo Mažylio tėvas – gydytojas Pranas Mažylis.

Grupinė fotografija. Krokuvos lietuvių draugijos „Rūta“ nariai, 1905 m. Pirmoje eilėje iš kairės: Petras Rimša, Ignas Šlapelis, Sofija Kymantaitė. Antroje eilėje iš kairės: Adomas Varnas, Juozapas Albinas Herbačiauskas, Zigmas Skirgaila, Adalbertas Staneika.

Kunigas Stasys Stakelė 

Kunigas Stasys Stakelė (1862–1930), buvo ne tik kunigas, bet ir uolus lietuvybės puoselėtojas bei kovotojas prieš spaudos draudimą. Stakelė ne tik bendravo su kitais knygnešiais, bet ir kartu  su jais eidavo pirkti draudžiamų knygų, o už tai buvo ne kartą ir areštuotas. Stanislovas Stakelė dalyvavo ir 1905 m. vykusiame Didžiajame Vilniaus Seime. 

Sakoma, kad  tikintieji kunigą Stakelę neretai vadino šventuoju, o kraštotyrininkas Bronius Kviklys jį apibūdino taip: „…tuo metu Antalieptėje atsirado didelis lietuvybės apaštalas ir nepaprastas vyras kunigas Stasys Stakelė“.

Stakelės svarbą įrodo ir jo atminimo įamžinimas Knygnešių sienelėje prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Kaune bei šis Adomo Galdiko kūrybai retas portreto žanro darbas.

Adomas Galdikas. Kunigas Stanislovas Stakelė (1862–1930), 1926 m.

Vladas Putvinskis 

Vladui Putvinskiui (1873–1929) galime padėkoti už ne vieną darbą. Jis buvo ir visuomenės bei kultūros veikėjas, knygnešys, rašytojas, ir Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjas.

Tai nurodo iš šis skulptoriaus Petro Rimšos medalis, kurio averse vaizduojamas Vladas Putvinskis, o jo atvaizdą papildo įrašas: „VLADAS PUTVYS – PUTVINSKIS 1873–1929 / LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS ĮKŪRĖJAS/ Pamirštąjį Kęstučio Skydą Pakėlei Tu ir Įteikei Šauliams Garbingai Nešioti“.

Nors Vladas Putvinskis ir augo lenkiškoje aplinkoje, vėliau jis ryžtingai nusprendė būti lietuviu, ėmė mokytis lietuvių kalbos. Vėliau Putvinskis svajojo įsteigti viešą mokyklą pats, tačiau pavyko įsteigti „tik“ didžiausią lietuviškos spaudos gabenimo, persiuntimo centrą visoje Žemaitijoje. Šis centras veikė iki pat 1906 metų, kol Putvinskis už tai buvo suimtas. Vėliau  jis tapo įnirtingu politiku, dar kartelį už tai buvo suimtas, kol galiausiai 1919 metais įkūrė Lietuvos šaulių sąjungą ir trejus metus buvo jos pirmininku. 

Petras Rimša, Šaulių sąjungos medalis, 1929.


Jadvyga Mozūraitė-Klemkienė

Jadvyga Mozūraitė-Klemkienė (1923–2009 m.) – Lietuvos skulptorė, grafikė. Sukūrusi ne vieną žymaus žmogaus skulptūrinį portretą, dažnai dėl šios priežasties ji net vadinama savo laikmečio metraštininke.

Jadvygos Mozūraitės-Klemkienės kūryba žavi lakoniškumu, apibendrintomis formomis, jautrumu ir užuominomis į Antikos, Egipto meną. 

Taip pat Jadvyga buvo ne tik puiki skulptorė, bet ir muziejaus darbuotoja. 1993–2000  metais čia ji dirbo restauratore. Restauravo tokius didelius darbus kaip Juozo Mikėno „Rūpintojėlis“ ar Petro Rimšos „Vargo mokykla“.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus rinkiniuose saugoma daug jos darbų. 2008 pati Jadvyga muziejui padovanojo 87 skulptūrinius objektus ir 523 grafikos kūrinius. Tačiau vienas iš kūrinių ne tik uoliai saugomas, bet ir yra tapęs Kauno paveikslų galerijos prieigų simboliu, akcentu. Tai apibendrinta ir jautri moterį kūrėją vaizduojanti skulptūra „Kūrėja“ (1983).

Leonas Vytautas Strioga, Jadvyga Mozūraitė-Klemkienė, 1976 m.

Daugiau autorės darbų ir parodų katalogų galite pamatyti muziejaus vykdomame projekte „Iš fondų į visuomenę“.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus informacija

Muziejaus trečiadienis. Naujos erdvės ir triguba patirtis, skirta Tautodailės metams
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pradeda parodų, renginių ciklą, skirtą tautodailės metams. Rugpjūčio 14 d. M. K. Čiurlionio...
Muziejaus trečiadienis. Vingiuotu keliu į Stasio Girėno gimtinę Vytogaloje
Lietuvos aviacijos muziejus be ekspozicijos Kaune turi du padalinius: lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimtines-muziejus Žemaitijoje. Apie S....
Muziejaus trečiadienis. Vienos gatvės istorija
Kauno miesto muziejaus rinkiniuose gausu žemėlapių, fotografijų, dokumentų ir kitų eksponatų, susijusių su Kauno miesto istorija, jo gatvėmis ir...
Muziejaus trečiadienis. Nuo tautinio kostiumo iki „milžino“ klumpių
Taip, šie meno dirbiniai iš tiesų puošė rašytojų interjerus. Vieni turėjo garbingą vietą svetainėse ir salonuose, kiti buvo kruopščiai...
Muziejaus trečiadienis. Naujos erdvės ir triguba patirtis, skirta Tautodailės metams
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pradeda parodų, renginių ciklą, skirtą tautodailės metams. Rugpjūčio 14 d. M. K. Čiurlionio...
Muziejaus trečiadienis. Vingiuotu keliu į Stasio Girėno gimtinę Vytogaloje
Lietuvos aviacijos muziejus be ekspozicijos Kaune turi du padalinius: lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimtines-muziejus Žemaitijoje. Apie S....
Muziejaus trečiadienis. Vienos gatvės istorija
Kauno miesto muziejaus rinkiniuose gausu žemėlapių, fotografijų, dokumentų ir kitų eksponatų, susijusių su Kauno miesto istorija, jo gatvėmis ir...
Muziejaus trečiadienis. Nuo tautinio kostiumo iki „milžino“ klumpių
Taip, šie meno dirbiniai iš tiesų puošė rašytojų interjerus. Vieni turėjo garbingą vietą svetainėse ir salonuose, kiti buvo kruopščiai...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia