Muziejaus trečiadienis. Vienos gatvės istorija

Kauno miesto muziejaus rinkiniuose gausu žemėlapių, fotografijų, dokumentų ir kitų eksponatų, susijusių su Kauno miesto istorija, jo gatvėmis ir čia gyvenusiomis asmenybėmis. Miko ir Kipro Petrauskų skyriaus muziejininkė Deimantė Kondrotaitė nusprendė patyrinėti Petrauskų namų kaimynystėje esančią Žemuogių gatvelę, pakalbinti jos gyventojus ir papasakoti šios kuklios Žaliakalnio gatvės istoriją.

Netoli Kauko laiptų yra kukli Žemuogių gatvė. Ji prasideda nuo Aukštaičių gatvės ir tiesutėlė atsiremia į Tulpių gatvę. Čia stovi vos dvylika namų, kuriuos gaubia nepaprastos  istorijos. 1926 m. gatvei suteiktas vardas išliko nepakitęs iki šių dienų. Kodėl ji taip pavadinta, duomenų nėra. To taip pat negalėjo pasakyti  ir seniausias Žemuogių  gatvės gyventojas. Jis tik nusišypsojo ir pasvarstė: „Gal čia augo labai daug žemuogių?“

1929 m. Kauno miesto planas. Nubraižė J. Salėnėkas. Kauno miesto muziejaus fondai

Ak… jei tik ši gatvė  prabiltų… kiek paslapčių atskleistų. Papasakotų apie profesorių namą ir garsiuosius Čiurlionienės šeštadienius, kurie būdavo rengiami Žemuogių gatvės 4a numeriu pažymėtame name (šiuo metu  Nr. 6). Čia niekad nenutildavo kalbos apie literatūrą ir meną. Pakuždėtų, kaip baigėsi dviejų kaimynų konfliktas, kai leitenantas Simonas Narušis (gyvenęs 6 name) bendro naudojimo Žemuogių gatvės aikštelėje norėjo įrengti mažą parkelį su gėlių klombomis ir suoliukais, o Juozas Senkus (gyvenęs 7 name)  pusę tos aikštelės užsodino bulvėmis. Paatvirautų apie tai, kaip geraširdis rusų karininkas išgelbėjo Lietuvos aviacijos lakūno našlę su mažamete dukrele ir paslėpė jas savo nuomojamame bute Žemuogių g. Reikėtų paminėti, kad ta mergaitė dar ir dabar gyvena Žemuogių gatvės trečiajame name su savo vyru. Ir tikrai papasakotų apie tarpukario inteligento Stepono Varašiaus nepaprastą meilę muzikai ir dailei.

S. Varašius ir V. Jocaitis prie savo namo Žemuogių g. 1927 m. Fotografas nežinomas. Kauno miesto muziejaus fondai

Steponą Varašių (1894–1982) galima lyginti su Renesanso epochos žmogumi. Jis buvo dailininkas ir restauratorius (sovietmečiu slapta restauravo religinius paveikslus), muzikantas ir kompozitorius, mokytojas ir vertėjas, poetas ir publicistas. Dailininkas Žemuogių gatvės 9-ajame name apsigyveno 1927 m. kartu su savo seserimi Elena Varašyte-Jocaitiene ir jos vyru rašytoju, žurnalistu, vertėju Viktoru Jocaičiu. Jie ką tik pastatytą namą pirko kartu. „V. Jocaitis davė 10, o S. Varašius 6 tūkstančius litų, taip ir apsigyveno: S. Varašius – salkose, o Jocaičiai – apačioje. Kieme buvo nedidelės dailininko dirbtuvės“, – prisiminimais dalijasi Jocaičių įdukra Angelina Naskauskienė. O apie nepaprastą Elenos Varašiūtės ir Viktoro Jocaičio meilę vienas kitam ir jų tuoktuvių istoriją galite paskaityti straipsnyje „Tuoktuvės Vytauto bažnyčioje per 1924 metų Kalėdas“.

S. Varašius gimė 1894 m. rugsėjo 1 d. Tytuvėnuose, ten baigė pradžios mokyklą, vėliau Raseinių gimnaziją. 1920–1924 m. mokėsi prof. J. Vienožinskio piešimo kursuose Kaune ir Kauno meno mokykloje pas A. Varną. Mokslus baigė su pagyrimu ir giminių remiamas išvyko studijuoti į Paryžių. Ten ketverius metus studijavo Didžiosios lūšnos akademijoje (Académie de la Grande Chaumière). Antraisiais studijų metais Stepas Varašius debiutavo „Salon de la Societé Nationale des Beaux Arts“ kūriniu „Senelio portretas“ ir buvo pastebėtas meno kritikų. Žinomam to meto prancūzų žurnale „La Revue Modernie iliustree des Arts et de la Vie“ 1926 m. birželio 30 d. buvo rašoma: „Lietuvių tapytojo Stepo Varašiaus portretas nusipelnė būti paminėtas. Piešinio savybės, stiliaus laisvumas, ekspresijos intensyvumas – viskas šiame kūriny liudija apie tikrą, labai originalų tapytojo talentą ir apie gabumus subtiliai interpretuoti žmogaus veidą.“

Dailininkas S. Varašius. Fotostudija „Rafael“. Kaunas, XX a. 3–4 deš.

Grįžęs į Lietuvą 1927 m. dailininkas Lietuvių dailės draugijos salone kartu su Kaziu Šimoniu surengė pirmąją savo kūrinių parodą. Paroda buvo įvertinta palankiai, o S. Varašiui skirta stipendija tolesnėms studijoms užsienyje. Studijų metu menininkas gilino žinias privačiose dailės studijose ir muziejuose. Luvro muziejuje Paryžiuje ir Borgezės (Borghese) galerijoje Romoje, Florencijoje kopijavo klasikos kūrinius ir 1930 m. Kaune, Marijampolėje ir Vilkaviškyje surengė kopijų parodą. Beveik visi paveikslai buvo išpirkti.

S. Varašius buvo gerai įvaldęs tapybos techniką ir išsiskyrė kaip geras piešėjas, tačiau meninio individualumo neišsiugdė. Realistine ir akademine maniera aliejumi bei akvarele tapė portretus ir peizažus. Sovietmečiu buvo ignoruojamas dėl „nepakankamo idėjinio lygio“ ir „neigiamo poveikio jaunajai kartai“, nes 1914–1917 m. studijavo Kauno ir Peterburgo dvasinėje seminarijoje ir buvo tikintis. Tačiau mokslus Sankt Peterburgo imperatoriškojoje Romos katalikų dvasinėje akademijoje metė, vos tik sužinojo apie savo vyresniojo brolio Antano Varašiaus mirtį. Tada iškart išskubėjo pas motiną ir seserį į Lietuvą. Apie tai išsamiau galite paskaityti muziejininko Roko Sinkevičiaus straipsnyje „Antano Varašiaus laiškai iš Galicijos fronto“.

S. Varašius su sesers įdukra Angelyte prie savo namų Žemuogių gatvėje. Fotografas nežinomas. Kaunas, 1953 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Dailininkas nutapė beveik 150 paveikslų ir 1000 prieškario laikotarpio piešinių, kurie saugomi įvairiuose Lietuvos muziejuose, privačiose kolekcijose, literatūros ir meno archyve Vilniuje. Kauno miesto muziejaus fonduose saugomi 4 menininko darbai, vienas iš jų kabo kompozitoriaus Juozo Gruodžio darbo kabinete J. Gruodžio skyriuje.

Derėtų pakalbėti ir apie kitą S. Varašiaus aistrą – muziką. 1945 m., būdamas 46-erių, jis įstojo į Kauno konservatoriją, kur pas prof. Juozą Gruodį mokėsi kompozicijos. Apie jo kūrinius kompozitorius Juozas Gruodis laiške Antanui Račiūnui rašė: „Varašiaus veikaliukai naivūs, nors ir raštingi.“ Baigęs du kursus, labai įžeistas Balio Dvariono (šis pasakė, jog jiems antro Šopeno nereikia), sugrojęs savo sukurtą „Mazurką“, paliko konservatoriją, bet su muzika jau nesiskyrė. Parašė dainų balsui, dviem balsams, chorui, harmonizavo lietuvių liaudies dainas, sukūrė pjesių smuikui ir fortepijonui. Rašė straipsnius apie šiuolaikinę muziką, modernųjį meną, noveles, eilėraščius, vertė iš prancūzų ir lenkų kalbų. Pokariu apie penkerius metus dėstė fortepijoną Kauno mokytojų seminarijoje, vadovavo Mokytojų namų saviveikliniam muzikos būreliui, davė privačias fortepijono pamokas.

Kompozitorius Juozas Gruodis. Autorius S. Varašius. Kaunas, apie 1956 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Paveikslas „Vievio ežeras“. Metalinėje plokštelėje išgraviruotas įrašas: „Mylimam Prof. J. Gruodžiui 60 m. sukakties proga konservatorijos kompozicijos t. Studentai.“  Autorius S. Varašius. Kaunas,  1939 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Kompozitorius Juozas Naujalis. Autorius S. Varašius. Kaunas, 1970 m. Kauno miesto muziejaus fondai

S. Varašius buvo savito charakterio, kuklus, uždaras žmogus, nemėgstantis reklamuotis. Labai mėgo gamtą, tad dažnai vaikštinėdavo Panemunėje, Kleboniškyje, Petrašiūnuose, Jiesios ir Nemuno pakrantėse. Dažniausiai į gamtą traukdavo su menotyrininku, muziejininku Pauliumi Galaune. „Jiedu buvo ir aistringi žvejai, ir… tyleniai“, – prisiminimais dalijosi Angelina Naskauskienė.

Daugiau Žemuogių gatvės istorijų išgirsite nemokamoje ekskursijoje „Istorijų festivalio“ metu spalio 8–11 d.

Sekite Kauno miesto muziejaus naujienas: kaunomuziejus.lt

Muziejaus trečiadienis. Nuo kaimo smuiko iki arfos… Tradicinių šokių muzikantai ir jų instrumentai
Covid-19 pakoregavo daugelį kultūrinio gyvenimo įvykių. Tad šiltiems vasaros ir ankstyvojo rudens orams pamažu nueinant į užmarštį, ne vienas...
Muziejaus trečiadienis. Švenčia Maironis ir „Pavasario balsai“
Maironio lietuvių literatūros muziejus, saugantis Jono Mačiulio-Maironio (1862–1932) memorialinį bei kūrybinį palikimą, puoselėjantis Kauno Rotušės aikštėje esančius rūmus ir...
Muziejaus trečiadienis. Tarp dangaus ir jūros 
Ar norite sužinoti, kaip Kuršių nerija  iš griežtai saugomos izoliuotos teritorijos virto pripažintu ir poilsiautojų geidžiamu kurortu?  Apie tai...
Muziejaus trečiadienis. Lietuvos aviacijos muziejaus lobiai – 60 video po 60 sekundžių 
Lietuvos aviacijos muziejus ne tik ekspozicijomis visuomenei pristato lietuviškos aviacijos raidą, bet nuolatos ieško ir naujų bendravimo su auditorija...
Muziejaus trečiadienis. Nuo kaimo smuiko iki arfos… Tradicinių šokių muzikantai ir jų instrumentai
Covid-19 pakoregavo daugelį kultūrinio gyvenimo įvykių. Tad šiltiems vasaros ir ankstyvojo rudens orams pamažu nueinant į užmarštį, ne vienas...
Muziejaus trečiadienis. Švenčia Maironis ir „Pavasario balsai“
Maironio lietuvių literatūros muziejus, saugantis Jono Mačiulio-Maironio (1862–1932) memorialinį bei kūrybinį palikimą, puoselėjantis Kauno Rotušės aikštėje esančius rūmus ir...
Muziejaus trečiadienis. Tarp dangaus ir jūros 
Ar norite sužinoti, kaip Kuršių nerija  iš griežtai saugomos izoliuotos teritorijos virto pripažintu ir poilsiautojų geidžiamu kurortu?  Apie tai...
Muziejaus trečiadienis. Lietuvos aviacijos muziejaus lobiai – 60 video po 60 sekundžių 
Lietuvos aviacijos muziejus ne tik ekspozicijomis visuomenei pristato lietuviškos aviacijos raidą, bet nuolatos ieško ir naujų bendravimo su auditorija...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia