Muziejaus trečiadienis. Vieno namo istorija arba Baliui Sruogai – 125      

Prieš 125 metus, vasario 2 dieną, seno Aukštaitijos kaimo pasiturinčių ūkininkų šeimoje gimusį silpną, dažnai sergantį vaiką motina apgaubė ypatinga meile ir globa. Tarsi nujausdama auginantį didį žmogų. Šiandien Balys Sruoga (1896-1947) – viena pastebimiausių asmenybių XX a. lietuvių literatūros, kultūros panoramoje – poetas, dramaturgas, prozininkas, publicistas, vertėjas, teatrologas, literatūros tyrinėtojas, profesorius, garsiosios memuarų knygos „Dievų miškas“ apie nacių koncentracijos stovyklą autorius.

Didžioji rašytojo gyvenimo dalis siejasi su Kaunu, kuriame po studijų Miunchene apsigyveno drauge su žmona istorike, pedagoge Vanda Daugirdaite-Sruogiene. Čia po metų gimė dukra Dalia.

1924-1940 Kauno metai – intensyvios rašytojo literatūrinės, mokslinės ir pedagoginės veiklos laikotarpis. B. Sruoga – Kauno universiteto docentas, vėliau profesorius. Dėstė rusų literatūrą ir teatro istorijos kursą, vadovavo slavistikos ir teatro seminarams, rašė mokslinius darbus, kūrė, dalyvavo įvairių kultūros organizacijų veikloje. Keliavo po Europą. Nors grožinei kūrybai likdavo nedaug laiko, sukūrė nemažai veikalų, kuriuos skiriame prie brandžiausios jo kūrybos dalies. Viena po kitos pasirodė jo istorinės dramos „Milžino paunksmė“ (1932), „Baisioji naktis“, „Radvila Perkūnas“ (1935), pjesė vaikams „Aitvaras teisėjas“ (1935), poema „Giesmė apie Gediminą“ (1938) ir kt. 

Ilgą laiką, iki 1938 m., šeima nuomavosi butus įvairiose Kauno vietose –  K. Donelaičio, E. Ožeškienės, Prūsų, Žemuogių gatvėse. Tačiau patys laimingiausieji gyvenimo metai prabėgo nuosavame name Žaliakalnyje, tuometinėje Ramiojoje (dabar B. Sruogos) gatvėje.  Žemės sklypą netoli Zoologijos sodo šeima įsigijo 1935 metais. Nedelsdami apsodino jį vaismedžiais, dekoratyviniais krūmais, gėlėmis. Namą, B. Sruogai pasiūlius, 1936 metais projektavo jaunas architektas Vladimiras Zubovas, tik ką baigęs studijas Berlyne. Tai buvo pirmasis jo projektas, kuriame atsižvelgta į originalius būsimojo šeimininko pageidavimus. Projektu (jo originalas saugomas muziejuje) B. Sruoga liko patenkintas.

Sruogų šeima. Kaunas, 1926 m.

Neįprasta namo statybos istorija siejasi su V. Sruogienės tėviške Žemaitijoje. ,,Mano tėvas, Kazimieras Daugirdas, davė medžiagos iš savo miško ir kartu su savo darbininkais pastatė namuką Bugiuose <…>. Tas namas paskui buvo atvežtas į sklypą ir tų pačių mūsų Bugių darbininkų pastatytas vietoje“ – pasakojusi B. Sruogos žmona. 1938 metų rudenį laiminga šeima šventė įkurtuves. Į svečius atvykusi latvių rašytoja Zenta Maurinia pasakė: „Šiame židinyje jaučiu meilę ir saulę”. O viešėjęs poetas Jurgis Baltrušaitis sukūrė ketureilį:

                   Dievas davė judviem kelią naują, 

                  Tad priimkite jo kiekvieną vingį –

                   Žemės derlių semkit pilna sauja

                   Ir kelionėj būkite laimingi!

 

B. Sruoga su žmona prie statomo namo. 1938 m. vasara

1938 m.

Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, šeima išvyko gyventi ir dirbti į Vilnių. 1943 m. kovą B. Sruoga suimtas kaip lietuvių tautos įkaitas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Į Vilnių sugrįžo tik 1945 m. gegužę. Skaudžiai išgyveno išsiskyrimą su šeima – žmona ir duktė 1944 m. rudenį, norėdamos išvengti antrosios sovietų okupacijos, pasitraukė į Vakarus. Į savo namus Kaune profesorius grįžo 1947 m. sunkiai sirgdamas, pavargęs nuo nuolatinių priekaištų, raginimų viešai pritarti tuometinei valdžiai. Čia praleido paskutinę savo gyvenimo vasarą. 

Paskutinį kartą savo name. Kaunas, 1947 m. vasara

Kurį laiką Sruogų namuose glaudėsi keletas šeimų. Rašytojo žmona ir duktė, gyvenančios JAV,  1957 m. raštu atsisakė nuosavybės teisių, perleisdamos namą Kultūros ministerijai, prašydamos įkurti B. Sruogos muziejų ir biblioteką. 1964 m. tuometinės vyriausybės nutarimu namas perduotas Kauno viešajai bibliotekai. 1993 m. Kultūros ir švietimo ministro įsakymu B. ir V. Sruogų namai-muziejus perduotas Maironio lietuvių literatūros muziejui, o biblioteka panaikinta. Rašytojo 100-osioms gimimo metinėms namą restauravus, pirmame aukšte atkurti autentiški šeimos kambariai – svetainė-valgomasis, B. Sruogos pageidavimu įrengtas kaip teatro salė su scena, bei profesoriaus kabinetas. Antrame muziejaus aukšte, buvusiame dukros Dalios kambaryje, įrengta B. Sruogos literatūrinė ekspozicija, šeimos miegamajame – istorikės V. Daugirdaitės-Sruogienės ir kultūros veikėjos D. Sruogaitės gyvenimo ir kūrybinės veiklos apžvalga.

A. Čiukšio nuotr.

B. ir V. Sruogų muziejaus rinkinys kurį sudaro visų trijų šeimos narių muziejinės vertybės, sukauptos per keletą dešimtmečių – nuotraukos, rankraščiai, laiškai, memorialiniai daiktai, meno kūriniai ir kt. Dalį eksponatų išsaugojo ir perdavė muziejui dukterėčia Jolita Sruogaitė, sūnėnas Vytautas Sruoga, pedagogė Jadvyga Peseckienė, Sruogų šeimos bičiulė Marija Nemeikšaitė. Kai kurie daiktai buvo rasti namo palėpėje. Rašytojo šeima, gyvendama užsienyje, taip pat kaupė archyvinę medžiagą, kuri nuo 1989 m. pradėjo grįžti į muziejų. Po V. Daugirdaitės-Sruogienės mirties, sugrįžo istorikės archyvas. 

A. Čiukšio nuotr.

Laukiame ir tikimės, kad jau greitai Lietuvos tarpukario inteligentų, šviesuolių B. ir V. Sruogų šeimos namai ir juose sukauptos muziejinės vertybės vėl sulauks Jūsų, mielieji lankytojai, apsilankymo ir dėmesio. 

 

B. ir V. Sruogų namų-muziejaus vedėja Birutė Glaznerienė

maironiomuziejus.lt

Muziejaus trečiadienis. Tiesiog žaisliukai ar meno kūriniai?..
Šiuolaikinių keturiasdešimtmečių karta galbūt pamena vaikiškas knygeles – „Padaužiukai“, „Nykštukai atostogauja“ ir kitas? Herojai – siūtos kailinės lėlės, nufotografuotos...
Muziejaus trečiadienis. Pirmieji lietuviškų pinigų banknotai
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus šios savaitės rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ praveria Numizmatikos skyriaus fondus ir kviečia susipažinti su...
Muziejaus trečiadienis. Vieno bombonešio variklio istorija 
Koks eksponatų kelias iki muziejaus ekspozicijų salės? Į muziejus eksponatai patenka įvairiais keliais: dovanojami autorių ar savininkų, randami atliekant...
Muziejaus trečiadienis. Liaudies muzikantas, poetas Mykolas Kručas ir jo optimistinis „Koronas“
Vasario mėnesį lietuviams itin svarbios dvi šventės: Lietuvos valstybės atkūrimo diena ir Užgavėnės. Beje, šiais metais abi jas švęsime...
Muziejaus trečiadienis. Tiesiog žaisliukai ar meno kūriniai?..
Šiuolaikinių keturiasdešimtmečių karta galbūt pamena vaikiškas knygeles – „Padaužiukai“, „Nykštukai atostogauja“ ir kitas? Herojai – siūtos kailinės lėlės, nufotografuotos...
Muziejaus trečiadienis. Pirmieji lietuviškų pinigų banknotai
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus šios savaitės rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ praveria Numizmatikos skyriaus fondus ir kviečia susipažinti su...
Muziejaus trečiadienis. Vieno bombonešio variklio istorija 
Koks eksponatų kelias iki muziejaus ekspozicijų salės? Į muziejus eksponatai patenka įvairiais keliais: dovanojami autorių ar savininkų, randami atliekant...
Muziejaus trečiadienis. Liaudies muzikantas, poetas Mykolas Kručas ir jo optimistinis „Koronas“
Vasario mėnesį lietuviams itin svarbios dvi šventės: Lietuvos valstybės atkūrimo diena ir Užgavėnės. Beje, šiais metais abi jas švęsime...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia