Muziejaus trečiadienis. Valstybės teatro užkulisiai A. Kutkaus laiškuose

Šių metų gruodžio 31 d. Lietuvos operos teatras minės 100 metų jubiliejų. Įvairių muziejų eksponatai atspindi kūrybinę teatro veiklą, o kai kurie iš jų leidžia pažinti ir operos artistų asmeninį gyvenimą ar charakterio ypatybes.

Kauno miesto muziejaus fonduose saugomas pluoštas dainininko Aleksandro Kutkaus (1899–1969) laiškų aistringam operos mėgėjui Feliksui Karazijai. Rubrikos „Muziejaus trečiadienis“ skaitytojams siūlome keletą laiškų fragmentų, kurie gyvai atskleidžia įdomias detales iš žymių artistų gyvenimo.

Įdomu tai, kad šie du vyrai niekada nebuvo susitikę ir nuo 1926 m. pabaigos iki 1942 m. bendravo tik laiškais. Aleksandras Kutkus 1922–1944 m. dainavo pagrindines tenoro partijas Valstybės operoje, sukūrė apie 40 vaidmenų, be to, dėstė Kauno muzikos mokykloje, vėliau – Konservatorijoje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, nuo 1949 m. iki mirties gyveno JAV. A. Kutkus laiškuose F. Karazijai atvirai pasakoja ne tik apie savo darbą, bet ir spalvingas teatro gyvenimo istorijas.

[Feliksui Karazijai] 1939 11 22

Taip, gavau ir pirmąjį laišką. Labai laukiau antrojo, po premjeros, nes pripratau išgirsti tamstos nuomonę apie naująją operą. Dabar gi, gavęs antrąjį laišką, nustebau, kad Tamsta nebuvai dar girdėjęs apie Kipro [Petrausko] „protestą“ ir nežinojai, kad ir „Carmen“ teko man vietoj jo dainuoti, ir kad „Manon“ antrojo spektaklio jau negalėjo būti. Dabar jau laukiame šio incidento pabaigos. Kipras per daug įsikarščiavo ir visai be reikalo užbaigė savo laišką „ultimatumu“ dėl recenzento pseudonimo atidengimo. Būtų buvę daug geriau ir rimčiau jam pasibarti, be jojo griežtos laiško pabaigos. Na, bet faktas įvyko; jis nelauktai parodė, kad Kipras skaito recenzijas. Kadaise, labai seniai, kai buvo atsitikimų, kad kas nors būdavo kritikos paliestas, Kipras sakydavo, nereikią kritikų, t. y. recenzijų, skaityti, kaip kad jis darąs. Dabar gi paaiškėjo, kad jis esąs dar jautresnis už kitus, nes jojo gi vardas net nebuvo paminėtas, o štai kas įvyko. /…/

Padėtis pasidarė durna: kas gi gali pseudonimą atskleisti?! To, matyt, Kipras nesuprato, tokį reikalavimą statydamas. Bet… laikas visas žaizdas gydo. Kad šią žaizdą greičiau užgydyti, mes parašėm į laikraščius savo trigrašį, na ir… prašymą, kad Kipras į mus grįžtų. (Tarp kitko, mūsų laiško pabaigoje praleistas žodis „brangaus“ (kūrybinio darbo) padarė frazę neteisingą).

Jau aną antrąją „Manon“ man buvo siūlyta dainuoti. Mat mūsų p. p. Adomavičiai nesupranta, kad negalima premjerą dainuoti ekspromtu. Nors aš ir dirbau visą juodąjį darbą, bet manydamas, kad vargu kada gausiu šią operą padainuoti, visai nekreipiau dėmesio į dainavimo pusę. Gi padainuoti čia yra ko! Be to paskutiniąją savaitę repeticijų nebelankiau, o per generalias ir premjerą suspėjau net į Vilnių nuvažiuoti. Tokiu būdu iš viso partija užsimiršo. O čia še tau,  dar gi po nelauktosios „Carmen“ – drožti, be jokio pasiruošimo „Manon“! Kai meno vadovybė to nesupranta, tenka pačiam… švelniai atsisakyti. Kiprui sustreikavus, darbo man padidėjo, tai ir įsigilinti į naują partiją nėra kada. Štai sekančią savaitę vėl siūlė man „Manon“, bet prašiau dar atidėti, nes po dviejų „Talismanų“ Vilniuje turėsiu sekmadieny „Pikų damą“, po to – dar du spektakliu. Gal iki to laiko Kipras „susitvarkys“, tai gal jis vėl panorės tos operos. Nors gal ir ne. Sykį sukritikuotas galės atidėti šią operą tolesniam laikui.

/…/

Sveikinu su naujuoju Kabinetu! Kad tik darniai jam sektųsi „partijų“ uolas aplenkti. Pro domo sua [mūsų namų vardu], džiaugiamės dėl Jokanto, nes Bistras buvo didelis teatro priešas.

Sudie! Iki kito… susirašinėjimo…

Tamstos AK. [Aleksandras Kutkus]

Aleksandras Kutkus – Germanas P. Čaikovskio operoje „Pikų dama“.  Kaunas, 1925 m. Fotografas nežinomas. Kauno miesto muziejaus fondai

Toliau vartydami A. Kutkaus korespondenciją, aptinkame informacijos apie Kipro Petrausko įžeistų jausmų pabaigą. Ir tai suprantama – juk menininkas negali ilgai gyventi su pykčiu širdyje.

Kaunas, 1939 12 14.

/…/ Kas link Kipro, jau girdisi gandai, kad šioji krizė eina prie galo. Jau kalbama net apie „Manon“ 22-ą gruodžio dieną. Gana jau iš tikrųjų to skandalo ir metas užmiršti šią nelemtąją kovą. /…/

Gastrolės Paryžiuje 1934 m. Iš kairės: Antanas Kučingis, Balys Dvarionas, Aleksandras Kutkus. Fotografas nežinomas. Kauno miesto muziejaus fondai

Valstybės teatro solistai. Apie 1927 m. Iš kairės: Stasys Sodeika, Marijona Rakauskaitė, Aleksandras Kutkus, Adelė Galaunienė, Antanas Kučingis. Fotografas nežinomas. Kauno miesto muziejaus fondai

Pažinti teatro užkulisius, pasibaigus karantinui, kviečiame užsukant į M. ir K. Petrauskų namuose esančią ekspoziciją „Valstybės teatras. Tautą burianti muzika“, kur turėsite galimybę pamatyti žymiausius tarpukario Lietuvos solistus, dirigentus, baleto artistus, jų asmeninius daiktus, autentiškus Valstybės teatro rekvizitus ir „pasimatuoti“ sceninius kostiumus. O nusikelti į Valstybės teatro kūrimosi laikus, juos pajusti ir detaliau pažinti padės naujai įdiegta papildytosios realybės funkcija – programėlės „Petrauskas the RemARkable“ dėka lankytojai galės saugiai ištyrinėti daug įdomių, unikalių, trapių ir saugotinų ypatingomis sąlygomis eksponatų. 

Muziejininkė Kristina Vaitkūnienė
Kauno miesto muziejus

 

Muziejaus trečiadienis. Apie talentingą muziką, nepaprastą žmogų
Žymus XX a. pirmosios pusės lietuvių muzikos veikėjas Stasys Šimkus (1887–1943) teigė: „Nėra kultūringos ateities be kultūringos muzikos.“ Savo...
Muziejaus trečiadienis. Įsikūręs skrydžių prisiminimuose
Lietuvos aviacijos muziejus šiemet mini savo veiklos 30-metį. Dar iki įsteigimo, 1989 metais muziejus pradėjo kurtis buvusios Kauno oro...
Muziejaus trečiadienis: Kuratorių mūšis!
Pastarąsias kelias savaites Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus jungėsi prie Jorkšyro muziejaus (Yorkshire Museum) „kuratorių mūšio“ (#CURATORBATTLE) iššūkio....
Muziejaus trečiadienis. Kauno pilies metamorfozės: kas pasikeitė per 100 metų?
Kauno pilis yra vienas seniausių Lietuvoje architektūrinių objektų, 1992 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą, saugomas valstybės....
Muziejaus trečiadienis. Apie talentingą muziką, nepaprastą žmogų
Žymus XX a. pirmosios pusės lietuvių muzikos veikėjas Stasys Šimkus (1887–1943) teigė: „Nėra kultūringos ateities be kultūringos muzikos.“ Savo...
Muziejaus trečiadienis. Įsikūręs skrydžių prisiminimuose
Lietuvos aviacijos muziejus šiemet mini savo veiklos 30-metį. Dar iki įsteigimo, 1989 metais muziejus pradėjo kurtis buvusios Kauno oro...
Muziejaus trečiadienis: Kuratorių mūšis!
Pastarąsias kelias savaites Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus jungėsi prie Jorkšyro muziejaus (Yorkshire Museum) „kuratorių mūšio“ (#CURATORBATTLE) iššūkio....
Muziejaus trečiadienis. Kauno pilies metamorfozės: kas pasikeitė per 100 metų?
Kauno pilis yra vienas seniausių Lietuvoje architektūrinių objektų, 1992 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą, saugomas valstybės....
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia