Muziejaus trečiadienis. Užfiksuota etnografinė atmintis

Įsibėgėjant Archyvų metams, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kviečia Jus susipažinti su Liaudies meno skyriaus archyviniu rinkiniu, kurio komplektą sudaro daugiau nei  29 tūkstančiai eksponatų. Tai stiklo ir filmo negatyvai, fotografijos, piešiniai, planai, ir sodybų inventorizacijos bylos bei rankraščiai. Visą medžiagą galima pavadinti etnografine, nes joje užfiksuoti etnografiniai objektai siekiant juos išsaugoti ir sukaupti tyrinėjimo tikslams. XX a. pirmoje pusėje ją užfiksavo fotografai mėgėjai, kraštotyrininkai, Kauno meno mokyklos dėstytojai ir moksleiviai, kultūros vertybių rinkėjai ir matininkai. Didžioji dalis archyvinės medžiagos užfiksuota ekspedicijų metu, įamžinant Lietuvos miestų, miestelių, gyvenviečių ir vienkiemių vaizdus.

Archyvinio rinkinio medžiagoje galima rasti stambiosios ir smulkiosios sakralinės, ir etninės architektūros objektų, žemės ūkio įrenginių, namų ūkio rakandų, baldų, liaudies meno objektų. Tokia archyvinė medžiaga užfiksuota visuose Lietuvos etnografiniuose regionuose. Didžiąją dalį etnografinės atminties sudaro kraštotyrininkų ir fotografų Balio Buračo, Juozo Timuko, Vlado Miškinio, dailininkų Kazio Šimonio, Adomo Varno, Antano Tamošaičio, Vytauto Bičiūno ir kt. užfiksuoti ikonografiniai eksponatai. Šiandien jie mums liudija XIX a. pabaigos ir XX a. pirmosios pusės gyvenimo būdą Lietuvoje.

Juozas Timukas. Gyvenamasis namas. Utenos apskr., Linkmėnų vls., Antalamiestės k., 1937 m.

Vladas Miškinis. Ūkininko šeima. Raseinių apskr., Viduklės vls., Aleknų k., 1939 m.

Antanas Tamošaitis. Skrynia. Šakių apskr. Griškabūdžio mst. 1934 m.

Rinkinyje dominuoja fotografinė medžiaga. Stiklo ir filmo negatyvuose užfiksuotos senos sodybos su šiaudiniais stogais dengtais trobesiais ir mažosios architektūros objektais. Sodybų kiemuose nufotografuoti pavieniai žmonės ir šeimos, kuriose jungiasi trys kartos. Galbūt kam nors smalsu būtų pamatyti savo basakojus senelius vaikystėje? Gal kaip tik jūsų senoliai nufotografuoti drožiniais puoštuose gyvenamųjų namų prieangiuose? Fotografijose taip pat galima pamatyti žmones žemės ūkio darbuose ir laisvalaikiu, amatininkaujančius ar bendraujančius. Taigi, tokios fotografijos gali papildyti giminės šaknų paieškas, o muziejui naudinga sužinoti daugiau apie fotografijose įamžintus žmones ir jų istorijas. Tik bendradarbiaudami galime praplėsti etnografinės atminties lauką. 

Piešinių rinkinyje galima rasti kryžių ir koplytstulpių, skrynių ir spintų, margučių ir audinių visumos ir detalių piešinius. Preciziškuose piešiniuose, atliktuose tušo, akvarelės ir guašo technikomis, aiškiai matomi puošybos elementai, sudaryti iš augalinių, geometrinių ar gyvūninių motyvų, besijungiantys į tradicinius ornamentus. Tokiuose piešiniuose atsispindi Lietuvos etnografiniams regionams būdingi liaudies meno motyvai. 

Rankraštinėje medžiagoje – sodybų inventorizacijos bylose, gyvenviečių ar atskirų ūkių situacijų planuose, etnografinių ekspedicijų dienoraščiuose – liudijimai apie Lietuvos kaimo gyvenseną iki Antrojo pasaulinio karo. Šioje medžiagoje galima rasti aprašymus apie sodybų pastatus, namų apyvokos daiktus, žemės ūkio įtaisus, apie tradicijas, maisto gamybą, amatininkystę ir kt. 

K. Dambrauskas. L. Bikaus sodybos planas. Utenos apskr., Linkmėnų vls., Plauciškių k., 1937 m.

Sukaupta archyvinė medžiaga saugoma moderniose muziejaus saugyklose, kuriose yra sukurtas eksponatams tinkamas mikroklimatas. Daugelis eksponatų jau suskaitmeninti, todėl juos gana greitai galima pasižiūrėti kompiuterio ekrane. Surinktą medžiagą muziejus saugo ir aktyviai dalijasi LIMIS (Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema) ir e. paveldo erdvėse. Čia veikia iš archyvinio rinkinio sudarytos virtualios parodos: „Balys Buračas (1897–1972): žmonės su tautiniais drabužiais“, „Jonas Buračas (1898–1977). Iš etnografinių piešinių rinkinio“, „Barbora Didžiokienė (1896–1976). Šventinių sausainių piešiniai“, Olgos Dubeneckienės-Kalpokienės „Klaipėdos krašto tautodailės rinkinys“. 

Balys Buračas. Keraminiai indai. 1937.

Jonas Buračas. Gyvenamojo namo langas. Rokiškio apskr., Južintų vls., Juziškių k., 1929 m.

Iki šiol rinkinio medžiaga aktyviai domisi, ją publikacijose naudoja kultūros srities tyrinėtojai, taip pat parodų kuratoriai. Tikslinga būtų paskatinti ir pavienius asmenis pasidomėti savo senelių gyvenamosiose vietose ekspedicijų metu užfiksuota atmintimi. Kas žino, galbūt jūsų laukia džiugūs atradimai, nes išsaugota atmintis gali būti įdomi ir vertinga. Liaudies meno skyriaus archyve esate laukiami…

 

Monika Gineikienė

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus
Liaudies meno skyriaus archyvo rinkinių saugotoja 

Muziejaus trečiadienis. Raguva – Kaunas – NASA: Broniaus Masioko „kosminė“ kelionė 
Balandžio 12 d. minėjome Tarptautinę aviacijos ir kosmonautikos dieną, skirtą pažymėti prieš 60 metų įvykusiam pirmajam žmogaus skrydžiui aplink...
Muziejaus trečiadienis. Pakalbėkime apie penkiasdešimt Kauno muzikos metų
Šį penktadienį vyks konferencija „Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius. Paveldas ir dabartis“. Ko tikėtis, ko laukti, Kauno miesto muziejus...
Muziejaus trečiadienis. Pasaka buvo, yra, bus!
K. Donelaičio gatvė Nr. 13! Šiame gelsvame, viename iš penkių stovinčių eilėje, tarpukario modernizmo stiliaus namų, įsikūręs nedidukas, bet...
Muziejaus trečiadienis. Aleksotas – Lietuvos aviacijos lopšys
Kovas Lietuvos istorijoje „nusėtas“ dienomis, ženklinančiomis svarbiausius įvykius mūsų šalies aviacijos raidoje. 1919 m. kovo 12 d. įkurta Lietuvos...
Muziejaus trečiadienis. Raguva – Kaunas – NASA: Broniaus Masioko „kosminė“ kelionė 
Balandžio 12 d. minėjome Tarptautinę aviacijos ir kosmonautikos dieną, skirtą pažymėti prieš 60 metų įvykusiam pirmajam žmogaus skrydžiui aplink...
Muziejaus trečiadienis. Pakalbėkime apie penkiasdešimt Kauno muzikos metų
Šį penktadienį vyks konferencija „Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius. Paveldas ir dabartis“. Ko tikėtis, ko laukti, Kauno miesto muziejus...
Muziejaus trečiadienis. Pasaka buvo, yra, bus!
K. Donelaičio gatvė Nr. 13! Šiame gelsvame, viename iš penkių stovinčių eilėje, tarpukario modernizmo stiliaus namų, įsikūręs nedidukas, bet...
Muziejaus trečiadienis. Aleksotas – Lietuvos aviacijos lopšys
Kovas Lietuvos istorijoje „nusėtas“ dienomis, ženklinančiomis svarbiausius įvykius mūsų šalies aviacijos raidoje. 1919 m. kovo 12 d. įkurta Lietuvos...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia