
Šių metų kovo mėnesį Kaunas neteko vieno iš savo simbolių – laisvalaikio centro „Undinė“, kuris vos atsidaręs 1993 m. tapo bene populiariausia laisvalaikio praleidimo vieta. Kauno miesto muziejus rubrikos „Muziejaus trečiadienis“ skaitytojus kviečia prisiminti šios vietos istoriją.
„Undinės“ vardas visuomet bus siejamas su boulingu. 1994 m. gruodžio 27 d. didelis boulingo mylėtojas Juozas Nevidauskas Kaune įrengė pirmą AMF firmos boulingo salę. Tai buvo pirmieji boulingo takeliai ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Žmonės ilgose eilėse stovėjo norėdami išbandyti tuo metu dar nematytą žaidimą, kuris sovietų okupacijos metais buvo draudžiamas kaip kapitalizmo dalis.
Įdomu, kad dar iki Nepriklausomybės atkūrimo pastate, esančiame Jonavos g. 40, veikė aerobikos salė, kirpykla ir įvairios kavinės. Pati „Undinė“ savo veiklą 1993 m. pradėjo kaip biliardo klubas. Iš pradžių jame buvo vos keli biliardo stalai, tačiau, šiai sporto šakai sparčiai populiarėjant, klubas greitai plėtėsi. Biliardo entuziastų dėka 2004 m. gruodžio 8 d. buvo įsteigtas biliardo klubas „Club9“, nuo tada ši vieta tapo viena profesionaliausių ir žinomiausių biliardinių Lietuvoje. Ne mažiau populiarus nei biliardas „Undinėje“ buvo stalo tenisas, kuris taip pat sulaukė gausaus lankytojų dėmesio.
Pirmieji metai „Undinės“ centrui buvo puikūs, tačiau vėliau, atsirandant vis naujoms pasilinksminimo vietoms, klientų mažėjo. Tad po 2008 m. finansinės krizės nuostolingai veikiančio boulingo atsisakyta.
Prisiminti 25 metus veikusio laisvalaikio centro istoriją Kauno miesto muziejus kviečia šiuo metu veikiančioje parodoje „Naujas muziejuje: „Undinė“. Joje pamatysite iš J. Nevidausko šiemet gautą kėglį ir boulingo kamuolį. Kėglis mena 1998 m. Pasaulio lietuvių sporto žaidynes, kurių metu „Kauno undinės“ laisvalaikio centre vyko boulingo varžybos, o boulingo kamuolys asmeniškai priklausė J. Nevidauskui.
Pamatyti naująjį muziejaus eksponatą galite Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje (Rotušės a. 15) nuo liepos 18 iki rugpjūčio 20 d.
Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkė Lina Mikalkėnaitė