Muziejaus trečiadienis. Tariamas M. K. Čiurlionis

Artinantis gegužės  18 d.  ištiksiančiai Muziejų nakčiai, šią savaitę rubrika „Muziejaus trečiadienis“ pristato detektyvinę istoriją apie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio  (1875–1911) palikimą. Istorijos tęsinys – jau minėtos Muziejų nakties metu!

1921 m. gruodžio 14 d. paskelbtas „M. K. Čiurlionies vardo galerijos įstatymas“. 1922 m. vasario 27 d., remdamasi šiuo įstatymu, Švietimo ministerija iš dailininko našlės Sofijos Čiurlionienės nupirko visus jos turėtus M. K. Čiurlionio kūrinius (148 tapybos ir 35 grafikos kūrinius už 65 000 vokiečių aukso markių). Tais pačiais metais dailininkas Ignas Šlapelis tapo pirmuoju dar nepastatytos M. K. Čiurlionio galerijos direktoriumi.

Nuo tada Kaunas ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus tapo menininko kolekcijos globėjais. Itin išsami kolekcija, kurią sudaro tapybos, grafikos, muzikinių rankraščių, fotografijos, laiškų originalai, iki šių dienų yra nuolat pildoma. Keli M. K. Čiurlionio originalai saugomi Vilniaus, Lenkijos, Rusijos muziejuose bei privačiose kolekcijose, taip pat keli jų yra dingę ir vis dar ieškomi (beje, keletas paveikslų, sėkmingai atsiradę po šimtmečio, praleisto svetur, papildė muziejaus kolekciją).

Intensyvi parodinė veikla M. K. Čiurlionio vardą per pastarąjį ketvirtį amžiaus padarė puikiai atpažįstamu vakarietiškai publikai. To šalutinė pasekmė – padidėjęs aukcionų, kolekcionierių, taip pat ir meno padirbinėtojų susidomėjimas (tiesa, nemažai „tariamo Čiurlionio“ atvejų pasitaikydavo ir sovietų okupacijos metais).

M. K. Čiurlionio "Pasaka. Karalaitės kelionė II" klastotė

M. K. Čiurlionio „Pasaka. Karalaitės kelionė II“ klastotė

M. K. Čiurlionio "Pasaka. Karalaitės kelionė II" originalas

M. K. Čiurlionio „Pasaka. Karalaitės kelionė II“ originalas

Į muziejaus specialistus su prašymais atpažinti, įvertinti ar su pasiūlymais įsigyti tariamus Čiurlionio darbus kreipiasi interesantai iš viso pasaulio. Daugelyje atsiųstų darbų plika akimi matyti padirbinėtojų klaidos: stilistiniai prieštaravimai, primityvus populiarių čiurlioniškų motyvų, siužetų kopijavimas.

M. K. Čiurlionio "Fantazija (Demonas)" klastotė

M. K. Čiurlionio „Fantazija (Demonas)“ klastotė

M. K. Čiurlionio "Fantazija (Demonas)" klastotė

M. K. Čiurlionio „Fantazija (Demonas)“ originalas

Viena populiariausių klaidų – dešiniajame apatiniame paveikslo kampe įkomponuotas iš M. K. Čiurlionio laiškų pasiskolintas parašas, nors menininkas savo tapybos darbų nepasirašinėjo ir vos dviejuose jo paveiksluose rasime dekoratyviai įkomponuotus kūrėjo inicialus. Taip pat „čiurlioniškieji“ darbai dažnai prasilenkia su laiku – datuojami tais metais, kai Čiurlionis dar nebuvo pradėjęs tapyti ar netgi kai menininkas jau nebebuvo gyvas. Retkarčiais pasitaiko ir kopijų, iš pažiūros primenančių originalus, – tokiais atvejais taikoma išsami naudotų medžiagų, pagrindo, dažų sluoksnio ekspertizė.

Senasis "Tariamo Čiurlionio" aplankas

Senasis „Tariamo Čiurlionio“ aplankas

Senasis "Tariamo Čiurlionio" aplankas

Senasis „Tariamo Čiurlionio“ aplankas

Muziejų nakties metu, gegužės 18 d., Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje vyks renginys „Kultūrinis labirintas: 1 naktis – 8 parodos“. Šio renginio metu visuose muziejaus padaliniuose lankytojams bus pristatyti eksponatai, kuriais žiūrovai galės pasidžiaugti tik vieną naktį. Ta proga M. K. Čiurlionio darbų ekspozicija bus papildyta „tariamu Čiurlioniu“, įdomiausiais atvejais bei detektyvinėmis istorijomis apie M. K. Čiurlionio klastojimą bei dingusių darbų paieškas. Ar pritaikysite straipsnyje išduotus metodus?

M. K. Čiurlionio fondai

M. K. Čiurlionio fondai

 

Julija Račiūnaitė
ciurlionis.lt

Muziejaus trečiadienis. „IŠTEKU. 1900“, arba kokia galėjo būti Aistės ir Manto meilės istorija? 
„Šeima, draugai – aš išteku!“ Feisbuke pasirodo Aistės įrašas, papildantis ką tik atnaujintą santykių statusą – Susižadėję. Per kelias...
Muziejaus trečiadienis. Kolekcija, uždegta Monmartro ugnies.
Rokiškio dvaras yra vienas gražiausių statinių Lietuvoje, tačiau ne mažiau svarbios ir dvare gyvenusios Tyzenhauzų ir Pšezdzieckių giminės, kurių...
Muziejaus trečiadienis. Dviejų smuikų sustingusių stygų istorija
Muziejaus trečiadienio rubrikoje šįkart norime jums papasakoti dviejų smuikų, kurie į muziejaus rinkinius atkeliavo dar XX a. 9-ajame dešimtmetyje,...
Muziejaus trečiadienis. Koks buvo Kaunas ir Lietuva 1919-aisiais?
Šiandien rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ norime atkreipti dėmesį, kad pasauliui įžengus į 2020-uosius Kauno miesto muziejaus tęstinis projektas „Prieš 100...
Muziejaus trečiadienis. „IŠTEKU. 1900“, arba kokia galėjo būti Aistės ir Manto meilės istorija? 
„Šeima, draugai – aš išteku!“ Feisbuke pasirodo Aistės įrašas, papildantis ką tik atnaujintą santykių statusą – Susižadėję. Per kelias...
Muziejaus trečiadienis. Kolekcija, uždegta Monmartro ugnies.
Rokiškio dvaras yra vienas gražiausių statinių Lietuvoje, tačiau ne mažiau svarbios ir dvare gyvenusios Tyzenhauzų ir Pšezdzieckių giminės, kurių...
Muziejaus trečiadienis. Dviejų smuikų sustingusių stygų istorija
Muziejaus trečiadienio rubrikoje šįkart norime jums papasakoti dviejų smuikų, kurie į muziejaus rinkinius atkeliavo dar XX a. 9-ajame dešimtmetyje,...
Muziejaus trečiadienis. Koks buvo Kaunas ir Lietuva 1919-aisiais?
Šiandien rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ norime atkreipti dėmesį, kad pasauliui įžengus į 2020-uosius Kauno miesto muziejaus tęstinis projektas „Prieš 100...
Patys skaitomiausi
Muziejaus trečiadienis: „Aš esu sveikas ir kupinas jėgos savo kilniam darbui“
Artinantis gegužės  18 d.  ištiksiančiai Muziejų nakčiai, šią savaitę rubrika „Muziejaus trečiadienis“ pristato detektyvinę istoriją apie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio  (1875–1911) palikimą. Istorijos tęsinys – jau minėtos Muziejų nakties metu! 1921 m. gruodžio 14 d. paskelbtas „M. K. Čiurlionies vardo galerijos įstatymas“. 1922 m. vasario...
Daugiau
Globoja
Leidžia