Muziejaus trečiadienis. Švedai, Janonis ir „žvėriukai“, arba pietūs parodoje

„Popieriaus fabrikas naikinamas kartu su skolomis“, – tokia lakoniška antrašte pradėtas laikraščio „Kauno diena“ straipsnis 2005 m. birželio pradžioje. Taip prieš keturiolika metų baigta daugiau nei 70 metų „spausdinta“ fabriko Petrašiūnuose, o kartu ir kaunietiško popieriaus apskritai, istorija. Norėtumėt – popierius tik iš pirmo žvilgsnio atrodo itin lengvai sunaikinama materija. Apie slaptus, bet labai svarbius raštelius juk sako „perskaitęs sudegink“, ar „suvalgyk“. Labai gerai, kad janoniečiai – J. Janonio popieriaus fabriko darbuotojai – nesuvalgė. Šis „Muziejaus trečiadienis“ – apie Kauno paveikslų galerijoje jau gerą mėnesį veikiančią parodą „Atminties popierius“.

„Atminties popierius“ – naujausia menininkės ir kuratorės Auksės Petrulienės inicijuotos bendruomenių platformos „Mažosios istorijos“, veikiančios Kauno paveikslų galerijoje, paroda. Prieš dvejus metus trečiame galerijos aukšte pristatyta paroda „Didžioji pramonė“ apie XX a. 7 dešimtmetyje klestėjusius tekstilės fabrikus ir ypatingus jų žmones, kurią lankiau keliskart. Lygiai kaip antrąją bendruomenių platformos parodą „Nukirstas miestas – persodintas žmogus“. Šioje – ne tiek daug pramonės ir jos bendruomenių, kiek jautrių ir drauge skaudžiai drąsių menininkų ir bendraminčių kolektyvų žvilgsnių į medį ne tik kaip miško ar parko vienetą, bet kaip amžiną žmogaus palydovą ir globėją. Žinau, kad ir į „Atminties popierių“ teks sugrįžti ne kartą – parodas vienija iki šiol negirdėtų, neskaitytų istorijų (o ir požiūrio kampų) gausa ir subtilus, estetiškas pateikimas. Tai – A. Petrulienės, drįsiu spėti, su ją dominančiais pašnekovais bendraujančios visų pirma ne kaip kuratorė, o kaip to paties miesto gyventoja, bendruomenės narė, kaip žmogus, kuriam įdomu, nuopelnas.

Taigi apie popierių Kaune. Švedų bendrovės „Svenska Tändsticks Aktiebolaget“ fabrikas čia įkurtas 1933 m. sausio 12 d. 1940 m. fabrikas nacionalizuotas ir pakrikštytas nuo romantikos pradėjusio, revoliucijomis baigusio poeto Juliaus Janonio vardu. 1993 m. įmonė buvo privatizuota, o dar po keliolikos metų – likviduota. Metų daug, popieriaus – kalnai. Nuo sąsiuvinių, į kuriuos skrebeno kelios lietuvių kartos (eksponuojami tiek su Vaižganto portretu, tiek su Salomėjos Nėries, tiek jau visai šiuolaikiški) iki lietuviškų talonų arba „žvėriukų“, valiutos, cirkuliavusios Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje tarp rublio ir lito. Ši istorija, beje, neatrodo labai „saugi“ padirbinėjimo prasme, bet kas dabar žino?

Paraudęs Vaižgantas.

Paraudęs Vaižgantas.

Dailininkas grafikas Justas Tolvaišis kūrė ne tik pereinamąją valiutą, bet ir litus. O antrame nuotraukos plane galite įžvelgti ir „žvėriukų“, arba „vagnorkių“, eskizus.

Dailininkas grafikas Justas Tolvaišis kūrė ne tik pereinamąją valiutą, bet ir litus. O antrame nuotraukos plane galite įžvelgti ir „žvėriukų“, arba „vagnorkių“, eskizus.

Paroda įsuka ne tik lankytoją, bet ir pati save – pasirodo, muziejaus fonduose (gal juodai dienai?) buvo laikomi rulonų rulonai J. Janonio fabrike gaminto popieriaus. Keičiantis laikams ir kultūroms šie rulonai – atrodytų, begaliniai – ir patys tapo savotišku eksponatu, be to, pasitarnavo kuriant parodos architektūrą. Beje, parodoje ne tik dokumentai ir archyvų medžiaga, bet ir specialiai jai sukurti darbai. Ir, žinote ką, norisi tikėti, kad kitos kaunietiškosios pramonės šakos, tarpukariu vietos ar užsienio kapitalistų pasėtos, sovietų okupacijos metais sąjunginiais steroidais maitintos, laukinių devyniasdešimtųjų aferų numarintos, yra vertos tokių ekspozicijų.

Su vandeniu, tiksliau, Kauno mariomis, susijusi (bent) viena romantiška janoniečių istorija. Negadinsiu malonumo atrandant.

Su vandeniu, tiksliau, Kauno mariomis, susijusi (bent) viena romantiška janoniečių istorija. Negadinsiu malonumo atrandant.

Sklaidant bendros janoniečių būties albumus, skaitinėjant užrašus po juodai baltomis, bet tokiomis margomis nuotraukomis kyla su paroda lyg ir nesusijęs klausimas – beveik tas pats, užklumpantis vartant kad ir šeimos nuotraukų albumus. Ką tokio (ne)materialaus pasiliks mūsų karta? Kas dar vienija XXI a. bendradarbius, be dienos pietų ir firmos balių (nors šie dalykai, aišku, svarbūs visais laikais)? Ar bus parodų apie šiuolaikines įmones ir jų kolektyvus? Tai, ką „tarp popieriaus lapų“ kūrė janoniečiai, šiais laikais vadinama turbūt „organizacijos kultūra“ ar „žmogiškaisiais ištekliais“, tai strateguojama ir koordinuojama. Bet gal tai visgi tas pats.

atminties5

Čia norisi dar priminti apie netikėtą parodos „Atminties popierius“ akcentą – pietus galerijoje, į kuriuos ypač kviečiami darbo kolektyvai. Pirmoji tokia kultūringa pietų pertrauka kaip tik šį trečiadienį ir įvyko – sako, joje dalyvavo Kauno policininkų bendruomenė. Gal kitą ar dar kitą savaitę prisijungsit jūs? Jei ne pietums, tai edukacinei programai.

Galerijų savaitgalio metu parodos lankytojai mokėsi lankstyti muses, birželio pradžioje vyko dar vienas origamio užsiėmimas.

Galerijų savaitgalio metu parodos lankytojai mokėsi lankstyti muses, birželio pradžioje vyko dar vienas origamio užsiėmimas.

Gunars Bakšejevs

Daugiau apie pietus parodoje – „Atminties meniu“
Daugiau apie edukacinių renginių ciklą „Kiaurai popierių“
Daugiau apie parodą

ciurlionis.lt

facebook.com/mazosios.istorijos

Muziejaus trečiadienis. Įsikūręs skrydžių prisiminimuose
Lietuvos aviacijos muziejus šiemet mini savo veiklos 30-metį. Dar iki įsteigimo, 1989 metais muziejus pradėjo kurtis buvusios Kauno oro...
Muziejaus trečiadienis: Kuratorių mūšis!
Pastarąsias kelias savaites Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus jungėsi prie Jorkšyro muziejaus (Yorkshire Museum) „kuratorių mūšio“ (#CURATORBATTLE) iššūkio....
Muziejaus trečiadienis. Kauno pilies metamorfozės: kas pasikeitė per 100 metų?
Kauno pilis yra vienas seniausių Lietuvoje architektūrinių objektų, 1992 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą, saugomas valstybės....
Muziejaus trečiadienis. Jurgis Dobkevičius: Nuo Sankt Peterburgo iki Paryžiaus, arba Kaune sukurtas pirmasis lietuviškas lėktuvas
Šiemet minimos Jurgio Dobkevičiaus gimimo metinės – 120-osios. Nors likimas atseikėjo Jurgiui Dobkevičiui tik 26-erius metus (1900-1926), dar jaunystėje...
Muziejaus trečiadienis. Įsikūręs skrydžių prisiminimuose
Lietuvos aviacijos muziejus šiemet mini savo veiklos 30-metį. Dar iki įsteigimo, 1989 metais muziejus pradėjo kurtis buvusios Kauno oro...
Muziejaus trečiadienis: Kuratorių mūšis!
Pastarąsias kelias savaites Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus jungėsi prie Jorkšyro muziejaus (Yorkshire Museum) „kuratorių mūšio“ (#CURATORBATTLE) iššūkio....
Muziejaus trečiadienis. Kauno pilies metamorfozės: kas pasikeitė per 100 metų?
Kauno pilis yra vienas seniausių Lietuvoje architektūrinių objektų, 1992 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą, saugomas valstybės....
Muziejaus trečiadienis. Jurgis Dobkevičius: Nuo Sankt Peterburgo iki Paryžiaus, arba Kaune sukurtas pirmasis lietuviškas lėktuvas
Šiemet minimos Jurgio Dobkevičiaus gimimo metinės – 120-osios. Nors likimas atseikėjo Jurgiui Dobkevičiui tik 26-erius metus (1900-1926), dar jaunystėje...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia