Muziejaus trečiadienis. Sutkus pas Žilinską – ne pirmą kartą

Kovo 20 d. M. Žilinsko dailės galerijoje atidaroma fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Sveikinimai iš XX amžiaus“ svarbi keletu aspektų. Pirmiausia tai – bene pirmoji tokios apimties A. Sutkaus  darbų paroda Kaune. Galerijos I ir III aukštuose bus eksponuojami pora šimtų darbų, tiek gerai žinomų tiek nematytų… net pačiam menininkui. Antra, paroda veiks iki gegužės 31 d., o tuomet M. Žilinsko galerijoje prasidės ilgai laukta rekonstrukcija. Trečia… tai pirmoji jaunosios kartos fotografų, multimedijos projekto „Nanook“ įkūrėjų Bertos Tilmantaitės ir Artūro Morozovo kuruojama paroda. Išbandymas ir drauge didelis malonumas!

M. Žilinsko kolekcijos sektoriaus vadovė Irmantė Šarakauskienė susėdus kavos papasakojo, kad naująją parodą netiesiogiai įkvėpė pernai galerijoje viešėję A. Sutkaus kurti Holokaustą išgyvenusiųjų portretai: fotografas pats pasiūlė surengti didesnę jo darbų retrospektyvą. Galerijai mielai sutikus (nors fotografijos, neskaitant festivalio „Kaunas Photo“, čia nėra dažnos viešnios), pats paskambino B. Tilmantaitei: „Tu gi dabar Kaune gyveni…“ Na, ir A. Morozovas į kompaniją pakviestas – o jis jau buvo pernai aštuoniasdešimtmetį atšventusio daugelio  apdovanojimų laureato darbus ir patį fotografą į užsienį lydėjęs. Patikima komanda.

„Sveikinimai iš XX amžiaus“ – taip A. Sutkus pasirašo savo albumus. Po tokį autografą turi ir I. Šarakauskienė,  ir B. Tilmantaitė, ir daugybė kitų. Būtent I. Šarakauskienės turimą parodos plakatui panaudojo dizainerė Inga Navickaitė-Drąsutė. O kas tie žmonės, žvelgiantys į objektyvą – tiksliau, jaunąjį Sutkų, 1959 m. įlindusį šulinin?

Istorija nutyli, bet daugelį kitų veidų, kurių fotografijos bus eksponuojamos  parodoje, pažinsite. Nes jie šiandien – garsūs ir nusipelnę Lietuvai. Atrodytų, jaunystėje Sutkus nujautė, kurlink sukti objektyvą. Nors nėra visai teisinga taip manyti – juk fotografijos klasikas garsėja ir niekam nežinomų žmonių portretais, kurie savo gyliu ir artumu niekuo nenusileidžia anksčiau minėtiems. Todėl nedidelio Lietuvos kaimo gyventojas gali pasirodyti it Tomas Waitsas – tai pakėlęs vieną fotografiją pastebi A. Morozovas.

Bus parodoje kadrų iš trumpos, bet it meteoras blykstelėjusios Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir kelionės po Lietuvą – ne tik viso pasaulio jau įvertintų (beje, buvo manančių, kad tai – Henri Cartier-Bresson darbai, ir magiška yra tai, kad momento žavesį Sutkus atrado apie prancūzą dar nelabai ką žinodamas), bet ir ik šiol plačiajai visuomenei nematytų. Bus ir fotografija, kurioje užfiksuoti Kauno funikulieriumi besikeliantys filosofai. Diiidelė.

Kauno, sąmoningai, ekspozicijoje bus ir daugiau, nors jis nėra kažkuo išskirtinis visame Sutkaus spektre, besitęsiančiame daugiau nei pusšimtį metų. Grožėsimės XXI a. žmogaus akimis lyg dronu užfiksuota Rotušės aikšte, bet kadaise Sutkus turėjo rizikuoti sveikata ar net  gyvybe kopdamas ant vieno senamiesčio stogų, kad jį užfiksuotų.

Dar bus daug Sutkaus kolegų ir jų jaunatviško polėkio. Savotiški Lietuvos fotografijos užkulisiai. Gyvi, it dokumentinis filmas. Lyg tuoj pasigirstų fotografijoje regimo asmens juokas. Nenuostabu, kad kitų fotografų Sutkaus archyve gausu – juk jis buvo Lietuvos fotografijos meno draugijos iniciatorius ir ilgametis vadovas. Turi įgimtą talentą ne tik fotografuoti, bet ir burti, įkvėpti, pakreipti reikiama linkme.

Atradimai ir diskusijos

Bus ir keli kadrai, sukurti jau šiame amžiuje. Bet juose – XX amžiaus legendos. Atpažįstate juk?

Tokia retrospektyva – didelė dovana ne tik būsimiems parodos lankytojams, bet ir jos kuratoriams. Pabūti su kūrėju, kartu su juo kapstytis po šimtatūkstantinį archyvą, kartu nustebti, girdėti prisiminimus, pasimokyti stabtelėti ir pasigrožėti Akimirka. Joje viskas telpa. Tad nors kalbėjome su parodos rengėjais ir fotografijas žiūrinėjome gerą valandą, nemaža susitikimo dalis jaukiai liko tarp eilučių.

Beje, apie tą nebe pirmą Sutkaus ir Žilinsko susitikimą, minimą antraštėje. Sovietų okupacijos metais jaunajam fotografui kūrybos reikalais teko vykti į tuometinę Vakarų Vokietiją – bet tam reikėjo iškvietimo. Jį su mielu noru pasirašė filantropas Mykolas Žilinskas, gyvenęs vakarų Berlyne. Sutkus užsuko pas vyresnį lietuvį pasilabinti, vėliau ir dar ne kartą užsuko – ir ne kartą jį fotografavo. Daugiau apie Mykolą Žilinską ir jo gyvenimą dėl Lietuvos skaitykite šiame žurnalo„Kaunas pilnas kultūros“ straipsnyje.

Daugiau apie kovo 20 d. atidaromą parodą „Sveikinimai iš XX amžiaus“

Kotryna Lingienė

Muziejaus trečiadienis. Apie talentingą muziką, nepaprastą žmogų
Žymus XX a. pirmosios pusės lietuvių muzikos veikėjas Stasys Šimkus (1887–1943) teigė: „Nėra kultūringos ateities be kultūringos muzikos.“ Savo...
Muziejaus trečiadienis. Įsikūręs skrydžių prisiminimuose
Lietuvos aviacijos muziejus šiemet mini savo veiklos 30-metį. Dar iki įsteigimo, 1989 metais muziejus pradėjo kurtis buvusios Kauno oro...
Muziejaus trečiadienis: Kuratorių mūšis!
Pastarąsias kelias savaites Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus jungėsi prie Jorkšyro muziejaus (Yorkshire Museum) „kuratorių mūšio“ (#CURATORBATTLE) iššūkio....
Muziejaus trečiadienis. Kauno pilies metamorfozės: kas pasikeitė per 100 metų?
Kauno pilis yra vienas seniausių Lietuvoje architektūrinių objektų, 1992 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą, saugomas valstybės....
Muziejaus trečiadienis. Apie talentingą muziką, nepaprastą žmogų
Žymus XX a. pirmosios pusės lietuvių muzikos veikėjas Stasys Šimkus (1887–1943) teigė: „Nėra kultūringos ateities be kultūringos muzikos.“ Savo...
Muziejaus trečiadienis. Įsikūręs skrydžių prisiminimuose
Lietuvos aviacijos muziejus šiemet mini savo veiklos 30-metį. Dar iki įsteigimo, 1989 metais muziejus pradėjo kurtis buvusios Kauno oro...
Muziejaus trečiadienis: Kuratorių mūšis!
Pastarąsias kelias savaites Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus jungėsi prie Jorkšyro muziejaus (Yorkshire Museum) „kuratorių mūšio“ (#CURATORBATTLE) iššūkio....
Muziejaus trečiadienis. Kauno pilies metamorfozės: kas pasikeitė per 100 metų?
Kauno pilis yra vienas seniausių Lietuvoje architektūrinių objektų, 1992 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą, saugomas valstybės....
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia