Muziejaus trečiadienis. Šokiai L. Zamenhofo gatvėje (video)

Praėjusią savaitę pristatę interaktyvią „Muzikinę dėžę“, šiandien ir vėl kviečiame užsukti į L. Zamenhofo gatvėje veikiantį Kauno Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrių. Rugsėjo 3 d. čia siautulingai pradėtas naujasis lietuviškų šokių vakarų sezonas.

Kas tie lietuviški šokiai, klausiate?  Tradiciniais šokiais vadinami XIX a. pab. ─ XX a. I p. lietuvių kaimo pasilinksminimų šokiai. Tai poriniai šokiai: polkos, valsai, kadriliai ir kiti. Po II pasaulinio karo šokio tradicija kaimo bendruomenėse smarkiai išblėso ar visai nutrūko, tačiau kai kuriose vietovėse vis dėlto išliko. O pastaruoju metu išpopuliarėjo tarp jaunimo. Tik pažiūrėkite, kiek jo susirinko į sezono atidarymą.

Šiek tiek daugiau apie tautinių (tradicinių) šokių judėjimą

Nuo XX a. pradžios liaudies šokio gaivinimo judėjimai atsirado ir išplito daugelyje Europos šalių – anksčiausiai Danijoje ir Anglijoje, kiek vėliau – Vengrijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Škotijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Estijoje ir kitur.

Lietuvos miestuose nuo tarpukario lietuviškas šokis buvo matomas tik stilizuoto sceninio šokio pavidalu. Tradicinis liaudies šokis gyvavo šeimos šventėse, neformaliuose susibūrimuose. Situacija pradėjo keistis XX a. 8-ame dešimtmetyje, kai Lietuvoje išaugo stiprus folkloro sąjūdis. Kraštotyrininkai ir folkloro ansamblių nariai važiavo į kaimus, užrašinėjo dainuojamąją tautosaką, žaidimus ir šokius, mokėsi šokti patys ir mokė kitus. Antrąjį savo atgimimą šokių gaivinimo judėjimas patyrė pačioje XXI a. pradžioje, kai Vilniuje susikūrė Tradicinių šokių klubas.    

Tradiciniai šokiai Kaune

Folkloro ansamblių ar žygeivių aplinkoje šokių ir pasidainavimų vakarai Kauno mieste buvo rengiami nuo XX a. 7–8 dešimtmečių sankirtos. Dėl laikmečio aplinkybių tokie vakarojimai buvo gan uždari, skirti išimtinai „savos aplinkos“ žmonėms. Organizuotai niekas šokti nemokė. Norintys išmokdavo patys, pasižiūrėdami į greta šokančius. Nuo 8 dešimtmečio Kaune kūrėsi folkloro ansambliai, kuriuose ne tik dainuojama, bet ir šokami tradiciniai šokiai.

Šokių mokymai Kauno miesto muziejuje

Jau daugiau kaip dešimtmetį šokių mokymai ir vakaronės vyksta Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje. Organizatoriams padeda Kauno ir Vilniaus tradicinių šokių muzikantai, kurie visada groja šokių vakarų metu. Renginiai vyksta pirmą kiekvieno mėnesio pirmadienį, išskyrus liepos ir rugpjūčio mėnesius.

Kauno miesto muziejaus nuotr.

Kauno miesto muziejaus nuotr.

Norinčių pramokti tautinių gyvosios tradicijos šokių kauniečių skaičius auga nepaliaujamai ir šiandieną Tautinės muzikos skyriaus Koncertų salė sunkiai sutalpina visus norinčius. Kiekvieną kartą mokymuose galima išvysti anksčiau nematytų veidų, o šokėjų amžius svyruoja nuo pagrindinės mokyklos moksleivių iki garbingo amžiaus senjorų. Taigi galima drąsiai teigti, kad Tautinės muzikos skyriaus organizuojami Lietuviškų šokių vakarai Kauno miesto muziejų pavertė visame mieste žinomu tautinės kultūros židiniu.

NIK_7847 NIK_7839

Kauno miesto muziejaus nuotr.

Kauno miesto muziejaus nuotr.

Tiems, kas nori geriau „įvaldyti“ tradicinių šokių žingsnelius, skirti mokymai, vykstantys kiekvieno renginio pradžioje. Vėliau, vakaronės metu šokami įvairūs, paprasti ir sudėtingesni liaudies šokiai. Tie, kurie netelpa salėje, šoka lauke. Na, bent jau kol leidžia orai!

Lietuviškų šokių vakarai vyksta Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje (L. Zamenhofo g. 4) kiekvieną pirmą mėnesio pirmadienį (išskyrus liepos ir rugpjūčio mėnesius) nuo 18 val. Bilieto kaina – 1 euras, o taip pat galima įsigyti abonentinių šokių vakarų lankytojo bilietą, kuris galioja iki 2019 m. birželio mėn. Jo kaina – 6 eurai. (Mokiniams, studentams ir asmenims, kuriems sukako valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos amžius, taikoma 50 proc. nuolaida.)

Apie tradicinius šokius pasakojo Kauno miesto muziejaus tautinės muzikos skyriaus muziejininkė, tradicinių šokių iniciatorė ir organizatorė dr. Laura Lukenskienė.

kaunomuziejus.lt

Muziejaus trečiadienis. Virš Kauno skraidę ANBO (fotografijų galerija)
Lietuvos aviacijos muziejus šią savaitę rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ kviečia bent mintimis pakilti iš Kauno ir pasidomėti, ką jo danguje...
Muziejaus trečiadienis. Sausio 13-osios įvykiai: ar 30 metų – pakankamas laiko tarpas?
Šiandien rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ Kauno miesto muziejus siekia atkreipti dėmesį į labai reikšmingą Lietuvai datą. Šiemet sukanka lygiai 30...
Muziejaus trečiadienis. Laiškas nuo Maironio lietuvių literatūros muziejaus
Mieli muziejaus bičiuliai,  Tikriausiai niekas taip greitai nebėga kaip metai, kad ir kokie sudėtingi jie būtų. 2020-ieji išmokė mus...
Muziejaus trečiadienis. Aviamodeliai — pasaulio rekordininkai
Šiemet aviatorių bendruomenė mini 100-ąsias Petro Motiekaičio (1920–1988) gimimo metines. P. Motiekaitis geriausiai žinomas kaip aviacijos srityje pripažintas modeliuotojas...
Muziejaus trečiadienis. Virš Kauno skraidę ANBO (fotografijų galerija)
Lietuvos aviacijos muziejus šią savaitę rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ kviečia bent mintimis pakilti iš Kauno ir pasidomėti, ką jo danguje...
Muziejaus trečiadienis. Sausio 13-osios įvykiai: ar 30 metų – pakankamas laiko tarpas?
Šiandien rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ Kauno miesto muziejus siekia atkreipti dėmesį į labai reikšmingą Lietuvai datą. Šiemet sukanka lygiai 30...
Muziejaus trečiadienis. Laiškas nuo Maironio lietuvių literatūros muziejaus
Mieli muziejaus bičiuliai,  Tikriausiai niekas taip greitai nebėga kaip metai, kad ir kokie sudėtingi jie būtų. 2020-ieji išmokė mus...
Muziejaus trečiadienis. Aviamodeliai — pasaulio rekordininkai
Šiemet aviatorių bendruomenė mini 100-ąsias Petro Motiekaičio (1920–1988) gimimo metines. P. Motiekaitis geriausiai žinomas kaip aviacijos srityje pripažintas modeliuotojas...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia