Muziejaus trečiadienis. Rožės prie paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę

Šio „Muziejaus trečiadienio“ rubrikoje norime Jums papasakoti vieną ypatingą Kauno miesto istoriją, kuri atskleis rožių prie paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę paslaptį.

Kauno miesto muziejaus rinkiniuose, kaip ir daugelyje kitų muziejų ar šeimos albumų, rasime ne vieną tarpukario laikų fotografiją, kurioje, gerai įsižiūrėję, prie paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę pamatysime augančias rožes ilgais stiebais. Rožių galime pamatyti ir istoriniuose miesto kino kronikų kadruose. Tad kur slypi šių gėlių paslaptis?

Istoriją teks atsukti 100 metų atgal, kai Lietuvos kariuomenė didvyriškai kovėsi už valstybės nepriklausomybę ir jos išsaugojimą. Tačiau šis pasakojimas ne apie Lietuvos kariuomenę, o apie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pulkininką leitenantą dr. Edwardą Williamą Ryaną (1883 12 14–1923 09 12).

Kovodama už laisvę Lietuva nebuvo vieniša. Stengtasi ne tik savarankiškai aprūpinti ginkluotąsias pajėgas, ieškant partnerių įvairiose šalyse, bet ir sulaukta paramos. Ši parama atkeliavo iš JAV su Amerikos Raudonojo kryžiaus misija. Amerikos Raudonojo kryžiaus delegacija Baltijos kraštams tada rezidavo Rygoje. Jos vadovu dirbo gydytojas pulkininkas leitenantas dr. Edwardas W. Ryanas. Jis kaip Amerikos Raudonojo kryžiaus atstovas į Lietuvą atvyko 1920 m. Kaune susipažino ir susibičiuliavo su generolu gydytoju Vladu Nagevičiumi. E. W. Ryanas pasidarė tikras lietuvių draugas, padėjo ne vien iš pareigos, bet iš visos širdies, daugiau, negu kitu atveju būtų padaręs. Didžioji dalis paramos buvo skirta Krašto apsaugos ministerijos Sanitarijos skyriui. Jo dėka į Lietuvą atkeliavo reikalingi vaistai, medicininiai įrankiai, ūkio reikmenys ligoninėms – baltiniai, paklodės, antklodės, maistas. Dalis maisto buvo skirta ir kariuomenei. Kauno miesto savivaldybei buvo perduotos septynios ambulatorijos.

Vlado Nagevičiaus teikimu 1921 m. sausio 1 d. Prezidento pareigas einantis Steigiamojo Seimo pirmininkas Aleksandras Stulginskis ir Krašto apsaugos ministras Konstantinas Žukas pasirašė Edwardo W. Ryano apdovanojimo Vyčio kryžiaus ordinu raštą. Jame rašė: „Mūsų nusilpę kareiviai, sergantieji ir sužeisti, lygiai kaip ir mūsų bendruomenė, yra patyrę daug pagalbos iš Amerikos Raudonojo Kryžiaus. Čionai padėta daug Jūsų asmeniško triūso. Kaipo parodymą Lietuvos valdžios Jūsų atliktiems darbams atjautimą ir padėkojimą apdovanoju Tamstą Lietuvos Respublikos ordinu „Vyties Kryžiumi“ I laipsnio.“

Pulkininko leitenanto dr. Edwardo W. Ryano pastangomis, be kitų reikšmingų darbų, 1922 m. kovo mėn. Kaune, Šančiuose, buvo įrengtas Kūdikio ir motinos globos centras ir 10 lovų gimdymo namai. Vėliau lovų skaičius padidintas iki 15. Ligoninė buvo skirta pasirūpinti varguomenės moterimis. Pats pulkininkas dalyvavo jos atidaryme. Prabėgus vos trejiems ligoninės veiklos mėnesiams, birželio 21 d. Amerikos Raudonajam Kryžiui ir jo įgaliotajam gydytojui pulkininkui leitenantui E. W. Ryanui miesto vardu padėką išreiškė Kauno miesto Taryba. Ilgainiui ligoninė buvo pavadinta jo vardu ir veikė dvylika metų iki 1934-ųjų spalio 17 d. Per dešimt pirmųjų veiklos metų joje gimdė daugiau nei 4800 moterų. 

Pulkininko leitenanto dr. Edwardo W. Ryano rožės prie paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę. Nuotr. aut. nežinomas. Kauno miesto muziejaus fondai

Pastatas Juozapavičiaus pr. 44, kuriame 1922–1934 m. veikė pulkininko leitenanto E. W. Ryano vardu pavadinta ligoninė, Kaunas. Nuotr. aut. J. Vaičenonis

1922 m. rugsėjo mėn., atsisveikindamas su Lietuva, E. W. Ryanas padovanojo 100 rožių krūmų Karo muziejaus sodeliui. Pulkininkas leitenantas pats tomis rožėmis apsodino paminklą Žuvusiems už Lietuvos laisvę.

„Šiandien turėjau garbės pasodinti šimtą rožių krūmų šalia paminklo, pastatyto žuvusiems kareiviams, kovojusiems už Lietuvos laisvę. Šios rožės sodinamos lietuvių tautos narsumui pažymėti, o ypač tiems, kurie atidavė savo gyvybę už tai, ką mano teisinga esant ir už ką sudėjo savo didžiausią auką. Amerikos Raudonojo Kryžiaus ir savo paties vardu išreiškiu viltį, kad Jums daugiau neteks imtis ginklo savo kraštui ginti. Bet jeigu Jums ir reiktų vėl kovoti dėl išlaikymo to, ką laimėjote taip didžia kaina, tai esu įsitikinęs, kad teisybė paims viršų ir pasisekimas bus Jūsų. Tikiuosi tačiau, kad su pirmutiniais šių krūmų žiedais jau bus išsipildę visi Lietuvos teritoriniai pageidavimai, kurie, visų protingų ir teisingų žmonių manymu, yra teisingi ir teisėti.

Tebūnie garbė žuvusiems.

Edward W. Ryan, Pulkininkas leitenantas, M.D., Amerikos Raudonojo Kryžiaus Vakarų Rusijai ir Baltijos Valst. Komisionierius.  1922.IX.23.“

Šie gilūs ir prasmingi žodžiai nuteikė viltingai, tačiau Lietuvai teko įveikti patį sunkiausią kelią. Su pirmais pulkininko leitenanto dr. E. W. Ryano rožių žiedais valstybės teritoriniai siekiai neišsipildė, o netolimoje ateityje teko patirti okupacijų naštą ir valstybingumo praradimą bei su ginklu rankose kautis už teisę būti laisviems.

E. W. Ryanas mirė 1923 m. rugsėjo 12 d. nuo piktybinės maliarijos, vykdydamas misiją Teherane. Palaidotas Pensilvanijos valstijoje, gimtojo Skrantono miesto kapinėse. To meto spaudoje buvo skelbiama, kad Lietuva jautriai išgyveno Vyčio kryžiaus riterio, pulkininko leitenanto dr. Edwardo W. Ryano netektį. Iškilaus karininko netektis buvo paminėta ypatingu valstybės ir visuomenės dėmesiu Kauno įgulos bažnyčioje organizuojant išskirtines gedulingas pamaldas. Iš Karo muziejaus sodelio buvo nusiųsta rožių į Ameriką. Ten jos pasodintos ant Edwardo W. Ryano kapo. Šio karininko gyvenimo misija nebuvo užmiršta ir vėlesniais metais nuolat prisimenama. 1940 m. gegužės 16 d., prieš vėliavos nuleidimo apeigas po Karo muziejuje įvykusio Amerikiečių-lietuvių draugijos susirinkimo, atsidėkojant Lietuvai, buvo atvežta gėlių nuo Džordžo Vašingtono kapo, kurias prie Nežinomo kareivio kapo pasodino JAV nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Ouvenas Noremas. Okupacijos ir naujų karų audros iš atminties ištrynė priešais muziejų augančių rožių istoriją, tačiau tradicija liko. Sodelyje prie paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę rožės auga ir šiandien. Kiekvieną pavasarį kokie šeši šimtai rožių krūmų pražysta ir savo žiedais mums primena aukos kainą, kurią turėjome sudėti ant Laisvės aukuro. Visuomenei lieka tik šių rožių prasmę susigrąžinti į savo atmintį.

Už nuopelnus suvaldant įvairių užkrečiamų ligų protrūkius Pirmojo pasaulinio karo metais ir karui pasibaigus, pulkininkas leitenantas dr. Edwardas W. Ryanas buvo apdovanotas ne tik Lietuvos, bet ir Prancūzijos, Serbijos, Juodkalnijos, Graikijos, Suomijos, Rusijos ir Estijos valstybiniais apdovanojimais. 2015 m. lapkričio 17 d. Kauno miesto savivaldybė, pagerbdama pulkininką leitenantą dr. Edwardą W. Ryaną ir įprasmindama jo nuveiktus darbus miesto ir valstybės žmonėms, Šančiuose ant A. Juozapavičiaus pr. 44 numeriu pažymėto namo sienos atidengė atminimo lentą.

Atminimo lenta pulkininkui leitenantui dr. Edwardui W. Ryanui pagerbti. Nuotr. aut. J. Vaičenonis

Rožės prie paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę šiandien. Nuotr. aut. J. Vaičenonis

 

 

Kauno miesto muziejaus
Pilies skyriaus vedėjas

dr. Jonas Vaičenonis

kaunomuziejus.lt

Muziejaus trečiadienis. Naujos erdvės ir triguba patirtis, skirta Tautodailės metams
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pradeda parodų, renginių ciklą, skirtą tautodailės metams. Rugpjūčio 14 d. M. K. Čiurlionio...
Muziejaus trečiadienis. Vingiuotu keliu į Stasio Girėno gimtinę Vytogaloje
Lietuvos aviacijos muziejus be ekspozicijos Kaune turi du padalinius: lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimtines-muziejus Žemaitijoje. Apie S....
Muziejaus trečiadienis. Vienos gatvės istorija
Kauno miesto muziejaus rinkiniuose gausu žemėlapių, fotografijų, dokumentų ir kitų eksponatų, susijusių su Kauno miesto istorija, jo gatvėmis ir...
Muziejaus trečiadienis. Nuo tautinio kostiumo iki „milžino“ klumpių
Taip, šie meno dirbiniai iš tiesų puošė rašytojų interjerus. Vieni turėjo garbingą vietą svetainėse ir salonuose, kiti buvo kruopščiai...
Muziejaus trečiadienis. Naujos erdvės ir triguba patirtis, skirta Tautodailės metams
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pradeda parodų, renginių ciklą, skirtą tautodailės metams. Rugpjūčio 14 d. M. K. Čiurlionio...
Muziejaus trečiadienis. Vingiuotu keliu į Stasio Girėno gimtinę Vytogaloje
Lietuvos aviacijos muziejus be ekspozicijos Kaune turi du padalinius: lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimtines-muziejus Žemaitijoje. Apie S....
Muziejaus trečiadienis. Vienos gatvės istorija
Kauno miesto muziejaus rinkiniuose gausu žemėlapių, fotografijų, dokumentų ir kitų eksponatų, susijusių su Kauno miesto istorija, jo gatvėmis ir...
Muziejaus trečiadienis. Nuo tautinio kostiumo iki „milžino“ klumpių
Taip, šie meno dirbiniai iš tiesų puošė rašytojų interjerus. Vieni turėjo garbingą vietą svetainėse ir salonuose, kiti buvo kruopščiai...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia