Muziejaus trečiadienis. Pirmieji lietuviškų pinigų banknotai

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus šios savaitės rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ praveria Numizmatikos skyriaus fondus ir kviečia susipažinti su pirmaisiais lietuviškų pinigų banknotais, jų kūrėju bei sužinoti, kas yra… „mėlynmargiai murzinieji“. 

Pirmųjų Lietuvos litų banknotų kūrėjas buvo dailininkas Adomas Varnas (1879–1979). Projektai paprasti, padaryti spaustuviniu būdu ant popieriaus be vandens ženklų. Piešiniai atsirinkti iš spaustuvės turimų, papildyti lietuviškais tekstas ir Lietuvos herbu Vyčiu. Nominalai 1, 5, 20, 50 centų, 1 ir 5 litai nurodyti žodžiais ir skaičiais. Visi banknotai pažymėti 1922 m. rugsėjo 10 diena. Atspausdinti paskubomis Oto Elsnerio spaustuvėje, Berlyne. Laikinieji banknotai, mažo formato ir neišvaizdūs pinigai, apyvartoje išbuvo labai trumpą laiką. 

1 centas. Aversas. 1922 09 10

1 centas. Reversas. 1922 09 10

1 centas. Aversas. 1922 11 16

1 centas. Reversas. 1922 11 16

1 litas. Aversas. 1922 09 10

1 litas. Reversas. 1922 09 10

5 litai. Aversas. 1922 09 10

5 litai. Reversas. 1922 09 10

Nuolatiniai Lietuvos banko banknotai apyvartoje atsirado 1922 m. lapkritį. Pirmiausia popieriniai centai, kiek vėliau litai, o 1923 m. vasarį 10 litų ir kovą 50 litų banknotai. Jų dizainas vėl patikėtas A. Varnui. Kelerius metus cirkuliavo tik popieriniai centai ir litai. Dailininkas banknotuose gausiai panaudojo lietuviškus ornamentus, tradicinius atpažįstamus vaizdus: mažosios architektūros elementus, sėjėjo, verpėjos, sielininko piešinius. Banknotuose yra garbingos istorinės praeities fragmentų: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Gedimino, Vytauto portretai, heraldikos ženklų – Vytis, Gediminaičių stulpai. Banknotai, atspausdinti ant prastos kokybės popieriaus be vandens ženklų, greitai suplyšdavo ir buvo klastojami. Pirmosios atmainos 5 litai buvo vadinami „mėlynmargiais murzinaisiais“. Į apyvartą išleistos trys 5 litų atmainos. Nekeičiant grafinio dizaino, banknotai atspausdinti 1922 m., 1923 m. ir 1925 metais. Vieni nuo kitų skyrėsi piešinių spalvomis, šoninių ornamentų išdėstymu, serijos raide ir numerio spalva. Banknotus spausdino Andrėjo Hasės spaustuvė Prahoje. Spausdinimo darbus prižiūrėjo komisija, vadovaujama paties A. Varno. 

20 centų. Aversas. 1922 11 16

20 centų. Reversas. 1922 11 16

50 centų. Aversas. 1922 09 10

50 centų. Reversas. 1922 09 10

Penki litai. Aversas. 1922

Penki litai. Reversas. 1922

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Numizmatikos skyriuje saugomas A. Varno palikimas: kelios dešimtys 1922 m. lapkričio 16 d. laidos 5 litų banknoto bandomųjų pavyzdžių, eskizų, nupieštų pieštuku ir guašu, sėjėjo ir verpėjos eskizų, atliktų pieštuku, tušu ir spalvotu guašu, įvairių kompozicinių detalių su ornamentais, užrašais ir figūromis. Eskizai, antspaudų pavyzdžiai (iš viso 194 vnt.) suklijuoti ant 19 atskirų dvipusių lapų ir surišti į albumą. Išlikusi piešinių gausa atspindi kūrybinio darbo procesą iki galutinio varianto. Kodėl atspausdinta tiek daug 5 litų banknoto pavyzdžių, galima tik spėlioti. Gal dėl to, kad buvo ieškoma spalvų derinio, o gal dėl to, kad pats projekto autorius dalyvavo gamybos procese. Dailininkų pateiktus banknotų projektus svarstė ir tvirtino Lietuvos banko generalinė taryba. Banknotus spausdinusi firma pagal patvirtintą modelį gamino klišes ir atspausdindavo kelių spalvų banknotų bandomuosius pavyzdžius. Banknotų bandomųjų pavyzdžių dažniausiai būna po vieną variantą. 

Šiuos dailininko A. Varno sukurtus pirmųjų lietuviškų pinigų pavyzdžius lankytojai galės pamatyti naujoje muziejaus ekspozicijoje „Lito istorija“. 

 

Beta Šneliūtė
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Numizmatikos skyriaus rinkinių saugotoja

Muziejaus trečiadienis. Raguva – Kaunas – NASA: Broniaus Masioko „kosminė“ kelionė 
Balandžio 12 d. minėjome Tarptautinę aviacijos ir kosmonautikos dieną, skirtą pažymėti prieš 60 metų įvykusiam pirmajam žmogaus skrydžiui aplink...
Muziejaus trečiadienis. Pakalbėkime apie penkiasdešimt Kauno muzikos metų
Šį penktadienį vyks konferencija „Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius. Paveldas ir dabartis“. Ko tikėtis, ko laukti, Kauno miesto muziejus...
Muziejaus trečiadienis. Pasaka buvo, yra, bus!
K. Donelaičio gatvė Nr. 13! Šiame gelsvame, viename iš penkių stovinčių eilėje, tarpukario modernizmo stiliaus namų, įsikūręs nedidukas, bet...
Muziejaus trečiadienis. Užfiksuota etnografinė atmintis
Įsibėgėjant Archyvų metams, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kviečia Jus susipažinti su Liaudies meno skyriaus archyviniu rinkiniu, kurio...
Muziejaus trečiadienis. Raguva – Kaunas – NASA: Broniaus Masioko „kosminė“ kelionė 
Balandžio 12 d. minėjome Tarptautinę aviacijos ir kosmonautikos dieną, skirtą pažymėti prieš 60 metų įvykusiam pirmajam žmogaus skrydžiui aplink...
Muziejaus trečiadienis. Pakalbėkime apie penkiasdešimt Kauno muzikos metų
Šį penktadienį vyks konferencija „Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius. Paveldas ir dabartis“. Ko tikėtis, ko laukti, Kauno miesto muziejus...
Muziejaus trečiadienis. Pasaka buvo, yra, bus!
K. Donelaičio gatvė Nr. 13! Šiame gelsvame, viename iš penkių stovinčių eilėje, tarpukario modernizmo stiliaus namų, įsikūręs nedidukas, bet...
Muziejaus trečiadienis. Užfiksuota etnografinė atmintis
Įsibėgėjant Archyvų metams, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kviečia Jus susipažinti su Liaudies meno skyriaus archyviniu rinkiniu, kurio...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia