Muziejaus trečiadienis. Paveikslas, padėjęs atskleisti veidrodžio paslaptį

Dauguma muziejuose saugomų eksponatų turi turtingą ir sudėtingą istoriją – nuo jų atsiradimo, kelionių per privačius rinkinius iki patekimo į muziejus. Daugelio jų kelias į muziejus dėl objektyvių sąlygų liko neužfiksuotas, pėdsakai dingo nežinioje. Kuo anksčiau įsigyti eksponatai,  tuo sudėtingiau tai išsiaiškinti. Norėdami atkurti nežinomų eksponatų istorijas muziejininkai tampa detektyvais. Kelerius metus kruopščiai ieškant istorinių šaltinių, vaizdinės medžiagos, pavyko įminti į Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejų patekusio dailės rinkinio, XIX a. viduryje (iki 1863 m.) priklausiusio grafui Mykolui Tiškevičiui (1828–1897) iš Ostrošicų Gorodoko (Rusija, Logoisko gub., dab. Baltarusija) istoriją. 

Napoleonas Orda. „Tiškevičių rūmai Gorodoke“

Vienas šio rinkinio eksponatų yra šerno iltimis puoštas veidrodis. Kaip muziejaus Taikomosios dailės skyriaus vedėjai Aldonai Snitkuvienei pavyko įminti jo mįslę, pasakojame rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“.

Gorodoko rūmų interjeru Tiškevičiai didžiavosi bei panoro jį įsiamžinti. M. Tiškevičiaus Albertui Žametui (1821–1876) užsakytas paveikslas 1863 m. buvo nupieštas, tačiau drobė nutapyta tik 1872 m. Iki 1902 m. drobė puošė Gorodoko rūmus, po M. Tiškevičiaus mirties paveikslas pervežtas į Vilnių. 1918–1938 m. Alfredo Tiškevičiaus deponuotas Kauno miesto muziejui. 1938 m. Kauno miesto muziejaus eksponatai perduoti Vytauto Didžiojo kultūros muziejui (dabar Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus). 

Albertas Žametas. „Grafų Tiškevičių rūmų Gorodoke interjeras“. 1863–1872

Žameto drobė „Grafų Tiškevičių rūmų Gorodoke interjeras“ ir 1858 m. medžioklės Rusijos caro (1855–1881) Aleksandro II garbei, organizuotos brolių Mykolo ir Juozapo (1835–1891) Tiškevičių, žurnalisto parengtas spaudai aprašymas padėjo A. Snitkuvienei atskleisti veidrodžio istoriją. 

XIX a. viduryje Karaliaučiuje (dab. Kaliningradas) visai atsitiktinai M. Tiškevičius įsigijo tualetą su veidrodžiu, kuris puoštas šerno iltimis, ir baldų komplektą, pagamintą iš elnio ragų. Istorinius baldus grafas pargabeno į Gorodoko rūmus.

Sužinota, kad šie baldai priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui (1697–1704 ir 1709–1733) Augustui II. Viena didžiausių karaliaus aistrų – medžioklė. Veikiausiai iš medžioklės draugų karūnavimo proga 1697 m. jis gavo dovanų unikalų dirbinį – tualetą su veidrodžiu, puoštą medžioklės trofejais. Tai patvirtina veidrodyje inkrustuota karaliaus Augusto II karūnavimo data, jo inicialai, Lietuvos Lenkijos valstybių herbinės figūros. 

Veidrodis, priklausęs Augustui II

Sužinota, kad į tualeto veidrodį žvelgė dar vienas monarchas. 1858 m., 16 varstų nuo nuo Vilniaus į Ukmergę, Mykolas Tiškevičius kartu su broliu Juozapu organizavo medžioklę Rusijos caro Aleksandro II garbei. Imperatoriui skirtoje „palapinėje vertingiausia puošmena buvo Augusto II laikų tualetas su veidrodžiu […] rėmas visas puoštas šerno iltimis, viršuje užsibaigia papuošimu – ereliu su pakeltais sparnais, taip pat iš kyšančių šerno ilčių, po ereliu yra metai ir Augusto II monograma iš tų pačių šerno ilčių sudėlioti […]“. (Lietuvos valstybės istorijos archyvas).

Kaip atrodė tualetas su veidrodžiu galime matyti Alberto Žameto drobėje „Grafų Tiškevičių rūmų Gorodoke interjeras”. Tualetas su veidrodžiu Gorodoke išbuvo iki M. Tiškevičienės mirties. 1902 m. jį paveldėjo vaikaitis Alfredas, kuris rūpinosi Biržų ir Gorodoko rūmuose buvusiais šeimos rinkiniais. Dalį jų iš Astravo ir Gorodoko rūmų grafas atsivežė į Vilnių į motinos Klementinos Tiškevičienės (1856–1921) rūmus. 1918 m. veidrodį kartu su paveikslais grafas deponavo Kauno miesto muziejuje. Kaune pastačius Vytauto Didžiojo kultūros muziejų, Kauno miesto savivaldybė nusprendė savo išlaikomą Kauno miesto muziejų reorganizuoti. Visus eksponatus, nesusijusius su Lietuvos ir miesto istorija, nutarta perkelti į dabartinį Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų. Tačiau veidrodis, kaip lituanistinis eksponatas kartu su visa kaunistika, liko Kauno miesto savivaldybės žinioje (Rotušės patalpose). Lietuvą okupavus sovietams, savivaldybės patalpose įsikūrė Vykdomasis komitetas, kuris 1941 m. veidrodį kartu su kitais muziejinės vertės daiktais perdavė Kauno valstybiniam kultūros muziejui (dabar Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus). 

A. Žameto paveikslo „Grafų Tiškevičių rūmų Gorodoke interjeras“ detalė su veidrodžiu

Tas pats veidrodis – tik jau su kompiuteriu atkurta karaliaus Augusto II monograma ir Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės herbais

Šiuo metu tiek A. Žameto nutapytą drobę „Grafų Tiškevičių rūmų Gorodoke interjeras”, tiek veidrodį galite išvysti Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ekspozicijoje „Lietuvos dailė XIV–XIX a.“

Informaciją parengė Vida Labanauskienė pagal A. Snitkuvienės straipsnius „Grafo Mykolo Tiškevičiaus palikimas Lietuvos rinkiniuose” ir „Keletos vertybių istorijos iš Mykolo Tiškevičiaus kolekcijos Gorodoke“, publikuotus moksliniuose Baltarusijos ir Lenkijos leidiniuose.

ciurlionis.lt

Muziejaus trečiadienis. Raguva – Kaunas – NASA: Broniaus Masioko „kosminė“ kelionė 
Balandžio 12 d. minėjome Tarptautinę aviacijos ir kosmonautikos dieną, skirtą pažymėti prieš 60 metų įvykusiam pirmajam žmogaus skrydžiui aplink...
Muziejaus trečiadienis. Pakalbėkime apie penkiasdešimt Kauno muzikos metų
Šį penktadienį vyks konferencija „Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius. Paveldas ir dabartis“. Ko tikėtis, ko laukti, Kauno miesto muziejus...
Muziejaus trečiadienis. Pasaka buvo, yra, bus!
K. Donelaičio gatvė Nr. 13! Šiame gelsvame, viename iš penkių stovinčių eilėje, tarpukario modernizmo stiliaus namų, įsikūręs nedidukas, bet...
Muziejaus trečiadienis. Užfiksuota etnografinė atmintis
Įsibėgėjant Archyvų metams, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kviečia Jus susipažinti su Liaudies meno skyriaus archyviniu rinkiniu, kurio...
Muziejaus trečiadienis. Raguva – Kaunas – NASA: Broniaus Masioko „kosminė“ kelionė 
Balandžio 12 d. minėjome Tarptautinę aviacijos ir kosmonautikos dieną, skirtą pažymėti prieš 60 metų įvykusiam pirmajam žmogaus skrydžiui aplink...
Muziejaus trečiadienis. Pakalbėkime apie penkiasdešimt Kauno muzikos metų
Šį penktadienį vyks konferencija „Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius. Paveldas ir dabartis“. Ko tikėtis, ko laukti, Kauno miesto muziejus...
Muziejaus trečiadienis. Pasaka buvo, yra, bus!
K. Donelaičio gatvė Nr. 13! Šiame gelsvame, viename iš penkių stovinčių eilėje, tarpukario modernizmo stiliaus namų, įsikūręs nedidukas, bet...
Muziejaus trečiadienis. Užfiksuota etnografinė atmintis
Įsibėgėjant Archyvų metams, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kviečia Jus susipažinti su Liaudies meno skyriaus archyviniu rinkiniu, kurio...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia