Muziejaus trečiadienis. Pasaka yra tiesa, ir joje nėra nei krislo melo

(Juliui Viktorui Kaupui – 100)

Maironio lietuvių literatūros muziejuje liepos mėnesį duris atvėrė paroda „Kalnų gatvės padauža skirta rašytojo, literatūros kritiko, medicinos mokslų daktaro Juliaus Viktoro Kaupo (1920–1964) atminimui. Per unikalią archyvinę medžiagą: nuotraukas, dokumentus, rankraščius, laiškus, knygas, spaudinius, memorialinius daiktus, gautus iš rašytojo žmonos Dalios Galaunytės Kaupienės-Augūnienės ir parvežtus iš jo artimo draugo Alfonso Nykos-Niliūno namų, veriasi spalvingas rašytojo gyvenimo ir kūrybos kelias.

J. Kaupas, sėkmingai nuotaikinga knyga „Daktaras Kripštukas pragare“ debiutavęs 1948 metais, Vokietijoje pelnė premiją ir įėjo į Lietuvos literatūros istoriją kaip urbanistinių pasakų pradininkas.  Dvidešimt aštuonerių metų jaunuolis, gimęs, augęs ir brendęs Kaune, įamžino savo gimtąjį miestą knygos puslapiuose. Perpratęs  miesto dvasią, jausdamas pulsą, gyveno jo ritmu. Kaunas aitrino vaizduotę ir davė peno kūrybai – beveik kiekvienoje pasakoje veiksmas plėtojamas Kauno senamiesčio vingiuotose gatvelėse, mistika persmelktuose namuose, baltoje Rotušėje, Žaliojoje vaistinėje, Karmelitų bažnyčioje, Katedroje, paslaptingame Ąžuolyne, Pelėdų kalne, Laisvės alėjoje, Aleksoto kalvelėse.

J. Kaupas – viduryje. Jurbarko raj., 1934.

Kai kurie skaitytojai ir kritikai šias pasakas klaidingai priskiria vaikų pasauliui. Autorius rašė: „Daktaras Kripštukas pragare“ nėra jokia vaikiška literatūra. <…> Aš savo pasakas  pirmoj eilėj skyriau suaugusiems žmonėms, savo draugams. Tai nėra vaikiška knyga, ir tik dėl to turbūt smalsūs vaikai ją skaito, kad joje pilna keisčiausių nuotykių, nors jauniesiems skaitytojams simbolinė knygos prasmė paaiškės tik suaugus.“

Parodoje eksponuojami knygos rankraščiai, jų vertimai į anglų kalbą. Išvysite ir pačią knygą bei nuotaikingas dailininko Alfonso Vaičaičio iliustracijas.

J. Kaupas mokėsi Jėzuitų gimnazijoje, kurioje pirmoje vietoje buvo mokslas, tačiau daug dėmesio buvo skirta ir visapusiškam jaunuolių lavinimui: įsteigti įvairūs būreliai, fakultatyvai, vyko literatūros vakarai, buvo kino salė, vyko sporto varžybos. Gimnazijoje veikė teatro trupė, kurioje vaidinimus režisavo aktorius Antanas Škėma. J. Kaupas susibičiuliavo su vyresniu menininku, artimi santykiai juos siejo iki A. Škėmos žūties. Parodoje eksponuojami J. Kaupo atsiminimai apie rašytoją. Gimnazijoje J. Kaupas pradėjo kurti: 1932 metais parašė dviejų veiksmų komediją – Aš jums parodysiu, o kiek vėliau, vyresnėje klasėje surašė savo nuotykingus įspūdžius iš kelionės Klaipėdon. Parodoje eksponuojamos J. Kaupo nuotraukos su gimnazijos bendramoksliais, kvietimai į rengiamus vakarus, VII klasės baigimo pažymėjimas ir kt. Pomėgis rašyti, kurti, piešti buvo stiprus, tačiau jau gimnazijoje išryškėjo tikrasis pašaukimas –  medicina. Įstojęs į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą, sėkmingai baigė studijas. Dažnu svečiu buvo ir humanitariniame fakultete: klausėsi paskaitų, dalyvavo Juozo Girniaus filosofijos seminare, artimai susibičiuliavo su poetu Henriku Nagiu ir jo seserim Zinaida (Liūne Sutema). Parodoje lankytojai pamatys nuotraukas su Henriku ir Zinaida Nagiais, su Mariumi Katiliškiu, Alfonsu Nyka-Niliūnu, Kaziu Bradūnu. Išskirtiniais eksponatais tampa laiškai, rašyti draugams bei artimiesiems, kuriuose glūdi informacijos šaltiniai, paryškinti rašytojo ekspresyviais piešiniais.  

Lankytojai parodoje pamatys J. Kaupo pirmųjų parašytų pasakų rankraščius: „Senų laikų padavimas apie Stirniuką“ ir „Vytautas ir musė“, kurie buvo paskelbti žurnale „Žiburėlis“ 1942 m.  O 1943 m. autorius sulaukė pirmojo įvertinimo – žurnalas „Savaitė“ skyrė premiją už jo novelę Banknotas

1944 metais artėjant sovietams, rašytojas pasitraukė į Vokietiją. Čia stigo duonos, rūbų, bet laisvės buvo iki soties. J. Kaupas studijavo Freiburgo, Tiubingeno universitetuose, parašė ir apsigynė disertaciją, jam buvo suteiktas Medicinos mokslų daktaro laipsnis. Meno žinias gilino studijuodamas V. A. Jonyno įsteigtoje Meno ir Amatų mokykloje. Kartu su savo draugais dalyvavo visuomeninėje veikloje: įstojo į liberalaus jaunimo organizaciją „Šviesa“, rašė bei redagavo to paties pavadinimo akademinį žurnalą. Kartu su kitais literatais įsitraukė į Lietuvių Rašytojų Tremtyje Draugijos veiklą. Lankytojai parodoje pamatys jo studijų dokumentus, nuotraukas su artimais draugais. 

1949 metais J. Kaupas kartu su šeima pasiekė Ameriką. Čia gilino žinias studijuodamas neurologijos mokslus. Sėkmingai išlaikęs visus egzaminus, gavo leidimą dirbti gydytojo darbą JAV. Įsidarbinęs vienoje iš psichiatrijos klinikų, suderino ir paskaitų, medicinos seserų kursuose, skaitymą. Parodoje išvysite jo paskaitų konspektus. Įtemptas darbas bei kasdieniai rūpesčiai pasiglemždavo daug laiko, tačiau ilgainiui pavyko suderinti ligų istorijų rašymą ir kūrybą. Entuziastingai įsitraukęs į žurnalo „Literatūros lankai“ bendradarbių gretas, rašė knygų recenzijas, kritikos straipsnius, esė, noveles. Literatūrinius straipsnius pasirašydavo slapyvardžiu Coppelijus (šį vardą pasirinko iš pamėgto autoriaus E. T. A. Hoffmano fantastinės apysakos „Der Sandmann“ (Smėlio žmogus). Pasirašinėjo ir kitų pamėgtų herojų vardais – Tomas Sojeris, Don Kichotas, Tomas Nipernadis, Didysis Molnas. 

Amerikoje jo pamėgtų žanru tapo novelės, kuriose netradiciškai sprendė moralės klausimus, suaugusiųjų pasaulio problemas pateikdamas per vaiko, romantiko idealisto ar seno žmogaus pasaulėjautą. Jis pats į viską žvelgė vaikiškai skaidriu žvilgsniu. J. Kaupas rašė: „Kiekviename žmoguje slypi karališka, vienkartinė ir nepakartojama dieviška prigimtis. Ją reikia atidengti.“ J. Kaupas buvo parengęs novelių „Saulėgrąžos mėnulio šviesoje“ rinkinį, tarėsi su leidėjais… Tačiau staigi ir netikėta mirtis neleido įgyvendinti šios svajonės. Po daugelio metų jo artimi draugai Kostas Ostrauskas ir A. Nyka-Niliūnas surinko visą jo spaudoje bei rankraščiuose likusį kūrybinį palikimą ir parengė monumentalų Raštų tomą, išėjusį 1997 metais Čikagoje.

J. Kaupo trumpas gyvenimas buvo persmelktas nenumaldomo gyvenimo troškulio ir kūrybinės aistros. „Julius buvo iš prigimties menininkas, klajotojas, svajotojas, kuriam operų, dramos, šokio spektakliai, parodos ir kinai buvo jo gyvenimo dalis. <…> Jo žvilgsnis į gyvenimą buvo skaidrus, vaiskiai linksmas, beveik vaikiškai naivus,“ – rašė H. Nagys.

Maloniai kviečiame visus kauniečius ir miesto svečius apsilankyti parodoje ir dar kartą įsitikinti, kad „Pasaka yra tiesa ir joje nėra nei krislo melo“.

Virginija Babonaitė Paplauskienė

Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių skyriaus vedėja

Muziejaus trečiadienis. Vilties balsai – apie muziką ir žmogiškumą
Rugsėjo 23-oji – Lietuvos žydų genocido atminimo diena. Tą dieną 1943 m. buvo likviduotas Vilniaus žydų getas. Tad šįkart...
Muziejaus trečiadienis. Svečiuose pas S. Nėrį ir B. Bučą 
  Būdamas prie šio namo, jo pašlaitėse, kur žydėjo palazdžiukai, pabuvęs po jo stogu tarsi prisilieti prie amžino poezijos...
Muziejaus trečiadienis. Kalpokas Kaune
Šiuo metu Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje veikia itin didelės apimties paroda „Petras Kalpokas (1880–1945) ir aplinka“. Taigi rubrikoje „Muziejaus...
Muziejaus trečiadienis. 30 metų, 30 dangaus atspalvių
Nuo Lietuvos aviacijos muziejaus įsteigimo 1990-aisiais praėjo 30 metų. Planai atšvęsti „su trenksmu“ pavasarį buvo sustabdyti šalyje įvedus karantiną...
Muziejaus trečiadienis. Vilties balsai – apie muziką ir žmogiškumą
Rugsėjo 23-oji – Lietuvos žydų genocido atminimo diena. Tą dieną 1943 m. buvo likviduotas Vilniaus žydų getas. Tad šįkart...
Muziejaus trečiadienis. Svečiuose pas S. Nėrį ir B. Bučą 
  Būdamas prie šio namo, jo pašlaitėse, kur žydėjo palazdžiukai, pabuvęs po jo stogu tarsi prisilieti prie amžino poezijos...
Muziejaus trečiadienis. Kalpokas Kaune
Šiuo metu Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje veikia itin didelės apimties paroda „Petras Kalpokas (1880–1945) ir aplinka“. Taigi rubrikoje „Muziejaus...
Muziejaus trečiadienis. 30 metų, 30 dangaus atspalvių
Nuo Lietuvos aviacijos muziejaus įsteigimo 1990-aisiais praėjo 30 metų. Planai atšvęsti „su trenksmu“ pavasarį buvo sustabdyti šalyje įvedus karantiną...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia