Muziejaus trečiadienis. Pasaka buvo, yra, bus!

K. Donelaičio gatvė Nr. 13! Šiame gelsvame, viename iš penkių stovinčių eilėje, tarpukario modernizmo stiliaus namų, įsikūręs nedidukas, bet vienintelis toks Vaikų literatūros muziejus, šių metų balandį minėsiantis įkūrimo 30-metį.

Kartais atsitiktinai užklydę praeiviai, gyvenantys Kaune,  gerokai nustemba, kad jo nežinojo! Nustemba ir tie, kurie žinojo – kai iš pilkos gatvės realybės patenka į 100 ir dar vienos pasakos pasaulį, kai šmurkšteli į burtų keliu išsitrauktą personažo kostiumą ar pro liuką įsiropščia į … kosminį laivą! Kai keliauja per pasakų erdves, varto savo vaikystės knygas ir atranda, kad tas vidinis vaikas tebegyvena širdyje, ištroškęs pasakų ir stebuklų. Po pirmo apsilankymo dažniausiai sugrįžta darsyk, ir nebe vienas, o su savo, draugų ar giminės vaikais, su mokiniais, jei yra mokytojas. Nes muziejuje vyksta daugybė edukacinių užsiėmimų, renginių, net gimtadienio šventės.

Kartais šį namą aplanko architektai, paveldosaugininkai, istorikai, žurnalistai, besidomintys tarpukario modernizmu ir garsiu namo šeimininku – advokatu ir politiku Mykolu Sleževičiumi, kuris buvo Lietuvos valstybės kūrėjas, ėjęs ministro pirmininko, užsienio reikalų ministro pareigas 1918–1926 metais.

1932 m. pastatytas namas buvo vienas moderniausiai ir prabangiausiai įrengtų Kaune. Vien ko verta galinga šildymo sistema ir šachta liftui, šeimininko žmonos dantų gydytojos kabinetas ir dolomito židinys, ištaigingi vidaus ir lauko laiptai, pusapvaliai langai ir lenktos sienos! Tik, kaip ir viskas per laiką – paseno, apsilaupė… Šiuo metu rengiamasi pastato restauracijai. Tuo pačiu – muziejaus atnaujinimui, papildomų patalpų įveiklinimui ir, aišku, ultra modernios ekspozicijos sukūrimui. 

Vienintelį šitokį lietuvių vaikų literatūrai skirtą muziejų dažnai pavadiname Pasakų namu. O pasakoms būdinga neribota fantazija! Tad leidžiamės svajoti ir mes – rašomės idėjas, braižome planus su būsimų pasakų tuneliais, piešiame maketus, „perdažome” sienas, projektuojame erdves, domimės hologramomis ir kitokiais techniniais skaitmeniniais stebuklais… Keliaudamos po Europą lankėmės panašaus pobūdžio muziejuose ir pilnos įspūdžių generavome naujus sumanymus. Kartais virš realybės ir galimybių ribos! 

Taigi, įšokę į virtualų kosminį laivą, skriekime į atnaujinto ir atjaunėjusio Pasakų namo ateities viziją. Muziejuje lankytojus turėtų pasitikti vaikų rašytojai, kaip gyvi sustoję, susėdę, svajingi ar susimąstę, skaitantys ar rašantys. Jie visi užfiksuoti gausybėje muziejaus archyvuose saugomų nuotraukų, kurios būtų pakabintos koridoriaus galerijoje, tarsi tunelyje, vedančiame į jų sukurtus kūrinius, daugiausiai, aišku, pasakas… 

Seniai pastebėta, jog „teatras prasideda nuo rūbinės“ – ta pati tiesa galioja ir muziejui. Lankytojus pasitiktų ne paprasta bilietų kasininkė, o Lapė karalienė ar Ledinė fėja, ji būtų ir ekspozicijos prižiūrėtoja, ir edukatorių asistentė, ir lankytojų srauto reguliuotoja reikiama kryptimi. 

Pirmojo aukšto patalpose lankytojus pritrauktų pastoviosios ir laikinosios parodos su žaismingai, interaktyviai pateikta lietuvių vaikų literatūros istorija nuo jos „tėvo“ Prano Mašioto iki šiuolaikinių autorių, nuo „Meškiuko Rudnosiuko“ iki „Kakės Makės“. Pravėrus verandos duris būtų galima išeiti ant pastato puošmenos – lauko laiptų terasos, apmąstyti pamatytus ekspozicijos lobius, paskaitinėti, pasišnekučiuoti. Vasaromis čia būtų rengiami poezijos pavasarėliai, pasakų skaitymai, festivaliai ar tarpukarį menančios popiečio arbatėlės – susitikimai su literatais. O gausiai susirinkę žiūrovai, klausytojai, bendradalyviai ar tiesiog bendraminčiai, gėrėtųsi kadais čia žydėjusio rožių sodelio, kurį ruošiamės atsodinti, spalvomis ir kvapais! Ne tik buvusių šeimininkų rožes, bet ir Mykolo Sleževičiaus advokato kabinetą iš nebūties prikeltume – su išlikusiomis unikaliomis sieninėmis spintomis (gaila jų neišlikusio turinio…), nuotraukomis iš klestinčios tarpukario Lietuvos, vienu kitu baldu – taip praplėstume muziejaus lankytojų segmentą, čia, tikėtina, norėtų, lankytis visos respublikos advokatai, teisėjai, politikai (pažiūrėti, kaip gyveno ir dirbo jų žymusis kolega) bei istorijos, architektūros mylėtojai.

Iš pažiūros, atrodantis ne toks jau didelis, namas gan klaidus ir paslaptingas – į antrą aukštą kylantys laiptai lankytojus nuvestų į atskiras patalpas su skirtingomis veiklomis. Ten būtų iliustracijų kambarys, kūrybinės dirbtuvės, persikūnijimo personažais erdvės. Visuose pakraščiuose tysotų sėdmaišiai, gulmaišiai, pasėdukai, ant kurių patogiai įsitaisius, sustotų laikas ir būtų galima persikelti į pasakišką realybę. O kur dar nuo balkių kybančios sūpuoklės… 

Mes jau viską įsivaizduojame! O jūs?! Ir tai dar ne pabaiga! Laukia rūsiai, su gal dvidešimčia įvairiausių patalpėlių, belangių ir „languotų”, mažyčių ir didesnių, aklinų ir susijungiančių. Po jas, lyg pasakų tuneliu, klaidžios lankytojai, audiovizualiai patekdami į čia įsikūrusias pasakas. Bus ir kalėjimas iš Vytauto Petkevičiaus pasakos-apysakos „Gilės nuotykiai Ydų šalyje”, ir kosminis Vytautės Žilinskaitės „Kelionės į Tandadriką” laivas. Galbūt bus įgyvendinta dabar dar neparašyta, dar tik kuriama pasaka! Na, o apvaliasieniuose kambariukuose, kuriuose kažkada gyveno ir rašė nuomininkai rašytojai P. Cvirka, J. Butėnas ir A. Venclova, bus įrengta sovietinio laikotarpio vaikų literatūros ekspozicija, nes iš istorijos nieko nevalia išmesti.

Lankytojams teks ne kartą ateiti į šį muziejų, kad visas kerteles išlandžiotų! O kad nepasiklystų, grindys būtų išbraižytos šviečiančiomis nuorodų strėlėmis, o sienos išrašinėtos citatomis iš kūrinių. Ir dar! Būtinai pagalvosime ir apie hyperaktyvius vaikus, kuriems būtų sukurta minkštasienė erdvė su batutu, kad išsidūktų ligi valiai, gal tada ir pasakų klausyti užsimanytų! 

Nieko kol kas neberašysim apie pasakų spintas, lagaminus, kuriuose įsikūrę būriai personažų, „juodąsias skyles“, kuriose rankas sukišus dievaižin, ką gali pajausti… Žaidimai, dėlionės, skraidantys kilimai – visko bus mūsų Pasakelionėje! Ir dabar pats geriausias laikas svajoti ir planuoti! Galima ir virtualiai. Smagu būtų su miesto bendruomene, kad atsiklausę ir įsiklausę, patenkintume įnoringiausių muziejaus lankytojų poreikius. O mūsų lankytojų įvairovė didžiulė – nuo dvejų iki šimto dvejų metų amžiaus! 

Taigi laukiame ir Jūsų fantazijos skrydžio, grįžkite mintimis į vaikystę, prisiminkite pasakas ir siūlykite viską, kas šauna į galvą, pasisakymų laukiame Vaikų literatūros muziejaus veidaknygėje. Pasakų namas – tikrų tikriausia stebuklų vieta ir čia VISKAS gali būti įgyvendinta!

Idėjų konkursas „Pasakų namo vizija“ IV – XII klasių mokiniams skelbiamas nuo 2021 m. kovo 31 dienos. Darbus pateikite Vaikų literatūros muziejui, Maironio lietuvių literatūros muziejaus padaliniui iki 2021 m. gegužės 20 dienos. Plačiau muziejaus svetainėje: https://bit.ly/3sCj21p 

Maironio lietuvių literatūros padalinio,
Vaikų literatūros muziejaus muziejininkė
Vilma Danguolė Petrikienė

Muziejaus trečiadienis. Raguva – Kaunas – NASA: Broniaus Masioko „kosminė“ kelionė 
Balandžio 12 d. minėjome Tarptautinę aviacijos ir kosmonautikos dieną, skirtą pažymėti prieš 60 metų įvykusiam pirmajam žmogaus skrydžiui aplink...
Muziejaus trečiadienis. Pakalbėkime apie penkiasdešimt Kauno muzikos metų
Šį penktadienį vyks konferencija „Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius. Paveldas ir dabartis“. Ko tikėtis, ko laukti, Kauno miesto muziejus...
Muziejaus trečiadienis. Užfiksuota etnografinė atmintis
Įsibėgėjant Archyvų metams, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kviečia Jus susipažinti su Liaudies meno skyriaus archyviniu rinkiniu, kurio...
Muziejaus trečiadienis. Aleksotas – Lietuvos aviacijos lopšys
Kovas Lietuvos istorijoje „nusėtas“ dienomis, ženklinančiomis svarbiausius įvykius mūsų šalies aviacijos raidoje. 1919 m. kovo 12 d. įkurta Lietuvos...
Muziejaus trečiadienis. Raguva – Kaunas – NASA: Broniaus Masioko „kosminė“ kelionė 
Balandžio 12 d. minėjome Tarptautinę aviacijos ir kosmonautikos dieną, skirtą pažymėti prieš 60 metų įvykusiam pirmajam žmogaus skrydžiui aplink...
Muziejaus trečiadienis. Pakalbėkime apie penkiasdešimt Kauno muzikos metų
Šį penktadienį vyks konferencija „Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius. Paveldas ir dabartis“. Ko tikėtis, ko laukti, Kauno miesto muziejus...
Muziejaus trečiadienis. Užfiksuota etnografinė atmintis
Įsibėgėjant Archyvų metams, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kviečia Jus susipažinti su Liaudies meno skyriaus archyviniu rinkiniu, kurio...
Muziejaus trečiadienis. Aleksotas – Lietuvos aviacijos lopšys
Kovas Lietuvos istorijoje „nusėtas“ dienomis, ženklinančiomis svarbiausius įvykius mūsų šalies aviacijos raidoje. 1919 m. kovo 12 d. įkurta Lietuvos...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia