Muziejaus trečiadienis. O Jūs turite savo „Aušrų medį“? 

O Jūs turite savo „Aušrų medį“? Tą, kurį nepaliaujamai fotografuojate, o gal anksčiau tapėte? O gal tą su kuriuo kartu augote ar po kuriuo pirmą kartą pasibučiavote? O gal tiesiog „tą“ už kurio nuolatos užkliūna akis ir mintis einant pro šalį? Jei taip, kviečiame dalintis istorijomis ir/ar fotografijomis ir tapti naujo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir jo padalinyje – Kauno paveikslų galerijoje –  įsikūrusios bendruomenių platformos „Mažosios istorijos“  projekto dalimi.

Milda Gineikaitė, Aušrų medis, 2011.

2018 m. spalio – 2019 m. vasario mėnesiais „Mažųjų istorijų“ paviljone vyko fotografės Mildos Gineikaitės (kuratorė Agnė Taliūtė) paroda „(Ne)saugi zona“, kurioje buvo eksponuojamos medžių, atsidūrusių (ne)saugiose miesto erdvėse nuotraukos. Parodą tuomet pradėjo ištrauka iš autorės dienoraščio: 

Labai mėgdavau fotografuoti aušras. Į aušrų peizažus įsiterpdavo labai meniškas medis. Kartą, grįžus iš kelionės, tuoj pat pastebėjau, kad nėra mano „aušrų medžio“. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad jį gali nupjauti. Nebėra medžio, todėl aušros tapo beprasmės. Su ta mintimi, kad daugiau taip gražu nebebus, nustojau fotografuoti aušras.

Milda Gineikaitė (g. 1996) – jaunosios kartos fotografė. Kūrybinę fotografiją autorė suvokia kaip dokumentą ir įrankį tyrinėti aplinką, gamtos ir miesto santykį.  Glaudus ryšys tarp jos ir gamtos užgimė dar vaikystėje, o medis jos fotografijose atsirado jau beveik prieš dešimtmetį. Medžių fotografiją vadindama „miesto gamtos dienoraščiu“ Milda parodoje į medžius žvelgė ne tik dokumentiškai, bet ir filosofiškai, poetiškai. Čia buvo galima regėti tokių jau išnykusių medžių kaip Vienybės aikštės gluosnio, Kauno pilies, žiedinės sankryžos medžio dokumentacijas ar medžius, atsidūrusius nesaugiose miesto zonose, kaip A. Mickevičiaus gatvėje ar pavasarį apsemtus Nemuno ir Neries upių. 

Milda Gineikaitė, Kauno pilies, žiedinės sankryžos medis, 2018. Kauno pilies žiedinės sankryžos akcentas-medis buvo nupjautas 2018 m. gegužės 21 d., atnaujinant ir ruošiant vietą Tado Vosyliaus skulptūrinei kompozicijai „Lenktynės“.

„Prasidėjus karantinui ir virtualaus turinio poreikiui su parodos autore ėmėme svarstyti šios parodos virtualų pristatymą. Tačiau galiausiai, prisiminus parodoje naudotą filosofinę „medžio“ kaip tam tikros poetinės erdvės, kurioje susipina išgirsti ir kiekvieno praeivio kuriami daugiasluoksniai pasakojimai, metaforą, nutarėme į parodą įtraukti ir žmonių, kitaip „praeivių“ pasakojimus“ – pasakoja parodos kuratorė Agnė Taliūtė.

Milda Gineikaitė. Pavasarį Neries upės apsemti medžiai, 2018.

Išties, 2018 m.  autorės keltas klausimas: „Ar šiandien medis yra paveldas, ar tik įprastas, savaime augantis darinys, kurį lengvai galime pašalinti ir pakeisti kitu?“ šiandien toks pats aktualus. Dar 2019 m. vasario mėnesį internetą apskriejo Kauno dramos teatro vadovo Egidijaus Stanciko pasidalintas įrašas su brutaliu šimtamečių liepų šaknų kapojimu Laisvės alėjoje, vėliau ir Žemųjų Šančių bendruomenės protestas prieš krantinės rekonstrukciją. Neseniai, gegužės mėn. pabaigoje, Kauno rajone, Raudondvaryje, įvyko ir „tuopos skandalas“, o poetė Ilzė Butkutė, atkreipusi dėmesį į neteisėtą kabelių vedimą per medžių šaknis, inicijavo projektą „Dingusių medžių memorialas“ . 

 Šių įvykių akivaizdoje nutarėme, kad reikia toliau tęsti pradėtą tyrimą, tačiau dokumentuoti ne tik nesaugiose miesto zonose atsidūrusius medžius, bet ir žmones, kurie neretai  taip pat jaučiasi nesaugūs, neturintys galios kontroliuoti vykstančius procesus. Todėl projektas siekia kurti „bendrąją zoną“, erdvę diskusijoms, asmeninėms žmonių istorijoms –  teigia parodos kuratorė.

 

Milda Gineikaitė, Vaižganto ir Vydūno ąžuolas (antrame plane). Vienybės aikštėje palikti tik keli medžiai – tarp jų ir 1920 metais Vaižganto ir Vydūno pasodintas ąžuolas. Aikštės rekonstrukcijos metu jis buvo aptvertas ir saugomas, kad nepatirtų nė menkiausios žalos.

Taigi, visą vasarą Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir bendruomenių platforma „Mažosios istorijos“ feisbuko paskyrose ir kituose kanaluose dalinsis istorijomis iš Mildos Gineikaitės parodos ir kvies žmones pasakoti bei dalintis savo istorijomis ir nuotraukomis. Pirmąjį kvietimą galite rasti jau šio straipsnio pradžioje. Visos „praeivių“ istorijos taps virtualios (o gal ir ne tik?) parodos „(Ne)saugi zona“ dalimi bei tam tikru visų mūsų kuriamu „gamtos dienoraščiu“.  Projektą lydės ir renginiai: peizažo fotografijos dirbtuvės, norintiems išmokti šio žanro subtilybių, ir edukacija mažiesiems apie medžio biologinę ir kultūrinę reikšmę. Sekite naujienas.

Istorijų ir fotografijų laukiame el. paštu galerija.besienu@gmail.com

Parodos kuratorė
Agnė Taliūtė

ciurlionis.lt

 

Muziejaus trečiadienis. Vilties balsai – apie muziką ir žmogiškumą
Rugsėjo 23-oji – Lietuvos žydų genocido atminimo diena. Tą dieną 1943 m. buvo likviduotas Vilniaus žydų getas. Tad šįkart...
Muziejaus trečiadienis. Svečiuose pas S. Nėrį ir B. Bučą 
  Būdamas prie šio namo, jo pašlaitėse, kur žydėjo palazdžiukai, pabuvęs po jo stogu tarsi prisilieti prie amžino poezijos...
Muziejaus trečiadienis. Kalpokas Kaune
Šiuo metu Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje veikia itin didelės apimties paroda „Petras Kalpokas (1880–1945) ir aplinka“. Taigi rubrikoje „Muziejaus...
Muziejaus trečiadienis. 30 metų, 30 dangaus atspalvių
Nuo Lietuvos aviacijos muziejaus įsteigimo 1990-aisiais praėjo 30 metų. Planai atšvęsti „su trenksmu“ pavasarį buvo sustabdyti šalyje įvedus karantiną...
Muziejaus trečiadienis. Vilties balsai – apie muziką ir žmogiškumą
Rugsėjo 23-oji – Lietuvos žydų genocido atminimo diena. Tą dieną 1943 m. buvo likviduotas Vilniaus žydų getas. Tad šįkart...
Muziejaus trečiadienis. Svečiuose pas S. Nėrį ir B. Bučą 
  Būdamas prie šio namo, jo pašlaitėse, kur žydėjo palazdžiukai, pabuvęs po jo stogu tarsi prisilieti prie amžino poezijos...
Muziejaus trečiadienis. Kalpokas Kaune
Šiuo metu Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje veikia itin didelės apimties paroda „Petras Kalpokas (1880–1945) ir aplinka“. Taigi rubrikoje „Muziejaus...
Muziejaus trečiadienis. 30 metų, 30 dangaus atspalvių
Nuo Lietuvos aviacijos muziejaus įsteigimo 1990-aisiais praėjo 30 metų. Planai atšvęsti „su trenksmu“ pavasarį buvo sustabdyti šalyje įvedus karantiną...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia