Muziejaus trečiadienis. Nuo tautinio kostiumo iki „milžino“ klumpių

Taip, šie meno dirbiniai iš tiesų puošė rašytojų interjerus. Vieni turėjo garbingą vietą svetainėse ir salonuose, kiti buvo kruopščiai saugomi ar net slepiami nuo smalsesnių akių. Dabar šie kūriniai iškelti iš Maironio lietuvių literatūros muziejaus fondų į dienos šviesą laukia Jūsų smalsaus žvilgsnio – žavėsitės ar peiksite, įžvelgsite meną ar tik kičą.

Po 1945 m. sovietų sistema piktnaudžiavo folkloru, todėl tautodailė dažnai buvo neigiamai indoktrinuota komunistine ideologija. Šiuolaikiniam lankytojui gal ji ne iš karto pastebima, tačiau parodos eksponatus, kaip ir daugelį to meto kūrinių, reikėtų vertinti atsargiai. Liaudies meno ir kičinės serijinės gamybos suvenyrų derinys išlikęs iki šių dienų, kurio keli pavyzdžiai yra parodoje. Kaip ir medinių kryžių pavyzdžių, Rūpintojėlių, paliestų laiko, bet dėl to tik dar vertingesnių ir keliančių pagarbą juos išsaugojusiems žmonėms. Nuo 2001 m. Lietuvos kryždirbystė įtraukta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą, tad tokių eksponatų saugojimas ypač svarbus. 

Iš turtingų muziejaus fondų parodai atrinkome geriausius tautodailės kūrinius, tad išvysite ne tik tautinį kostiumą, kabojusį rašytojos Birutės Pūkelevičiūtės drabužinėje, dekoratyvinę verpstę iš poeto Bernardo Brazdžionio namų, įspūdingą rašytojo Jono Šimkaus vazą, bet ir retų medinių, religinės tematikos XIX a. ir tarpukariu sukurtų skulptūrų, tarybinių propagandinių figūrėlių, garsaus tapytojo Kazio Šimonio paveikslų. 

Galime išskirti keraminę glazūruotą statulėlę „Lietuvaitė“, kuri buvo pagaminta Kauno „Dailės“ kombinate 1950–1965 m., jos autorė – žymi Lietuvos keramikė Leokadija Belveraitė (1904–1992). Be galo įdomios drožtos skulptūros „Stacijų šventieji“, XX a. pr. sukurtos Kuršėnų apylinkėse. Pristatome kelis vertingas Augustino Potockio ir kitų lietuvių dievdirbių kūrinius, paslaptingą žalvariu kaustytą kraičio skrynią, gintarais puoštą įspūdingą rankšluostinę, humoristinius medinius suvenyrus, tautiniais raštais išmargintus daugianyčius audinius, ornamentais išraižytas „milžino“ klumpes. Pamatysite Žemaitės kūrinio „Marti“ herojus – „Vingių Joną“ ir „Katrę“ (aut. K. Bladženauskas), Vinco Krėvės kūrinių improvizacijas, medyje įamžintus Mykoliuką ir Severiutę pagal J. Tumo-Vaižganto romaną „Dėdės ir dėdienės“, „Mužikėlį“ iš Dionizo Poškos kūrinių, taip pat medines skulptūras pagal Petro Cvirkos kūrybą ir kitus literatūrinius personažus. 

Dar XVIII a. pabaigoje elito sluoksnio romantikai-kolekcionieriai buvo kviečiami rinkti liaudies dainas, pasakas, istorijas, eilėraščius… Kai tarpukariu ėmė ryškėti nacionalizmas, susidomėjimas liaudies kultūra ypač sustiprėjo ir išaugo. Kraštotyrininkas, kolekcininkas Petras Babickas yra ištaręs: „Nėra man gražesnio vardo kaip Lietuva; nėra man kilnesnės tautos, kaip lietuvių tauta. Anaiptol, tai nėra pigus patriotizmas, tai mano credo“. Petras Babickas (1903–1991) – rašytojas, vertėjas, fotografas, žurnalistas, kraštotyrininkas, keliautojas užrašinėjo tautosaką ir rinko vertybes visoje Lietuvoje. Karo laikotarpiu saugojo jas Brazilijoje, kur gyveno iki mirties, o 1995 m. kolekcija iš Brazilijos sugrįžo į Lietuvą jachta „Laisvė“. Taip buvo išsaugoti unikalūs eksponatai, kurių keli eksponuojami ir šioje parodoje. Vienas jų – neįprastos spalvos gintaro karoliai, kuriuos P. Babickas išmainė iš vienos ūkininko žmonos, nuvežęs jai angliško audinio už 100 litų drabužiams pasisiūti. Vėliau paaiškėjo, kad karoliai nugludinti rankomis iš vieno gintaro gabalo ir yra net 200 metų senumo! Šiuos karolius į Braziliją broliui išsiuntė sesuo Unė, o Petras juos skolindavo aukštų diplomatų žmonoms pasipuošti.  

Kita aistringa tautodailės kolekcininkė buvo vaikų literatūros rašytoja, vertėja ir aktorė Aldona Liobytė (1915–1985). Ji į kultūrą grąžino liaudies pasakas ir kitą tautosaką, parengė ir stilizavo teminius lietuvių liaudies pasakų rinkinius „Šimto zuikių piemuo“, „Nė velnio nebijau“, pasakas pateikė savo sudarytoje knygoje „Gulbė karaliaus pati“. Liaudies kūrybos motyvais parašytose pasakose atsirado ironijos, parodijos, grotesko elementų. A. Liobytė vadovavo Valstybinės grožinės literatūros leidyklos Vaikų ir jaunimo literatūros redakcijai, telkdama gabius rašytojus ir dailininkus. Jai dirbant, šioje leidykloje buvo pradėta leisti lituanistų sumanyta knygų serija „Lituanistinė biblioteka“, albumų serija „Lietuvių liaudies menas“. Rašytoja leidyklai pateikdavo daugybę kūrybinių idėjų ir sumanymų, tačiau vis užkliūdavo sovietinei cenzūrai ir buvo pašalinta iš darbo „savo noru“. Parodoje eksponuojama daugiau nei penkiolika jos kolekcijos eksponatų.

Parodoje dar vienas akiai neįprastas dirbinys – rašytojo Teofilio Tilvyčio mažo formato pomirtinės kaukės kopija. Nuo seniausių laikų buvo įsigalėjusi tradicija gipse fiksuoti mirusio žmogaus veido bruožus. Kaukes dažniausiai nuimdavo gydytojai arba menininkai per pirmąsias valandas po mirties, nes taip išsaugomi autentiški veido bruožai. Veidą, o ypač plaukus, antakius bei blakstienas patepdavo vazelinu ar aliejumi, kad būtų lengviau nuimti jau uždžiūvusį gipsą. Beje, atvykę į muziejų realaus dydžio autentiškų pomirtinių kaukių galėsite pamatyti ekspozicijoje „Požemio galerija: rašytojai meno kūriniuose“, kuri veikia rūsyje. 

Tautodailės paroda veiks iki rugpjūčio 22 d. Jos autoriai – Maironio lietuvių literatūros muziejaus darbuotojai Jindřich Čeladín (kuratorius) ir Inga Zamulskienė (dailininkė). Nuoširdžiai visus kviečiame!  

Jindřich Čeladín

Maironio lietuvių literatūros muziejus

Muziejaus trečiadienis. Nuo kaimo smuiko iki arfos… Tradicinių šokių muzikantai ir jų instrumentai
Covid-19 pakoregavo daugelį kultūrinio gyvenimo įvykių. Tad šiltiems vasaros ir ankstyvojo rudens orams pamažu nueinant į užmarštį, ne vienas...
Muziejaus trečiadienis. Švenčia Maironis ir „Pavasario balsai“
Maironio lietuvių literatūros muziejus, saugantis Jono Mačiulio-Maironio (1862–1932) memorialinį bei kūrybinį palikimą, puoselėjantis Kauno Rotušės aikštėje esančius rūmus ir...
Muziejaus trečiadienis. Tarp dangaus ir jūros 
Ar norite sužinoti, kaip Kuršių nerija  iš griežtai saugomos izoliuotos teritorijos virto pripažintu ir poilsiautojų geidžiamu kurortu?  Apie tai...
Muziejaus trečiadienis. Lietuvos aviacijos muziejaus lobiai – 60 video po 60 sekundžių 
Lietuvos aviacijos muziejus ne tik ekspozicijomis visuomenei pristato lietuviškos aviacijos raidą, bet nuolatos ieško ir naujų bendravimo su auditorija...
Muziejaus trečiadienis. Nuo kaimo smuiko iki arfos… Tradicinių šokių muzikantai ir jų instrumentai
Covid-19 pakoregavo daugelį kultūrinio gyvenimo įvykių. Tad šiltiems vasaros ir ankstyvojo rudens orams pamažu nueinant į užmarštį, ne vienas...
Muziejaus trečiadienis. Švenčia Maironis ir „Pavasario balsai“
Maironio lietuvių literatūros muziejus, saugantis Jono Mačiulio-Maironio (1862–1932) memorialinį bei kūrybinį palikimą, puoselėjantis Kauno Rotušės aikštėje esančius rūmus ir...
Muziejaus trečiadienis. Tarp dangaus ir jūros 
Ar norite sužinoti, kaip Kuršių nerija  iš griežtai saugomos izoliuotos teritorijos virto pripažintu ir poilsiautojų geidžiamu kurortu?  Apie tai...
Muziejaus trečiadienis. Lietuvos aviacijos muziejaus lobiai – 60 video po 60 sekundžių 
Lietuvos aviacijos muziejus ne tik ekspozicijomis visuomenei pristato lietuviškos aviacijos raidą, bet nuolatos ieško ir naujų bendravimo su auditorija...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia