Muziejaus trečiadienis. (Ne)matoma muziejaus pusė – saugyklos

Daugiau nei 93 tūkstančiai eksponatų! Visa tai – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Fototekos ir dokumentacijos skyriaus saugyklose, dažniau tarp muziejininkų žinomose tiesiog kaip archyvas, saugantis gausybę muziejinių vertybių, svarbių Lietuvos menui, kultūrai ir istorijai.

Laikas keitė, gludino muziejaus struktūrą, daugelis dar į Čiurlionies galeriją patekusių eksponatų keliavo iš skyriaus į skyrių, kol galiausiai nugulė saugyklų stalčiuose ir lentynose.

Didžiausias eksponatų grupes čia sudaro fotografijos – nuo pačių seniausių XIX a. 5-7 deš. dagerotipų, ambrotipų, ferotipų iki analoginės juostinės fotografijos, negatyvai (stiklo ir celiulioidinių fotojuostelių), Lietuvos ir išeivijos dailininkų archyvai, tarpukaryje veikusių organizacijų ir įstaigų dokumentai, senieji rankraščiai, žemėlapiai, žemių planai, spaudiniai.

Bugiedžių kaimo žemės, laukų, girių planas (1795 m.). ČDM nuotr.

Bugiedžių kaimo žemės, laukų, girių planas (1795 m.). ČDM nuotr.

Ko gero, dažnam iškilo klausimas – kas tas dagerotipas, ambrotipas ir ferotipas? Tai – vienetiniai pozityviniai fotografijų atvaizdai. Dagerotipiją 1939 m. išrado Louis Jacque Mandé Daguerre ir Isidore Niépce Prancūzijoje. Dagerotipo atvaizdas išgautas sidabro jodido sluoksnyje, kuriuo padengta sidabro arba vario plokštelė. 1851 m. anglų skulptoriui Frederic Scott Archer išradus šlapiąjį ir sausąjį kolodijaus būdus, atvaizdas pirmu atveju išgautas padengiant stiklo plokštelę sidabro jodido suspensija kolodijuje, antru atveju padengiant šiuo mišiniu skardos plokštelę.

Ferotipas. 19 a. II p. ČDM nuotr.

Ferotipas. 19 a. II p. ČDM nuotr.

Paspalvintas ambrotipas (kairėje) ir Ferotipas. 19 a. II p. ČDM nuotr.

Paspalvintas ambrotipas (kairėje) ir Ferotipas. 19 a. II p. ČDM nuotr.

2010 m. šalia M. K. Čiurlionio galerijos iškilusiame priestate įrengtos pačios moderniausios, pavyzdinės saugyklos, todėl kitų muziejų, Lietuvos archyvų, bibliotekų atstovai noriai konsultuojasi su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi saugyklų įrengimo ir eksponatų saugojimo klausimais. Čia taip pat saugomi piešiniai iš etnografinių ekspedicijų, stiklo negatyvai su etnografine ir sakraline architektūra, kryždirbių kūriniais, liaudies namų apyvokos daiktais, žemės ūkio padargais, didelio formato plakatai iš pirmųjų lietuvių dailės parodų ir žemėlapiai iš dailininko Antano Žmuidzinavičiaus sukauptų rinkinių.

Apsilankymas saugyklose griežtai ribojamas dėl eksponatų saugumo: dviejose saugyklose palaikoma skirtinga temperatūra – popieriaus saugykloje +18°C±2°C, fototekos saugykloje +15°C ir kontroliuojama drėgmė, kad siektų ne mažiau ir ne daugiau 50-60%. Dėl to muziejaus lankytojai neturėtų nuliūsti, nes vos prieš porą dešimtmečių prasidėjęs skaitmeninimo procesas praskleidė saugyklų uždarumo skraistę ir suteikė daugiau galimybių pamatyti eksponatus, nesilankant jų saugojimo vietoje. Vis didesnis eksponatų skaitmeninių vaizdų kiekis talpinamas Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje LIMIS, kuri turi viešą prieigą.

Fototekos ir dokumentacijos skyrius, bendradarbiaudamas su kitais muziejaus skyriais rengia parodas ir pateikia joms eksponatus arba jų skaitmeninius vaizdus. Kaip tik šiuo metu Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje veikia paroda „Ypatinga dovana Lietuvai“, skirta kolekcininko Aleksandro Mykolo Račkaus 125-osioms gimimo metinėms bei Pasaulio lietuvių metams paminėti, tuo tarpu Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, veikia parodos „Labdariai.LT“ ir „Po Naktikovo ženklu: grafų Kosakovskių biblioteka“. Fototekos ir dokumentacijos skyrius taip pat bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, o saugyklose saugomi eksponatai skaitmeninių kopijų pavidalu atsiduria kultūrologų, menotyrininkų, istorikų, etnologų ir kitų sričių specialistų parengtuose leidiniuose.

Kosakovskių albumas (I)

Kosakovskių albumas. ČDM nuotr.

Kosakovskių albumas. ČDM nuotr.

 

Vaida Sirvydaitė-Rakutienė
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Fototekos ir dokumentacijos skyriaus vadovė 

ciurlionis.lt

Muziejaus trečiadienis. „IŠTEKU. 1900“, arba kokia galėjo būti Aistės ir Manto meilės istorija? 
„Šeima, draugai – aš išteku!“ Feisbuke pasirodo Aistės įrašas, papildantis ką tik atnaujintą santykių statusą – Susižadėję. Per kelias...
Muziejaus trečiadienis. Kolekcija, uždegta Monmartro ugnies.
Rokiškio dvaras yra vienas gražiausių statinių Lietuvoje, tačiau ne mažiau svarbios ir dvare gyvenusios Tyzenhauzų ir Pšezdzieckių giminės, kurių...
Muziejaus trečiadienis. Dviejų smuikų sustingusių stygų istorija
Muziejaus trečiadienio rubrikoje šįkart norime jums papasakoti dviejų smuikų, kurie į muziejaus rinkinius atkeliavo dar XX a. 9-ajame dešimtmetyje,...
Muziejaus trečiadienis. Koks buvo Kaunas ir Lietuva 1919-aisiais?
Šiandien rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ norime atkreipti dėmesį, kad pasauliui įžengus į 2020-uosius Kauno miesto muziejaus tęstinis projektas „Prieš 100...
Muziejaus trečiadienis. „IŠTEKU. 1900“, arba kokia galėjo būti Aistės ir Manto meilės istorija? 
„Šeima, draugai – aš išteku!“ Feisbuke pasirodo Aistės įrašas, papildantis ką tik atnaujintą santykių statusą – Susižadėję. Per kelias...
Muziejaus trečiadienis. Kolekcija, uždegta Monmartro ugnies.
Rokiškio dvaras yra vienas gražiausių statinių Lietuvoje, tačiau ne mažiau svarbios ir dvare gyvenusios Tyzenhauzų ir Pšezdzieckių giminės, kurių...
Muziejaus trečiadienis. Dviejų smuikų sustingusių stygų istorija
Muziejaus trečiadienio rubrikoje šįkart norime jums papasakoti dviejų smuikų, kurie į muziejaus rinkinius atkeliavo dar XX a. 9-ajame dešimtmetyje,...
Muziejaus trečiadienis. Koks buvo Kaunas ir Lietuva 1919-aisiais?
Šiandien rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ norime atkreipti dėmesį, kad pasauliui įžengus į 2020-uosius Kauno miesto muziejaus tęstinis projektas „Prieš 100...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia