Muziejaus trečiadienis. Neįminta kanklių mįslė

Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriaus muziejininkai Muziejaus trečiadieniui pristato muzikos instrumentą, kurį galės paliesti visi muziejaus lankytojai. Tai – penkiastygių kanklių kopija.

Muziejuje saugomas šių kanklių originalas iš Kirdonėlių k. Biržų r. Eksponatas pateko į muziejų 1971 m., tačiau nėra jokių žinių, kas ir kaip jomis kankliavo.

Tokiomis – penkiastygėmis – kanklėmis šiame krašte skambindavo sutartines. Kanklininkai sakydavo, kad ranka turi penkis pirštus, todėl kanklėms užtenka penkių stygų. Iš tiesų sutartinėse skamba nedaug garsų, todėl paskambinti sutartinei tikrai užtenka penkių stygų. Viena ranka kanklininkai užgaudavo stygas, o kita – tildydavo nereikalingą stygų skambesį. Grodami kankles laikydavo įvairiai – dažniausiai  skambindavo pasidėję ant kelių arba ant stalo, kartais ir stačiomis ar netgi gulomis.

Kanklės. Kirdonėlių k., Biržų r. XIX a. pabaiga – XX a. pradžia. Giedrės Jankauskienės nuotrauka.

Kanklės. Kirdonėlių k., Biržų r. XIX a. pabaiga – XX a. pradžia. Giedrės Jankauskienės nuotrauka.

Viskas atrodytų paprasta ir aišku, tačiau šias Kirdonėlių kaimo kankles supa keletas neįmintų mįslių. Viena jų – neįprasti „ragai“ kanklių korpuse, stygų įtvirtinimo gale. Yra žinoma, kad praktiškumu pasižyminčioje kaimo kultūroje viskas turėjo paskirtį, tad kyla klausimas, kam šie „ragai“? Vienas iš galimų atsakymų yra paprastas – dėl patogumo. Ne vienas kanklininkas susidūrė su problema, kai kanklės, padėtos ant stalo ar ant kelių, juda, ypač jei jų dugnas ne visiškai plokščias. Telieka manyti, kad tokios formos kanklių korpuso užbaigimas galėjo tarnauti kaip rankos atrama. Tačiau atidžiau apžiūrėjus instrumentą pastebėta, kad stygos įtvirtintos itin žemai, o viršutinėje lentelėje būta žalvario plokštelių. Kam jos galėjo būti reikalingos – telieka spėlioti, nes analogų Tautinės muzikos skyriaus muziejininkams nei Lietuvos muziejuose, nei už Lietuvos ribų aptikti kol kas neteko.
Už kruopščiai atliktą instrumento kopiją Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrius dėkoja meistrui Skalmantui Barkauskui.

Laura Lukenskienė

kaunomuziejus.lt

Muziejaus trečiadienis. Iš tolimosios Kinijos, arba dviejų nuotraukų istorijos
Šį kartą „Muziejaus trečiadienyje“ Kauno miesto muziejus nori papasakoti, kad gyvenimas užsienyje ne visuomet yra smagi patirtis. Rubrikoje pristatome...
Muziejaus trečiadienis. Juozo Grušo gimtadieniui artėjant
Juozo Grušo (1901−1986) – Lietuvos rašytojų patriarcho, įvairialypės asmenybės, dramaturgo, vertėjo, publicisto kūrybos reikšmė lietuvių kultūros istorijoje nenuginčijama. O...
Muziejaus trečiadienis. XXVII knygos mėgėjų draugijos 90-metis!
Bibliofilai ir visi draugaujantys su knyga nuo lapkričio 27 d. laukiami Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Kauno...
Muziejaus trečiadienis. NeĮMANOMA – žodis, kuris neegzistavo
Vytautas Pakarskas (1930–1995) buvo išskirtinė asmenybė Lietuvos aviacijos padangėje. Studijuodamas Kaune susidomėjo sklandymu ir nuo to laiko visi jo...
Muziejaus trečiadienis. Iš tolimosios Kinijos, arba dviejų nuotraukų istorijos
Šį kartą „Muziejaus trečiadienyje“ Kauno miesto muziejus nori papasakoti, kad gyvenimas užsienyje ne visuomet yra smagi patirtis. Rubrikoje pristatome...
Muziejaus trečiadienis. Juozo Grušo gimtadieniui artėjant
Juozo Grušo (1901−1986) – Lietuvos rašytojų patriarcho, įvairialypės asmenybės, dramaturgo, vertėjo, publicisto kūrybos reikšmė lietuvių kultūros istorijoje nenuginčijama. O...
Muziejaus trečiadienis. XXVII knygos mėgėjų draugijos 90-metis!
Bibliofilai ir visi draugaujantys su knyga nuo lapkričio 27 d. laukiami Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Kauno...
Muziejaus trečiadienis. NeĮMANOMA – žodis, kuris neegzistavo
Vytautas Pakarskas (1930–1995) buvo išskirtinė asmenybė Lietuvos aviacijos padangėje. Studijuodamas Kaune susidomėjo sklandymu ir nuo to laiko visi jo...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia