Muziejaus trečiadienis. Neįminta kanklių mįslė

Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriaus muziejininkai Muziejaus trečiadieniui pristato muzikos instrumentą, kurį galės paliesti visi muziejaus lankytojai. Tai – penkiastygių kanklių kopija.

Muziejuje saugomas šių kanklių originalas iš Kirdonėlių k. Biržų r. Eksponatas pateko į muziejų 1971 m., tačiau nėra jokių žinių, kas ir kaip jomis kankliavo.

Tokiomis – penkiastygėmis – kanklėmis šiame krašte skambindavo sutartines. Kanklininkai sakydavo, kad ranka turi penkis pirštus, todėl kanklėms užtenka penkių stygų. Iš tiesų sutartinėse skamba nedaug garsų, todėl paskambinti sutartinei tikrai užtenka penkių stygų. Viena ranka kanklininkai užgaudavo stygas, o kita – tildydavo nereikalingą stygų skambesį. Grodami kankles laikydavo įvairiai – dažniausiai  skambindavo pasidėję ant kelių arba ant stalo, kartais ir stačiomis ar netgi gulomis.

Kanklės. Kirdonėlių k., Biržų r. XIX a. pabaiga – XX a. pradžia. Giedrės Jankauskienės nuotrauka.

Kanklės. Kirdonėlių k., Biržų r. XIX a. pabaiga – XX a. pradžia. Giedrės Jankauskienės nuotrauka.

Viskas atrodytų paprasta ir aišku, tačiau šias Kirdonėlių kaimo kankles supa keletas neįmintų mįslių. Viena jų – neįprasti „ragai“ kanklių korpuse, stygų įtvirtinimo gale. Yra žinoma, kad praktiškumu pasižyminčioje kaimo kultūroje viskas turėjo paskirtį, tad kyla klausimas, kam šie „ragai“? Vienas iš galimų atsakymų yra paprastas – dėl patogumo. Ne vienas kanklininkas susidūrė su problema, kai kanklės, padėtos ant stalo ar ant kelių, juda, ypač jei jų dugnas ne visiškai plokščias. Telieka manyti, kad tokios formos kanklių korpuso užbaigimas galėjo tarnauti kaip rankos atrama. Tačiau atidžiau apžiūrėjus instrumentą pastebėta, kad stygos įtvirtintos itin žemai, o viršutinėje lentelėje būta žalvario plokštelių. Kam jos galėjo būti reikalingos – telieka spėlioti, nes analogų Tautinės muzikos skyriaus muziejininkams nei Lietuvos muziejuose, nei už Lietuvos ribų aptikti kol kas neteko.
Už kruopščiai atliktą instrumento kopiją Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrius dėkoja meistrui Skalmantui Barkauskui.

Laura Lukenskienė

kaunomuziejus.lt

Muziejaus trečiadienis. „IŠTEKU. 1900“, arba kokia galėjo būti Aistės ir Manto meilės istorija? 
„Šeima, draugai – aš išteku!“ Feisbuke pasirodo Aistės įrašas, papildantis ką tik atnaujintą santykių statusą – Susižadėję. Per kelias...
Muziejaus trečiadienis. Kolekcija, uždegta Monmartro ugnies.
Rokiškio dvaras yra vienas gražiausių statinių Lietuvoje, tačiau ne mažiau svarbios ir dvare gyvenusios Tyzenhauzų ir Pšezdzieckių giminės, kurių...
Muziejaus trečiadienis. Dviejų smuikų sustingusių stygų istorija
Muziejaus trečiadienio rubrikoje šįkart norime jums papasakoti dviejų smuikų, kurie į muziejaus rinkinius atkeliavo dar XX a. 9-ajame dešimtmetyje,...
Muziejaus trečiadienis. Koks buvo Kaunas ir Lietuva 1919-aisiais?
Šiandien rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ norime atkreipti dėmesį, kad pasauliui įžengus į 2020-uosius Kauno miesto muziejaus tęstinis projektas „Prieš 100...
Muziejaus trečiadienis. „IŠTEKU. 1900“, arba kokia galėjo būti Aistės ir Manto meilės istorija? 
„Šeima, draugai – aš išteku!“ Feisbuke pasirodo Aistės įrašas, papildantis ką tik atnaujintą santykių statusą – Susižadėję. Per kelias...
Muziejaus trečiadienis. Kolekcija, uždegta Monmartro ugnies.
Rokiškio dvaras yra vienas gražiausių statinių Lietuvoje, tačiau ne mažiau svarbios ir dvare gyvenusios Tyzenhauzų ir Pšezdzieckių giminės, kurių...
Muziejaus trečiadienis. Dviejų smuikų sustingusių stygų istorija
Muziejaus trečiadienio rubrikoje šįkart norime jums papasakoti dviejų smuikų, kurie į muziejaus rinkinius atkeliavo dar XX a. 9-ajame dešimtmetyje,...
Muziejaus trečiadienis. Koks buvo Kaunas ir Lietuva 1919-aisiais?
Šiandien rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ norime atkreipti dėmesį, kad pasauliui įžengus į 2020-uosius Kauno miesto muziejaus tęstinis projektas „Prieš 100...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia