Muziejaus trečiadienis. Neįminta kanklių mįslė

Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriaus muziejininkai Muziejaus trečiadieniui pristato muzikos instrumentą, kurį galės paliesti visi muziejaus lankytojai. Tai – penkiastygių kanklių kopija.

Muziejuje saugomas šių kanklių originalas iš Kirdonėlių k. Biržų r. Eksponatas pateko į muziejų 1971 m., tačiau nėra jokių žinių, kas ir kaip jomis kankliavo.

Tokiomis – penkiastygėmis – kanklėmis šiame krašte skambindavo sutartines. Kanklininkai sakydavo, kad ranka turi penkis pirštus, todėl kanklėms užtenka penkių stygų. Iš tiesų sutartinėse skamba nedaug garsų, todėl paskambinti sutartinei tikrai užtenka penkių stygų. Viena ranka kanklininkai užgaudavo stygas, o kita – tildydavo nereikalingą stygų skambesį. Grodami kankles laikydavo įvairiai – dažniausiai  skambindavo pasidėję ant kelių arba ant stalo, kartais ir stačiomis ar netgi gulomis.

Kanklės. Kirdonėlių k., Biržų r. XIX a. pabaiga – XX a. pradžia. Giedrės Jankauskienės nuotrauka.

Kanklės. Kirdonėlių k., Biržų r. XIX a. pabaiga – XX a. pradžia. Giedrės Jankauskienės nuotrauka.

Viskas atrodytų paprasta ir aišku, tačiau šias Kirdonėlių kaimo kankles supa keletas neįmintų mįslių. Viena jų – neįprasti „ragai“ kanklių korpuse, stygų įtvirtinimo gale. Yra žinoma, kad praktiškumu pasižyminčioje kaimo kultūroje viskas turėjo paskirtį, tad kyla klausimas, kam šie „ragai“? Vienas iš galimų atsakymų yra paprastas – dėl patogumo. Ne vienas kanklininkas susidūrė su problema, kai kanklės, padėtos ant stalo ar ant kelių, juda, ypač jei jų dugnas ne visiškai plokščias. Telieka manyti, kad tokios formos kanklių korpuso užbaigimas galėjo tarnauti kaip rankos atrama. Tačiau atidžiau apžiūrėjus instrumentą pastebėta, kad stygos įtvirtintos itin žemai, o viršutinėje lentelėje būta žalvario plokštelių. Kam jos galėjo būti reikalingos – telieka spėlioti, nes analogų Tautinės muzikos skyriaus muziejininkams nei Lietuvos muziejuose, nei už Lietuvos ribų aptikti kol kas neteko.
Už kruopščiai atliktą instrumento kopiją Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrius dėkoja meistrui Skalmantui Barkauskui.

Laura Lukenskienė

kaunomuziejus.lt

Muziejaus trečiadienis. Svečiuose pas S. Nėrį ir B. Bučą 
  Būdamas prie šio namo, jo pašlaitėse, kur žydėjo palazdžiukai, pabuvęs po jo stogu tarsi prisilieti prie amžino poezijos...
Muziejaus trečiadienis. Kalpokas Kaune
Šiuo metu Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje veikia itin didelės apimties paroda „Petras Kalpokas (1880–1945) ir aplinka“. Taigi rubrikoje „Muziejaus...
Muziejaus trečiadienis. 30 metų, 30 dangaus atspalvių
Nuo Lietuvos aviacijos muziejaus įsteigimo 1990-aisiais praėjo 30 metų. Planai atšvęsti „su trenksmu“ pavasarį buvo sustabdyti šalyje įvedus karantiną...
Muziejaus trečiadienis. Aloiza Paškievič: „Ir tvanku, ir ankšta, ir širdis mano alpsta / Svetur, toli nuo savų… “ 
„I душна, i цесна, i сэрца самлела / Мне тут на чужыне, здалёк ад сваіх …“ [„Ir tvanku, ir...
Muziejaus trečiadienis. Svečiuose pas S. Nėrį ir B. Bučą 
  Būdamas prie šio namo, jo pašlaitėse, kur žydėjo palazdžiukai, pabuvęs po jo stogu tarsi prisilieti prie amžino poezijos...
Muziejaus trečiadienis. Kalpokas Kaune
Šiuo metu Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje veikia itin didelės apimties paroda „Petras Kalpokas (1880–1945) ir aplinka“. Taigi rubrikoje „Muziejaus...
Muziejaus trečiadienis. 30 metų, 30 dangaus atspalvių
Nuo Lietuvos aviacijos muziejaus įsteigimo 1990-aisiais praėjo 30 metų. Planai atšvęsti „su trenksmu“ pavasarį buvo sustabdyti šalyje įvedus karantiną...
Muziejaus trečiadienis. Aloiza Paškievič: „Ir tvanku, ir ankšta, ir širdis mano alpsta / Svetur, toli nuo savų… “ 
„I душна, i цесна, i сэрца самлела / Мне тут на чужыне, здалёк ад сваіх …“ [„Ir tvanku, ir...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia