Muziejaus trečiadienis: Lietuvos sporto istorijos maratonas

Muziejus, kuriame Valdas Adamkus apsisprendė kandidatuoti į Prezidentus. Muziejus, kuris keičiantis santvarkoms fiziškai įrengtas iš gerų žmonių norų ir galimybių. Muziejus, kuriame jo vadovas Pranas Majauskas lankėsi dar vaikystėje, pokariu, kuomet čia veikė sandėliai.

Iš tiesų Lietuvos spoto muziejaus istorija nuo Prano Majausko biografijos neatsiejama nė per puslapį. Buvęs sportininkas, treneris, Kauno miesto kūno kultūros ir sporto komiteto vadovas, o nuo 2005-ųjų – muziejaus direktorius sportui paskyrė visą savo gyvenimą.

majauskas

Auran Paškevič nuotr.

Muziejaus idėja gimė daug, daug anksčiau. P. Majauskui vos pradėjus vadovauti sporto komitetui į jo kabinetą užsuko bičiulis cirko artistas Jonas Ramanauskas, su kuriuo susipažinti teko dar prieš dešimtmetį, rašant kursinį darbą. Tiesa, J. Ramanauskas užsuko prisidengęs plakatu, kuriame buvo parašyta: „Pirmininke, tavo šventa pareiga – įkurti sporto muziejų“. Prireikė daugelio metų, parašų, pareiškimų ir laimingų atsitiktinumų.

banga

Auran Paškevič nuotr.

Šiandien antrajame Muziejaus g. 7 numeriu pažymėto pastato aukšte jau beveik šimtametė Lietuvos sporto istorija suskirstyta šakomis. Atskira salė skirta kultūrizmui, šiemet šalyje mininčiam 50-metį. Tuomet – krepšinis, buriavimas, irklavimas, ledo ritulys ir kiti žiemos sportai, dviračių sportas, bėgimas… Neįtikėtini skaičiai – nuo Nepriklausomybės atkūrimo iki šiandien turime per 4000 Europos ir pasaulio čempionatuose bei olimpinėse žaidynėse medalius pelniusių ir taip Lietuvą garsinančių sportininkų. Visa tai, ką pamatėme muziejuje – jų pačių dovanoti medaliai, taurės, diplomai, batai, ietys, dviračiai, plakatai… Viskas gniaužia kvapą ir alsuoja tikra, nenupudruota ir kitaip nepadailinta istorija.

Beje, muziejaus direktoriaus kabineto sieną puošia originalus 1938-ųjų tautinę Lietuvos olimpijadą (ji surengta tarpukariu į Lietuvą grįžusių, ne vieną sporto šaką atvežusių išeivių iniciatyva) skelbęs plakatas.

olimpijada

Auran Paškevič nuotr.

Vienas įspūdingiausių eksponatų muziejuje – odinis Lietuvos sporto metraštis. Jis 1988-aisiais taip pat radosi laimingo atsitiktinumo ir netikėtų pažinčių dėka. Tuometinio dailės kombinato vadovai už istorinį darbą paprašė nemenkos sumos pinigų, tad P. Majauskas su bendražygiais susirado Žaliakalnyje gyvenusią sentikių šeimą, kuri metraščio tekstą kruopščiai išdegino per stebėtinai trumpą laiką.

metrastis

Auran Paškevič nuotr.

Dar apie Valdą Adamkų – jis muziejui padovanojo ne tik nuo tarpukario išlikusį bilietą į krepšinio varžybas Kauno sporto halėje, bet ir medalius, paties iškovotus Pavergtųjų tautų olimpinėse žaidynėse, kurios – nes į Londoną be valstybinių sienų likusios tautos vykti negalėjo – 1948-aisiais vyko Niurnberge.

Į Muziejaus gatvę „Kaunas pilnas kultūros“ dar tikrai užsuks. Apžiūrėjome tik pagrindinę Lietuvos sporto muziejaus ekspoziciją, o grįšime dėl Lietuvos cirko istorijos ir boksininko, ringo džentelmeno Algirdo Šociko ekspozicijų.

Lietuvos sporto muziejus veikia antradieniais – šeštadieniais 10–17 val.
www.lietuvossportomuziejus.lt

Muziejaus trečiadienis. Iš tolimosios Kinijos, arba dviejų nuotraukų istorijos
Šį kartą „Muziejaus trečiadienyje“ Kauno miesto muziejus nori papasakoti, kad gyvenimas užsienyje ne visuomet yra smagi patirtis. Rubrikoje pristatome...
Muziejaus trečiadienis. Juozo Grušo gimtadieniui artėjant
Juozo Grušo (1901−1986) – Lietuvos rašytojų patriarcho, įvairialypės asmenybės, dramaturgo, vertėjo, publicisto kūrybos reikšmė lietuvių kultūros istorijoje nenuginčijama. O...
Muziejaus trečiadienis. XXVII knygos mėgėjų draugijos 90-metis!
Bibliofilai ir visi draugaujantys su knyga nuo lapkričio 27 d. laukiami Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Kauno...
Muziejaus trečiadienis. NeĮMANOMA – žodis, kuris neegzistavo
Vytautas Pakarskas (1930–1995) buvo išskirtinė asmenybė Lietuvos aviacijos padangėje. Studijuodamas Kaune susidomėjo sklandymu ir nuo to laiko visi jo...
Muziejaus trečiadienis. Iš tolimosios Kinijos, arba dviejų nuotraukų istorijos
Šį kartą „Muziejaus trečiadienyje“ Kauno miesto muziejus nori papasakoti, kad gyvenimas užsienyje ne visuomet yra smagi patirtis. Rubrikoje pristatome...
Muziejaus trečiadienis. Juozo Grušo gimtadieniui artėjant
Juozo Grušo (1901−1986) – Lietuvos rašytojų patriarcho, įvairialypės asmenybės, dramaturgo, vertėjo, publicisto kūrybos reikšmė lietuvių kultūros istorijoje nenuginčijama. O...
Muziejaus trečiadienis. XXVII knygos mėgėjų draugijos 90-metis!
Bibliofilai ir visi draugaujantys su knyga nuo lapkričio 27 d. laukiami Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Kauno...
Muziejaus trečiadienis. NeĮMANOMA – žodis, kuris neegzistavo
Vytautas Pakarskas (1930–1995) buvo išskirtinė asmenybė Lietuvos aviacijos padangėje. Studijuodamas Kaune susidomėjo sklandymu ir nuo to laiko visi jo...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia