Muziejaus trečiadienis. Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimas prieš tris dešimtmečius ir ryšiai su užjūrio kaimyne Švedija

Šiandien rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ norime atkreipti dėmesį į tai, kaip po 1990 m. kovo 11 d. atkurta Lietuvos Nepriklausomybė sulaukė diplomatinio pripažinimo. Kartais vienas eksponatas gali papasakoti labai daug, parodyti platesnį kontekstą. Taip 2009 m. Švedijos karališkosios šeimos Kauno savivaldybei dovanota vaza su karaliaus Carlo XVI Gustavo simbolika, saugoma Kauno miesto muziejaus fonduose, daug papasakoja apie Švedijos ir Lietuvos santykius, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą 1990-ųjų pradžioje, Švedijos paramą Lietuvos valstybei žengiant pirmuosius žingsnius. 

 „Muziejaus trečiadienyje“ jau rašėme apie kelią link nepriklausomybės, apie Baltijos kelią. Aptarėme ir modernios istorijos nepriklausomybės kovas 1991-ųjų sausio 13-ą dieną. Netrukus vyko iškilmingos Laisvės gynėjų laidotuvės, o Lietuva sulaukė vis didesnio tarptautinio dėmesio. NATO atšaukė kvietimą Michailui Gorbačiovui apsilankyti pagrindėje būstinėje, popiežius Jonas Paulius II viešai išsakė protestą dėl jėgos panaudojimo, Londone, Trafalgaro aikštėje žmonės susirinko į protestą prieš beginklių žmonių žudymą. Diplomatinius ledus pramušė Islandijos užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hanniballsonas, sausio 20 d. apsilankydamas Vilniuje ir susitikdamas su Lietuvos politikais. Neatsitiktinai jau vasario 11 d. drąsi Islandija pirmoji pripažino Lietuvą nepriklausoma valstybe. 

Istoriją pasakoja Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Simonas Jazavita

Šiaurės šalys labai susidomėjo Lietuvos situacija, todėl netrukus Islandijos pavyzdžiu pasekė ir Danija. Ji pripažino Lietuvą vasario 28 d. Kitos šalys Lietuvos nepriklausomybę pripažino kur kas vėliau. Pasaulio galingieji tai padarė tik 1991 m. rugpjūtį, kai nesėkme baigėsi SSRS išlaikyti siekusių jėgų surengtas pučas Maskvoje. Pučo pralaimėjimas aiškiai rodė, kad SSRS – dirbtinai sukurtas darinys, pajungęs savo valdžiai suverenias tautas ir valstybes, – turi žlugti. Tada pasipylė diplomatiniai pripažinimai. Vis dėlto svarbu buvo tai, kad dažnėjo svarbių asmenų vizitų Lietuvoje. Nors bene svarbiausia valstybė pasaulio politiniame žemėlapyje – JAV – niekada nebuvo pripažinusi sovietinės okupacijos, ir tarpukarinės Lietuvos sunaikinimo nepripažinimas vis dar galiojo, JAV neskubėjo pripažinti Kovo 11-osios nepriklausomybės atkūrimo akto. Tačiau 8 dešimtmetyje didžiulio rinkėjų palaikymo sulaukęs, bet vėliau dėl skandalo iš pareigų atsistatydinęs Ričardas Niksonas 1991 m. kovą vyko į Maskvą ir pakeliui apsilankė Vilniuje, kur nedviprasmiškai pareiškė, kad Lietuvos nepriklausomybė turės būti pripažinta. Įdomu tai, kad po skandalo iš prezidento pareigų pasitraukęs Niksonas į JAV gyvenimą vėliau sugrįžo kaip didelis politinis žinovas ir buvo gerbiamas tiek respublikonų, tiek demokratų administracijų, turėdavo joms įtakos. Taigi šio buvusio prezidento žodžiai turėjo Lietuvai daug svarbos. 

Kai Lietuva buvo pripažinta svarbių asmenų, jų vizitai irgi tapo labai reikšmingi parodant, kad mūsų šalis sugrįžo į pasaulio tautų būrį. Čia vėl svarbų vaidmenį suvaidino skandinavai ir ypač mūsų užjūrio kaimynė Švedija, kurios karalius Carlas XVI Gustavas su karaliene Silvija jau 1992 m. apsilankė Lietuvoje.  Nuo 1975 m. karalius Švedijoje atlieka tik reprezentacines funkcijas, nors iki tol vaidindavo svarbų vaidmenį ir politiniame gyvenime. Antai karaliaus prosenelis Gustavas V 1946 m. nepritarė savo vyriausybės sprendimui išduoti SSRS 167 pabėgėlius iš Baltijos šalių, tarp kurių dominavo latviai, bet buvo ir 10 lietuvių. Gustavo V nuomone, nors šie pabėgėliai ir kariavo Vokietijos Vermachto sudėtyje, jų nebuvo galima laikyti SSRS piliečiais ir kaltinti ,,tėvynės išdavimu“, ką darė tuometinė SSRS. 

Tačiau laikai pasikeitė ir mažai Lietuvos valstybei, kurioje vis dar buvo Rusijos kariuomenė, reikėjo politinio palaikymo. Vienas pirmųjų tokių ženklų – Švedijos karališkosios šeimos vizitas 1992 m. spalį. Šis vizitas nebuvo atsitiktinis, nes Švedija buvo pirmoji valstybė, atidariusi nuolatinę savo diplomatinę atstovybę Vilniuje dar 1991 m. rugpjūčio 29 d. Metų pabaigoje tuometinis Švedijos premjeras Carlas Bildtas skyrė Baltijos šalims po 10 milijonų kronų, kad šios galėtų greičiau atidaryti ambasadas Stokholme. Buvo ir kitokios materialinės pagalbos. Bet grįžkime prie karališkosios šeimos vizito 1992 m. spalio 15–17 d. Karalius Carlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija apsilankė prie Seimo, matė Sausio 13-osios įvykių liudininkes – barikadas, juos pasitiko nemaža minia smalsuolių.

Monarchai aplankė Antakalnio kapines, kur pagerbė tų įvykių metu žuvusius bei Medininkų žudynių aukas. Vizitas buvo turiningas – aukšti svečiai aplankė Vilniaus universitetą, sostinės senamiestį, Trakuose apžiūrėjo garsiąją pilį ir susitiko su vietos karaimų bendruomene. Verta pabrėžti, kad toliau vizitas vedė ir į kitados buvusią laikinąją sostinę Kauną, kur tarpukariu rezidavo švedų diplomatai. Čia karališkoji pora aplankė Kauno technologijos universitetą, M. K. Čiurlionio muziejų ir pabaigoje dalyvavo iškilmingame šventiniame priėmime Kauno Rotušėje, kur dabar veikia vienas iš Kauno miesto muziejaus skyrių. Šiam vizitui atminti kito vizito metu, kai Švedijos karališkoji pora lankėsi Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirtuose renginiuose 2009 metais, Kauno savivaldybė gavo dovaną – specialią vazą su karaliaus Carlo XVI Gustavo inicialais, kuri dabar saugoma Kauno miesto muziejaus fonduose. Šis eksponatas mums primena ne tik svarbius santykius su užjūrio kaimyne Švedija, kurios parama buvo reikšminga atkuriant Lietuvos nepriklausomybę 1990-aisias, bet taip pat liko svarbi visą tuometinės Lietuvos atsikūrimo laikotarpį ir dabar.

Stiklinė. Švedijos karaliaus Carlo XVI Gustavo ir karalienės Silvijos dovana Kauno miestui 2009 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Kauno miesto muziejaus
Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Simonas Jazavita

 

 

Muziejaus trečiadienis. Raguva – Kaunas – NASA: Broniaus Masioko „kosminė“ kelionė 
Balandžio 12 d. minėjome Tarptautinę aviacijos ir kosmonautikos dieną, skirtą pažymėti prieš 60 metų įvykusiam pirmajam žmogaus skrydžiui aplink...
Muziejaus trečiadienis. Pakalbėkime apie penkiasdešimt Kauno muzikos metų
Šį penktadienį vyks konferencija „Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius. Paveldas ir dabartis“. Ko tikėtis, ko laukti, Kauno miesto muziejus...
Muziejaus trečiadienis. Pasaka buvo, yra, bus!
K. Donelaičio gatvė Nr. 13! Šiame gelsvame, viename iš penkių stovinčių eilėje, tarpukario modernizmo stiliaus namų, įsikūręs nedidukas, bet...
Muziejaus trečiadienis. Užfiksuota etnografinė atmintis
Įsibėgėjant Archyvų metams, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kviečia Jus susipažinti su Liaudies meno skyriaus archyviniu rinkiniu, kurio...
Muziejaus trečiadienis. Raguva – Kaunas – NASA: Broniaus Masioko „kosminė“ kelionė 
Balandžio 12 d. minėjome Tarptautinę aviacijos ir kosmonautikos dieną, skirtą pažymėti prieš 60 metų įvykusiam pirmajam žmogaus skrydžiui aplink...
Muziejaus trečiadienis. Pakalbėkime apie penkiasdešimt Kauno muzikos metų
Šį penktadienį vyks konferencija „Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius. Paveldas ir dabartis“. Ko tikėtis, ko laukti, Kauno miesto muziejus...
Muziejaus trečiadienis. Pasaka buvo, yra, bus!
K. Donelaičio gatvė Nr. 13! Šiame gelsvame, viename iš penkių stovinčių eilėje, tarpukario modernizmo stiliaus namų, įsikūręs nedidukas, bet...
Muziejaus trečiadienis. Užfiksuota etnografinė atmintis
Įsibėgėjant Archyvų metams, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kviečia Jus susipažinti su Liaudies meno skyriaus archyviniu rinkiniu, kurio...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia