Muziejaus trečiadienis: Kuratorių mūšis!

Pastarąsias kelias savaites Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus jungėsi prie Jorkšyro muziejaus (Yorkshire Museum) „kuratorių mūšio“ (#CURATORBATTLE) iššūkio. Iššūkis žaibiškai įgavo pagreitį socialiniuose tinkluose, kuriuose išplito šmaikštūs rungtyniaujančių muziejininkų įrašai iš viso pasaulio muziejųDalinamės keliais „kuratorių mūšio“ eksponatais, kurie laukia jūsų jau veikiančiame muziejuje.

#KraupusObjektas #CreepiestObject 

Nežinomas LDK dailininkas
Memento Mori. XVII a. II p.
Drobė, aliejus
Įsigytas XX a. 3 ar 4 deš. iš ekspedicijų. Spėjama, kad atvežtas iš Tytuvėnų bažnyčios

Itin retas Lietuvoje Vanitas tipo kompozicijų, kurios teatrališkais baroko laikais pamokslavo apie gyvenimo tuštybę (lot. vanitas) ir kvietė žmonės gręžtis amžinybės ir dvasinių dalykų link, pavyzdys. Joms būdinga sudėtinga ikonografija. Centrinis kompozicijos akcentas – yrantis lavonas, po kuriuo dar padėta kaukolė, – tai turėtų priminti, koks trapus yra gyvenimas. Po kaukole, – Biblia Sacra – Šventoji Biblija. 

Paveikslo kairėje po karinės atributikos objektais (buožė, kardas, šalmas) išdėstyti su dvasiniu luomu susiję daiktai: mitra (vyskupo kepurė), tiara (popiežiaus kepurė), gulinti ant knygos su užrašu Regula Vitae (Gyvenimo regula vadinamos vienuolijos gyvenimo taisykles ir pašaukimą apibrėžiančios nuostatos), karūna (pasaulietinės valdžios ženklas), kardinolo skrybėlė ir raktas, greičiausiai simbolizuojantis šv. Petro raktus. Ši daiktų grupė kalba, kad net dvasininkijos luomas ir jų galia bejėgiai prieš mirtį ir laiko tėkmę, kurią simbolizuoja kairiajame kampe įkomponuotas smėlio laikrodis. Toliau į dešinę išdėstyti didikų luomų ir žmogiškų užsiėmimų bei ydų atributai: kunigaikščio kepurė, senoviniai ginklai – bulava ir buzdiganas, skeptras, juokdario kepurė, pinigų kapšelis su išbyrėjusiomis monetomis, nuvirtęs juodas gėrimo butelis, kortos, lošimo kauliukai ir nemažai meninę bei mokslinę veiklą žyminčių objektų: piešinys, lapas su gaidomis, paletė su teptukais, liutnia, gaublys, mediko butelis su užrašu Av. Cor (širdžiai) ir indas su burbuliuojančiu skysčiu ir lazdele – (al)chemiko atributai, kuriuos apšviečia apatiniame kampe stovinti žvakė, primenanti apie tikrąjį bet kurios šviesos šaltinį anapusybėje.

Paveikslo mintį papildomai paaiškina baltose juostose įrašyti lotyniški tekstai iš Šv. Rašto. Viršuje, plačiausioje juostoje, sudėliotos kelios frazės iš Jobo knygos: Kur yra to didiko namai? Kur ta palapinė, kur nedorėlis gyveno ? (Job 21, 28). Juk mes patys lyg tik vakar užgimę ir nieko nežinome (Job 8, 9). Mano dienos eiklesnės už bėgiką, prabėga ir laimės neatneša (Job 9, 25).

Virš numirusiojo galvos esantis užrašas, vėlgi iš Jobo knygos, su šiek tiek pakeista žodžių eilės tvarka reiškia: Tenai, kur paskirti namai kiekvienam gyvajam(Job 30, 23), nurodantys, kad tik amžinybėje yra tikrieji mūsų namai. Užrašas po lavonu iš Izaijo knygos primena, kas laukia kiekvieno mirtingojo: Tavo guolis yra lervos, o tavo apklotas – kirmėlės (Iz 14, 11). Paveikslo kairiajame kampe prie smėlio laikrodžio nevisiškai išlikęs užrašas greičiausiai yra 33 psalmės eilutė: Bet einantiems pas Viešpatį nieko netrūksta (Ps 33, 11). Virš indo su burbuliuojančiu skysčiu įkomponuotas užrašas omnia vana yra tarsi pagrindinis kompozicijos šūkis – viskas tuštybė, todėl trimis trumpais užrašais paveikslo apačioje kūrinio autorius kviečia nuolat pagalvoti Apie DievąApie šį MomentąApie Amžinybę.

Paveikslas buvo labai prastos būklės ir ilgai laiką buvo laikomas netinkamu eksponuoti. 1977 m. Prano Gudyno restauravimo centre buvo atlikti tyrimai, o 2002–2003 m. jis buvo restauruotas ir įvertintas kaip vienas unikaliausių muziejaus eksponatų.

#SassiestObject  #ŠelmisObjektas

Antanas Samuolis (1899-1942) „Poniutė“
(1931 m., drobė, aliejus, 73,3 x 53,2). 

Dar vienas „kuratorių mūšio“ objektas – Antano Samuolio „Poniutė“. Tetrukusi kiek ilgiau nei dešimtmetį, novatoriška ir bekompromisė Antano Samuolio (1899–1942) kūryba tapo vienu ryškiausių modernizmo keliu žengusios tarpukario Lietuvos dailės ženklų. Ekspresionizmui artima menine kalba (savitomis deformacijomis, supaprastinta forma, spalvų disonansais) išsakyti autobiografiniai išgyvenimai (aštriai suvokta aplinka, vienišumas, skurdas) ir sukurtos itin paveikios kompozicijos, kurių emocinė skalė svyruoja nuo lyrikos iki grotesko. Vienas žaviausių groteskinių A. Samuolio paveikslų – „Poniutė“ šmaikščiai parodijuoja tarpukario miesčionio gyvensenos ypatumus.


#GeriausiasPaukštis #BestBird  

Pranas Lapė „Portretas su paukščiais”. Apie 1946–1948
Popierius, akvarelė, 22,8 x 30,5

Prano Lapės akvarele nulietas piešinys priskiriamas abstrakčiajai dailei su lietuviško ekspresionizmo nuotaikomis. Kūrinio centre išryškėja stilizuotas mergaitės veidas, apsuptas dvejomis paukščių figūromis. P. Lapės kūryba yra įvairialypė, jis kūrė freskas, scenografijas, knygų viršelius, bei iliustracijas. Tačiau bene vertingiausia kūrybos dalį užima abstrakčiosios tapybos kūriniai. 1949 m. pabaigoje dailininkas, emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, apsigyveno Niujorke, Manhatane. Čia daugiausia iliustravo knygas, gaudavo prestižinių Niujorko leidyklų – „Doubleday“, „Scribners“, „Random House“, „Grosset&Dunlap“, užsakymų. Yra sukūręs per 300 knygų viršelių švedų, amerikiečių ir lietuvių knygoms. 1978 m. P. Lapė apsigyveno Chamberlaine, Meino valstijoje ir atsidavė vien kūrybai. Dalyvavo įvairiose lietuvių išeivijos ir amerikiečių dailės parodose. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dailininkas grįžo gyventi į tėvynę. 

#GeriausiaSkrybėlė #BestHat 

Petras Kalpokas „Autoportretas“.
Apie 1906–1910. Kartonas, drobė, aliejus, 63,5 x 54,5

Artėjant Petro Kalpoko 140-sioms gimimo metinėms skirtai parodai pristatome autoriaus autoportretą su skrybėle. Autoportretas nutapytas dailininkui gyvenant Vakarų Europoje. Tuo metu jis mokėsi Antono Ažbės mokykloje, 1907 m. tapo Miuncheno Secesiono nariu, eksponavo savo darbus Kunstvereino parodoje Frankfurte prie Maino, Dresdene, Leipcige, siuntė savo darbus į pirmąsias lietuvių dailės parodas, o taip pat eksponavo kūrybą Baltijos dailės susivienijimo parodose Rygoje. 1909–1910 m. Kalpokų šeima buvo įsikūrusi Šveicarijoje, Soldune šalia Lokarno, netoli Asconos, kur P. Kalpokas buvo įsigijęs 300 m2 dydžio žemės sklypą ir savo rankomis susirentęs trobelę iš akmenų. Kalpokas neatsitiktinai pasirinko vietovę netoli Monte Verità kolonijos, propagavusios alternatyvią gyvenseną. Ši bendruomenė būrė menininkus ir intelektualus, teosofus ir anarchistus, socialdemokratus, baleto šokėjus ir poetus, tokius žinomus žmones kaip Hermannas Hesse, Hansas Arpas, Isadora Duncan. 

#PatsMagiškiausias #MostMagical

Antanas Žmuidzinavičius. „Svajonių taku. Užburtas vakaras“
1913, drobė, aliejus 114×130. Ž-633

Tapybos darbas tarp magijos ir simbolizmo. Paveiksle dailininkas Antanas Žmuidzinavičius simboliškai pavaizdavo Vladą Putvinskį ir Emiliją Putvinskienę Šilo Pavėžupio dvare.

 

#PatsMagiškiausias #MostMagical  

Demonų baidyklė – L. Truikio kolekcijos XIX a. bronzinė smilkintuvė su drakono/tigro skulptūrėle ant dangtelio. Smilkintuvė pagaminta Kinijoje. 

Pas garsų scenografą Liudą Truikį lankydavęsi žmonės pamena, jog namuose būdavo taip prismilkyta, kad dūmų debesys tirštai gaubdavo dailininko veidą. Be abejo tai patikdavo ne visiems lankytojams, tačiau šeimininkui tai buvo nė motais. Vienai viešniai užsikosėjus, L. Truikys ją nuramino: „Nesijaudinkit, panele, čia demonas iš Jūsų išeina”. Sovietiniais laikais padoriai damai pasakyti tokį dalyką buvo nemenkas akibrokštas.

Tuo pačiu primename, kad nuo gegužės 19 d. duris atverė memorialiniai namai. Jūsų laukia A. ir P. Galaunių namai-muziejus, M. Rakauskaitės ir L. Truikio namai-muziejus, J. Zikaro namai-muziejus, A. Žmuidznavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejaus A. Žmuidzinavičiaus ekspozicija bei Druskininkuose esantys M. K. Čiurlionio namai-muziejus ir V. K. Jonyno galerija.

Taip pat kviečiame lankytis M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, M. Žilinsko dailės galerijoje, Paveikslų galerijoje, Istorinėje LR Prezidentūroje ir A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejaus Velnių rinkinio ekspozicijoje ir ten esančiose naujose parodose.

Lankytojai į muziejus gali atvykti ne didesnėmis nei  5 žmonių grupėmis, iš anksto užsisakyti ekskursijas ar edukacinius užsiėmimus.

ciurlionis.lt

Muziejaus trečiadienis. Naujos erdvės ir triguba patirtis, skirta Tautodailės metams
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pradeda parodų, renginių ciklą, skirtą tautodailės metams. Rugpjūčio 14 d. M. K. Čiurlionio...
Muziejaus trečiadienis. Vingiuotu keliu į Stasio Girėno gimtinę Vytogaloje
Lietuvos aviacijos muziejus be ekspozicijos Kaune turi du padalinius: lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimtines-muziejus Žemaitijoje. Apie S....
Muziejaus trečiadienis. Vienos gatvės istorija
Kauno miesto muziejaus rinkiniuose gausu žemėlapių, fotografijų, dokumentų ir kitų eksponatų, susijusių su Kauno miesto istorija, jo gatvėmis ir...
Muziejaus trečiadienis. Nuo tautinio kostiumo iki „milžino“ klumpių
Taip, šie meno dirbiniai iš tiesų puošė rašytojų interjerus. Vieni turėjo garbingą vietą svetainėse ir salonuose, kiti buvo kruopščiai...
Muziejaus trečiadienis. Naujos erdvės ir triguba patirtis, skirta Tautodailės metams
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pradeda parodų, renginių ciklą, skirtą tautodailės metams. Rugpjūčio 14 d. M. K. Čiurlionio...
Muziejaus trečiadienis. Vingiuotu keliu į Stasio Girėno gimtinę Vytogaloje
Lietuvos aviacijos muziejus be ekspozicijos Kaune turi du padalinius: lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimtines-muziejus Žemaitijoje. Apie S....
Muziejaus trečiadienis. Vienos gatvės istorija
Kauno miesto muziejaus rinkiniuose gausu žemėlapių, fotografijų, dokumentų ir kitų eksponatų, susijusių su Kauno miesto istorija, jo gatvėmis ir...
Muziejaus trečiadienis. Nuo tautinio kostiumo iki „milžino“ klumpių
Taip, šie meno dirbiniai iš tiesų puošė rašytojų interjerus. Vieni turėjo garbingą vietą svetainėse ir salonuose, kiti buvo kruopščiai...
Patys skaitomiausi
Muziejaus trečiadienis: „Aš esu sveikas ir kupinas jėgos savo kilniam darbui“
Pastarąsias kelias savaites Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus jungėsi prie Jorkšyro muziejaus (Yorkshire Museum) „kuratorių mūšio“ (#CURATORBATTLE) iššūkio. Iššūkis žaibiškai įgavo pagreitį socialiniuose tinkluose, kuriuose išplito šmaikštūs rungtyniaujančių muziejininkų įrašai iš viso pasaulio muziejųDalinamės keliais „kuratorių mūšio“ eksponatais,...
Daugiau
Globoja
Leidžia