Muziejaus trečiadienis. Koks buvo Kaunas ir Lietuva 1919-aisiais?

Šiandien rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ norime atkreipti dėmesį, kad pasauliui įžengus į 2020-uosius Kauno miesto muziejaus tęstinis projektas „Prieš 100 metų“ taip pat sugrįžo į laikus prieš šimtą metų ir atskleidė, kokie buvo 1920-ieji Kaune, Lietuvoje ir visame pasaulyje. Prasidedant metams priklauso trumpai apžvelgti praėjusiuosius, todėl taip ir padarysime – pristatysime įdomiausius 1919-ųjų įvykius, apie kuriuos kalbėjome pernai.  

1919-ieji prasidėjo Raudonosios armijos kelione į Vakarus, kas nulėmė Lietuvos vyriausybės pasitraukimą į Kauną. Miestas trumpam turėjo tapti laikinąja sostine, tačiau tai užtruko net du dešimtmečius. Metus pradėjo savanorio Stasio Butkaus atsiminimai, kaip, vadovaujamas karininko Kazio Škirpos, su būriu kitų savanorių jis pirmą kartą iškėlė lietuvišką trispalvę Gedimino pilies bokšte. Nenuostabu, kad sausio mėnesį dominavo įrašai iš frontų – Lietuvos spauda sekė, kokiomis nuotaikomis gyvena ne tik puolantys bolševikai, bet ir besitraukiantys vokiečiai. Įdomu buvo, kaip savo valstybę ėmė atkūrinėti lenkai. Vasarį, bandant sustabdyti bolševikus, buvo pralietas kraujas. Jaunai Lietuvos kariuomenei, turėdami savų išskaičiavimų, padėjo ir kovose užgrūdinti vokiečių kariai, tačiau sklandė ir viltis apie tvirtesnį sąjungininką. Daug žvilgsnių krypo į šiaurę, į lietuviams giminingą latvių tautą. Neatsitiktinai ir praėjus 100 metų nuo šių įvykių didelio mūsų skaitytojų susidomėjimo sulaukė vasario 8 d. JAV lietuvių dienraščio „Draugas“ straipsnis, kuriame buvo diskutuojama apie lietuvių ir latvių vienybės idėjas. 

2019 02 08 įrašas. Lietuvos žemėlapis (dalis). Braižė Bronius Lazauskas. XX a. 4 deš. Kauno miesto muziejaus fondai.

Atėjus pavasariui, šalyje buvo neramu. Konfliktų kilo ir su nenuspėjamu sąjungininku – vokiečių kariais. Tą gerai iliustruoja populiarumo sulaukęs kovo 19 d. įrašas iš minėto S. Butkaus atsiminimų. Jis gyvai aprašo, kad po to, kai vokiečių kariai nušovė jauną savanorį Praną Eimutį, Kaunas vos netapo lietuvių ir vokiečių karių mūšio lauku – politinės to pasekmės galėjo būti skaudžios ir mažai Lietuvai, ir visam regionui, nes kilo pavojus vėl įžiebti ką tik užgesinto kruvino karo žarijas. Visą pavasarį, toliau baiminantis bolševikų ir vis mažiau pasitikint sąjungininku, bandyta tartis dėl bendros antibolševikinės kovos su Lenkijos politikais, kurie taip pat domėjosi įvykiais Lietuvoje. Kita vertus, žavu, kad net tokiomis sąlygomis skleidėsi lietuviška kultūra – pavyzdžiui, gyvai svarstyta apie Tautos teatro kūrimo prasmę. Ir visa tai vyko didelėje šalies dalyje tebesitęsiant kovoms.

2019 03 19 įrašas. S. Daukanto gatvė ties Laisvės alėja. XX a. 3 deš. Kauno miesto muziejaus fondai.

Vasara taip pat buvo gausi įvykių. Su Lenkija susitarti taip ir nepavyko. Dokumentai rodo, kad, nepaisant kultūrinių ryšių ir bendrų priešų, smarkiai kirtosi valstybių pozicijos. Pirmiausia, teritoriniu klausimu, nes abi pusės nenorėjo leistis į kompromisus. Tai gerai parodo birželio 11 d. įrašas, kuriame Lietuvos ministras pirmininkas Mykolas Sleževičius sutinka derėtis dėl bendrų veiksmų su Lenkija ir vertinti kaimynę kaip sąjungininkę, tačiau tam Lenkija turinti pripažinti Lietuvai ne tik Vilnių, bet netgi Daugpilį ir Gardiną bei patraukti kariuomenę į rytus nuo šių miestų. Lenkija su tuo nesutiko, argumentuodama, kad šiose teritorijose gyvena daug lenkų tautybės gyventojų. Nors visą vasarą ši tema išliko labai opi, matome ir platų kultūrinį vystymąsi, vis susikuriant naujų draugijų, ne tik lietuvių, bet ir tautinių mažumų. Pavyzdžiui, liepą buvo įkurta žydų draugija „Hecholuc“. Vyko karšti ginčai ir pačiame Kauno mieste, pavyzdžiui, prasidėjo diskusijos, ką daryti su Rusijos valdžios pastatytu Soboru – griauti ar palikti. Atskirų diskusijų sulaukdavo ir situacijos kituose miestuose. 

Įvykiams vejant vienas kitą, atėjo ruduo. Kovos vis dar vyko, bet išstūmus bolševikus ir Lietuvos kariuomenei atsidūrus net prie Dauguvos upės, buvo galima daugiau dėmesio skirti kultūrai. Sulaukė jo ir užsienyje gyvenantys lietuviai. Besikurianti, bolševikų atakų varginama Lietuvos valstybė rugsėjo viduryje sugebėjo rasti 3000 auksinų lietuvių pradinei mokyklai Rygoje paremti. Tai rodo, kokie veržlūs ir energingi buvo metai. Lietuvių daug buvo ne tik Rygoje, net 7000 tautiečių gyveno ir kitame Latvijos mieste, Liepojoje. Latvijoje tuomet situacija buvo nelengva, nes šalyje pradėjo siautėti vadinamieji bermontininkai – kariauti tebenorinčių vokiečių karininkų vadovaujami buvę karo belaisviai, antibolševikiškai nusiteikę atskiri Rusijos kariuomenės daliniai ir kitokia keista publika. Latvijoje juos rėmė vokiečių kilmės dvarininkai, vadinamieji Pabaltijo baronai, tačiau su pagrindine Vokietijos dalimi susisiekti jiems kliudė Žemaitija. Ypač įžūliai bermontininkai ėmė elgtis lapkritį, todėl Lietuvos kariuomenė turėjo sutelkti savo pagrindines jėgas kovai su jais. Netrūko ir kuriozų – lapkričio 5 d. iš Lietuvos pabėgo čia lėktuvu nusileidę ir trumpai internuoti Turkijos valstybės veikėjai Džemalis Paša ir Enveras Paša, vadovavę šiai valstybei Antrojo pasaulinio karo metais ir pasižymėję karo nusikaltimais, dabar žinomais kaip armėnų genocidas. Iš Kauno jiems pavyko pabėgti į Maskvą, o tai, kad jiems padėjo Lietuvoje samdiniu dirbęs vokietis pilotas, privertė lietuvius daugiau investuoti į savos aviacijos kūrimą – būtent tuo ir garsėjo tarpukario Lietuva. 

2019 11 05 įrašas „Pabėgo du lakūnu“. Aleksoto aerodromas ir VDU Fizikos ir chemijos instituto rūmai. XX a. 4 deš. Kauno miesto muziejaus fondai.

Artėjant 1919-ųjų žiemai, Lietuvą supurtė mūšis prie Radviliškio. Lapkričio 21 d. buvo pasiekta įspūdinga Lietuvos kariuomenės pergalė prieš didelę kovinę patirtį turinčius bermontininkus. Operacijai vadovavo jaunas Lietuvos karininkas Kazys Ladyga. Lietuvos kariuomenė  į savo rankas perėmė daugybę trofėjinių ginklų – traukiniu į Kauną vyko ne tik kulkosvaidžiai ir patrankos, bet net lėktuvai. Bermontininkai nebeatsigavo ir Vakarų valstybėms baiminantis, kad tolesni veiksmai prieš juos paskatintų oficialų Vokietijos įsikišimą, iki metų galo paskutiniai vokiečių kariai apleido Lietuvą, taip įtvirtindami Pirmojo pasaulinio karo rezultatą ir vėl atgimusią Lietuvos valstybę. Kariai galėjo gerai atšvęsti, o kad jie tai daryti mokėjo, liudija nuotaikingas tuomet 2-ojo pėstininkų pulko vado pareigas ėjusio karininko Vinco Grigaliūno-Glovackio įrašas apie gruodžio 5 d. Joniškyje įvykusią puotą. Kaip ir mes, prieš 100 metų gyvenę žmonės su džiaugsmu šventė šv. Kalėdas. O drąsiai, ryžtingai ir viltingai pasitikdami 1920-uosius tikėjo, kad jauna Lietuvos valstybė bus galutinai apginta ir pradės laisvą, savarankišką gyvenimą, o kartu ir visomis prasmėmis tobulės. Apie tai daugiau Kauno miesto muziejaus projektu „Prieš 100 metų“ besidomintieji sužinos jau kitais 2020-ųjų mėnesiais.  

Simonas Jazavita
Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas

pries100metu.kaunomuziejus.lt

Muziejaus trečiadienis. Vilties balsai – apie muziką ir žmogiškumą
Rugsėjo 23-oji – Lietuvos žydų genocido atminimo diena. Tą dieną 1943 m. buvo likviduotas Vilniaus žydų getas. Tad šįkart...
Muziejaus trečiadienis. Svečiuose pas S. Nėrį ir B. Bučą 
  Būdamas prie šio namo, jo pašlaitėse, kur žydėjo palazdžiukai, pabuvęs po jo stogu tarsi prisilieti prie amžino poezijos...
Muziejaus trečiadienis. Kalpokas Kaune
Šiuo metu Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje veikia itin didelės apimties paroda „Petras Kalpokas (1880–1945) ir aplinka“. Taigi rubrikoje „Muziejaus...
Muziejaus trečiadienis. 30 metų, 30 dangaus atspalvių
Nuo Lietuvos aviacijos muziejaus įsteigimo 1990-aisiais praėjo 30 metų. Planai atšvęsti „su trenksmu“ pavasarį buvo sustabdyti šalyje įvedus karantiną...
Muziejaus trečiadienis. Vilties balsai – apie muziką ir žmogiškumą
Rugsėjo 23-oji – Lietuvos žydų genocido atminimo diena. Tą dieną 1943 m. buvo likviduotas Vilniaus žydų getas. Tad šįkart...
Muziejaus trečiadienis. Svečiuose pas S. Nėrį ir B. Bučą 
  Būdamas prie šio namo, jo pašlaitėse, kur žydėjo palazdžiukai, pabuvęs po jo stogu tarsi prisilieti prie amžino poezijos...
Muziejaus trečiadienis. Kalpokas Kaune
Šiuo metu Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje veikia itin didelės apimties paroda „Petras Kalpokas (1880–1945) ir aplinka“. Taigi rubrikoje „Muziejaus...
Muziejaus trečiadienis. 30 metų, 30 dangaus atspalvių
Nuo Lietuvos aviacijos muziejaus įsteigimo 1990-aisiais praėjo 30 metų. Planai atšvęsti „su trenksmu“ pavasarį buvo sustabdyti šalyje įvedus karantiną...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia