Muziejaus trečiadienis. Kokią madą slėpė spintos tarpukariu? 

Art deco prabanga spinduliuojančiuose A. ir P. Galaunių namuose jau veikia atnaujinta paroda „Kasdienybės geometrija. Apie rėdymosi meną tarpukariu“. Ką išskirtinio turėjo Laikinosios sostinės aukštuomenės damos, pravėrusios savo mados spintas? Kokios papuošalų spalvos tapo populiariausiomis? Mados virtuve dalinasi A. ir P. Galaunių namų vadovė Miglė Banytė.

Kaune, Lietuvos art deco lopšyje, mada buvo vienas svarbių kasdienio gyvenimo aspektų ir aktuali ne tik moterims, bet dažnai ir stipriosios lyties atstovams. „Besiruošdamos parodai suskaičiavome arti 300 eksponatų. Čia vertėtų nuoširdžiai padėkoti Kauno miesto muziejaus, Maironio lietuvių literatūros muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus skyrių ir padalinių kolegoms, antikvarui Gintui Mekioniui, „Antikvarui Kaune, Vilmai Srėbaliūtei-Kernazickienei ir kitiems privatiems asmenims, kurie mielai sutiko paskolinti eksponatus“, – teigia M. Banytė. 

Iš pirmo žvilgsnio paroda neatrodo labai didelė, tačiau jos parengimas užėmė nemažai laiko. Muziejininikės kruopščiai dirbo beveik metus laiko, megzdamos kontaktus su kitais muziejais ir privačiais asmenimis, atrinkdamos išskirtinius eksponatus, kurdamos parodos istoriją. Naratyvo perteikimui, anot parodos autorių, norėjosi surinkti kuo daugiau eksponatų, turinčių savo atskiras istorijas. Be galo turtingas tarpukarinės mados eksponatais – L. Truikio ir M. Rakauskaitės muziejus.  Nestebina, nes pagrindinė pastarųjų memorialinių namų herojė – Marijona – operos solistė, dramatinis sopranas, turėjusi ne vieną išskirtinę suknelę. Vos įžengus į Galaunių namų svetainę, akis užkliūna už suknelių ekspozicijos, kurios puošmena – vestuvinė suknelė iš Istorinės Prezidentūros. Tačiau dar labiau stebina, jog visos suknelės – tarsi miniatiūrinės. Šioje vietoje paantrina ir M. Banytė: „To meto moterys buvo labai lieknos – matome X, XS dydžio sukneles. Kaip ir dabar, taip ir anuomet, jos laikėsi dietų. O laikantis dietų moterims net buvo rekomenduojama valgyti šieno, taip siekiant išsivalyti organizmą. Tam specifiškai skirto šieno netgi buvo galima įsigyti parduotuvėse!“

Tarpukariu siūtos suknelės

A. Galaunienės suknelė

Laisvės alėja tarpukariu virto savotišku laikinosios sostinės mados centru, kur kūrėsi dešimtys drabužių siuvyklų ir skrybėlių dirbtuvių, savo mados etalonu laikiusių Paryžiaus madą. Tyrinėtojai teigia, kad kaunietės buvo ypač reiklios mados užsakovės, siūdinusios savo apdarus pagal spaudoje nusižiūrėtus modelius.

Kiekvienas apdaras šioje parodoje – tai istorija. Daugelis atkreips dėmesį į blizgančią rausvos spalvos, Art Deco stiliaus suknelę, kuri priklausė operos solistei Adelei Galaunienei. Suknelė parsivežta specialiai iš Paryžiaus, nes tuo metu Kaune garsių dizainerių nebuvo. Visgi, net ir nesant dizaineriams, Kaune tuo metu veikė virš 70 siuvyklų, kuriose dirbo labai geri siuvėjai. Laikinosios sostinės damos anuomet sekė mados pokyčius, vartydamos žurnalus, atsivežtus iš Vokietijos, Prancūzijos ar Anglijos, nors ir vietinėje spaudoje nestigo publikacijų aktualiomis mados temomis. Galaunienė šią suknelę pirko iš savo dainavimo mokytojos Fransuasos Litvin. Ant suknelės – nemažai simbolių, bylojančių apie Adelės specialybę. Iš karoliukų ant audinio tarsi vaizduojamas smuiko raktas. Kaip teigė M. Banytė, tokio tipo biseriu siuvinėtos suknelės buvo skirtos šokių vakarams. „Ši suknelė labai charakteringa minėtam laikotarpiui, tiek spalviniu, tiek dekoro atžvilgiu. Dar viena itin populiari kryptis ir tematika tiek taikomojoje dailėje, tiek apdaruose tarpukario laikotarpiu buvo Orientalizmas. Čia yra ir Adelės Galaunienės kimono, su kuriuo ji pagrindinėje rolėje vaidino Giacomo Puccini operoje „Madama Butterfly“, tačiau dėvėjo jį ir namuose“, – teigia M. Banytė.  

A. Galaunienės kimono

Akivaizdu, kad drabužiai – vienas iš trapiausių šios parodos eksponatų, prie kurių negalima liestis, o tą natūraliai ypač sunku padaryti moterims, kurioms instinktyviai kyla noras paliesti audinį. Dėl šios priežasties rūbai parodoje bus laikomi labai neilgai, nes šie eksponatai yra itin jautrūs aplinkai. 

„Kasdienybės geometrija. Apie rėdymosi meną tarpukariu“ – tai, ką tikrai dėvėjo ir avėjo lietuvaitės. Parodoje eksponuojama avalynė gaminta tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tuo metu Kaune buvo nemažai batsiuvių, net pavyko pas antikvarą Kaune rasti ir pasiskolinti labai daug įdomių eksponatų, tarp kurių – tarpukariu gamintas batų tepalas ir neišpakuoti raišteliai. Vienas iš įdomiausių avalynės eksponatų – guminiai aulinukai, kurie priklausė vienai banko tarnautojai. Kulniuko vietoje yra tuščia ertmė, kad galėtum su paprastais bateliais įsiauti į guminę avalynę. 

Guminiai aulinukai

Bakelito papuošalai

Viename iš kambarių eksponuojami papuošalai ir pirštinaitės. Kalbant apie papuošalus, 1930-aisiais metais atsirado nauja medžiaga – bakelitas, iš kurio buvo gaminami papuošalai (net radijo aparatūros detalės!), o tarp bakelito papuošalų buvo imituojamos prabangios detalės, prabangūs akmenys. „Su bakelitu buvo galima išgauti prabangumo efektą, naudojant kur kas pigesnę medžiagą. Štai Marijona Rakauskaitė kai kuriuos papuošalus net perdarinėdavo pati, Anelė Zikarienė į gatvę neišeidavo be auskarų ir karolių. Damos norėjo puoštis, o tarpukario laikotarpiu populiariausios papuošalų spalvos buvo žalia, raudona, juoda ir balta. Laikui bėgant, papuošalų spalvos dėl apšvietimo šiek tiek keitėsi, bluko. O vienas iš populiariausių papuošalų buvo kamėjos“, – pasakoja M. Banytė. 

Kamėjos

Papuošalai

Švaros ir makiažo kampelis

Vyrų puošmenos

Galaunių namai

Tarpukario kasdienybės nepaprastas istorijas parodoje „Kasdienybės geometrija. Apie rėdymosi meną tarpukariu“ galėsite išgirsti iki 2020 08 01. Daugiau informacijos.

Su A. ir P. Galaunių namų vadove Migle Banyte kalbėjosi
Andrijana Filinaitė 

 

 

Muziejaus trečiadienis. Belaukiant Velykų 
Kad ir kokie sunkumai užklumpa tautą, Velykos – viltis ir tikėjimas – vis tiek ateina. Net ir sunkiausiais laikais,...
Muziejaus trečiadienis. Iš palėpės į muziejų
Turbūt beveik visi kauniečiai yra lankęsi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje, įsikūrusiame galbūt pačioje meniškiausioje Kauno vietoje – V....
Muziejaus trečiadienis. Valstybės teatro užkulisiai A. Kutkaus laiškuose
Šių metų gruodžio 31 d. Lietuvos operos teatras minės 100 metų jubiliejų. Įvairių muziejų eksponatai atspindi kūrybinę teatro veiklą,...
Muziejaus trečiadienis. Sutkus pas Žilinską – ne pirmą kartą
Kovo 20 d. M. Žilinsko dailės galerijoje atidaroma fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Sveikinimai iš XX amžiaus“ svarbi keletu aspektų....
Muziejaus trečiadienis. Belaukiant Velykų 
Kad ir kokie sunkumai užklumpa tautą, Velykos – viltis ir tikėjimas – vis tiek ateina. Net ir sunkiausiais laikais,...
Muziejaus trečiadienis. Iš palėpės į muziejų
Turbūt beveik visi kauniečiai yra lankęsi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje, įsikūrusiame galbūt pačioje meniškiausioje Kauno vietoje – V....
Muziejaus trečiadienis. Valstybės teatro užkulisiai A. Kutkaus laiškuose
Šių metų gruodžio 31 d. Lietuvos operos teatras minės 100 metų jubiliejų. Įvairių muziejų eksponatai atspindi kūrybinę teatro veiklą,...
Muziejaus trečiadienis. Sutkus pas Žilinską – ne pirmą kartą
Kovo 20 d. M. Žilinsko dailės galerijoje atidaroma fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Sveikinimai iš XX amžiaus“ svarbi keletu aspektų....
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia