Muziejaus trečiadienis. Kaune saugoma Lietuvos sklandymo istorijos dalis

Balandžio 15 d. — Broniaus Oškinio (1913-1985), sklandymo pradininko Lietuvoje, gimtadienis. Vaikystėje su šeima persikėlęs į Kauną, čia susidomėjo ir aviacija. 1932 m. savo pirmąjį sukurtą lietuvišką sklandytuvą T-1 taip pat sukūrė Kaune, o išbandė Pažaislyje. Kaune įsikūręs Lietuvos aviacijos muziejus saugo kelis šio kūrėjo sklandytuvus, archyvinių nuotraukų bei istorijų užkulisių. Kviečiame susipažinti iš arčiau.

Bronius Oškinis Kauno Aleksoto aerodrome išbando T-2, antrąjį savo kurtą sklandytuvą. Fotografija iš LAM fondų, autorius nežinomas, 1934.

B. Oškinis dar mokydamasis Aukštesniojoje technikos mokykloje, sukūrė pirmuosius lietuviškos konstrukcijos mokomuosius sklandytuvus T-1 ir T-2, kuriuos talkinamas bendramokslių pastatė 1932–1934 m. Nestokodamas entuziazmo 1936 m. pastatė BrO-3, 1937 m. ir 1938 m. akrobatinį BrO-4 ir sportinį BrO-5, o 1940 m. – vienvietį lėktuvėlį BrO-8. 1953–1959 m. išgarsėjo Sovietų Sąjungoje, kai jo mokomųjų ir treniruočių sklandytuvų BrO-9, BrO-11 ir BrO-12 buvo pagaminta pustrečio tūkstančio. Vėliau eksperimentavo kurdamas pigius sklandytuvus vaikams, kai kurie jų – su plyšiniais sparnais.

Jau po mirties B. Oškinis pagarsėjo visame pasaulyje. Sekant jo idėjomis, Lietuvoje buvo sukurtas vaikų sklandymo mokyklų tinklas.

Lietuvos aviacijos muziejuje eksponuojami šeši B. Oškinio kurti sklandytuvai:

Sklandytuvas BrO-12 (1957) – tai trečiasis B. Oškinio sklandytuvo modelis, kuris Sovietų Sąjungoje buvo gaminamas serijomis.

Sklandytuvas BrO-12

Sklandytuvas BRO-11 M „Zylė“ (1969) – vaikų pradinio mokymo vienvietis sklandytuvas, medinės konstrukcijos spyrinis monoplanas.

Sklandytuvas BRO-11 M „Zylė“

Sklandytuvas BrO-18 „Boružė“  (1975) – mažiausias pasaulyje kada nors su žmogumi į orą pakilęs klasikinės schemos sklandytuvas. Pagrindinė sklandytuvo paskirtis – optimalių plyšinio sparno tarpų ir įstatymo kampų nustatymas, todėl sparnai buvo kelis kartus perdaromi. Jie sukonstruoti iš trijų vienas paskui kitą sumontuotų siaurų sparnelių. B. Oškinis taip pat siekė išsiaiškinti, ar sklandytuvas gali skristi su ypač trumpo mojo sparnais, todėl „Boružės“ sparnai padaryti tik 4,9 m ilgio. Nedidelis ir sklandytuvo svoris – 40 kg.

Sklandytuvas BrO-18 „Boružė“

Sklandytuvas BrO-20 „Pūkelis“ (1977) – lengviausias pasaulyje sklandytuvas, sveriantis  tik 38 kg. Vidutinis jo sklendimo greitis – 35–40 km/h. „Pūkelis“ ypatingas ir tuo, kad pagamintas taikant nerviūrų ir lonžeronų pynimo iš stiklo virvių technologiją, reikalaujančią ilgai trunkančio ir kruopštaus rankų darbo.

Sklandytuvas BrO-20 „Pūkelis“

Sklandytuvas BrO-21 „Vyturys“ (1980)vienvietis vaikų mokomasis sklandytuvas. Kelis metus išbuvo ant postamento Nidos sklandymo mokyklos vietoje kaip paminklas sklandymo sporto 50-mečiui Lietuvoje pažymėti. Ten išbuvo iki 1990 m. pajūrio audrų. Nuimtas ir vėliau Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos dirbtuvėse „Vyturys“ atstatytas, dar tarnavo dar dešimt metų vaikų aviacijos renginių metu.

Sklandytuvas BrO-21 „Vyturys“

Sklandytuvas BROK-1 „Garnys“ (1982) motorizuotas vienvietis sklandytuvas atvira kabina. Šį sklandytuvą pagal B. Oškinio BrO-23 „Garnys“ projektą pastatė Česlovas Kišonas su Kęstučiu Rinkevičiumi jį savaip patobulindami. Prie jo galima prijungti skirtingas važiuokles: plačią slidę skraidyti žiemą, slidę su dviem ratukais skraidyti vasarą, lėktuvinę triratę važiuoklę su amortizatoriais ir hidrodinaminę plūdę su povandeniniais sparneliais kilti nuo vandens paviršiaus.

Sklandytuvas BROK-1 „Garnys“

Lietuvos aviacijos muziejaus informacija | lam.lt

Eksponatų nuotraukų autorius — Mindaugas Kavaliauskas

Muziejaus trečiadienis. Nuo kaimo smuiko iki arfos… Tradicinių šokių muzikantai ir jų instrumentai
Covid-19 pakoregavo daugelį kultūrinio gyvenimo įvykių. Tad šiltiems vasaros ir ankstyvojo rudens orams pamažu nueinant į užmarštį, ne vienas...
Muziejaus trečiadienis. Švenčia Maironis ir „Pavasario balsai“
Maironio lietuvių literatūros muziejus, saugantis Jono Mačiulio-Maironio (1862–1932) memorialinį bei kūrybinį palikimą, puoselėjantis Kauno Rotušės aikštėje esančius rūmus ir...
Muziejaus trečiadienis. Tarp dangaus ir jūros 
Ar norite sužinoti, kaip Kuršių nerija  iš griežtai saugomos izoliuotos teritorijos virto pripažintu ir poilsiautojų geidžiamu kurortu?  Apie tai...
Muziejaus trečiadienis. Lietuvos aviacijos muziejaus lobiai – 60 video po 60 sekundžių 
Lietuvos aviacijos muziejus ne tik ekspozicijomis visuomenei pristato lietuviškos aviacijos raidą, bet nuolatos ieško ir naujų bendravimo su auditorija...
Muziejaus trečiadienis. Nuo kaimo smuiko iki arfos… Tradicinių šokių muzikantai ir jų instrumentai
Covid-19 pakoregavo daugelį kultūrinio gyvenimo įvykių. Tad šiltiems vasaros ir ankstyvojo rudens orams pamažu nueinant į užmarštį, ne vienas...
Muziejaus trečiadienis. Švenčia Maironis ir „Pavasario balsai“
Maironio lietuvių literatūros muziejus, saugantis Jono Mačiulio-Maironio (1862–1932) memorialinį bei kūrybinį palikimą, puoselėjantis Kauno Rotušės aikštėje esančius rūmus ir...
Muziejaus trečiadienis. Tarp dangaus ir jūros 
Ar norite sužinoti, kaip Kuršių nerija  iš griežtai saugomos izoliuotos teritorijos virto pripažintu ir poilsiautojų geidžiamu kurortu?  Apie tai...
Muziejaus trečiadienis. Lietuvos aviacijos muziejaus lobiai – 60 video po 60 sekundžių 
Lietuvos aviacijos muziejus ne tik ekspozicijomis visuomenei pristato lietuviškos aviacijos raidą, bet nuolatos ieško ir naujų bendravimo su auditorija...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia