Muziejaus trečiadienis. Jurgis Dobkevičius: Nuo Sankt Peterburgo iki Paryžiaus, arba Kaune sukurtas pirmasis lietuviškas lėktuvas

Šiemet minimos Jurgio Dobkevičiaus gimimo metinės – 120-osios. Nors likimas atseikėjo Jurgiui Dobkevičiui tik 26-erius metus (1900-1926), dar jaunystėje susidomėjęs aviacija, savo pomėgį išaugino iki vieno drąsiausio Lietuvos nepriklausomybės kovų karo lakūno, pirmosios Lietuvoje atliktos „mirties“ kilpos, pirmojo Lietuvos diplomuoto aviacijos inžinieriaus ir pirmojo lietuviškos konstrukcijos lėktuvo Dobi-I.

O Kaunas nepertraukiama gija sujungė šiuos J. Dobkevičiaus gyvenimo įvykius į istoriją, kuri saugoma ir Lietuvos aviacijos muziejuje. Tai nuotraukos, laiškai, dokumentai, aviamodeliuose atkurti Dobi lėktuvai. Muziejaus iniciatyva Lietuvos aviacijos gerbėjams sukurti marškinėliai #JurgiuiDobkevičiui120.

Jurgis Dobkevičius • 1923-1925(?)

1900–1919 | SANKT PETERBURGAS, BAKU

Jurgis gimė, augo ir mokėsi Sankt Peterburge, tuo metu ten gyvenusių lietuvio Jono Dobkevičiaus ir rusės Valentinos Tepliakovos-Dobkevič šeimoje. Tarnaudamas Rusijos kariuomenėje buvo pasiųstas mokytis į Baku jūrų aviacijos mokyklos mechanikų kursus.

1919–1923 | KAUNAS

Būdamas devyniolikos su tėvais atsikėlė gyventi į Kauną. Čia įstojo į Karo aviacijos mokyklą, ją baigė, tapo drąsiu karo lakūnu, vadovavo eskadrilei. 1920 m. pirmasis Lietuvoje atliko mirties kilpą. 1920 m. jam pirmajam suteiktas karo lakūno vardas. 1922 metais sukonstravo pirmąjį Lietuvoje vienvietį sportinį lėktuvą Dobi-I. Jau šioje konstrukcijoje Dobkevičius siekė maksimalaus aerodinaminio tobulumo. Ypač stebino šio lėktuvėlio išvystomas greitis – 175 km/h. Tai buvo išties vykusi konstrukcija ir didelė jauno konstruktoriaus sėkmė, nuskambėjusi europiniu mastu.

J. Dobkevičius su kitais lėktuvo statytojais prie Dobi-I • 1922

Kitais metais išbandytas ir antrasis jo konstrukcijos lėktuvas – žvalgybinis Dobi-II. Kurdamas Dobkevičius siekė sukurti greitesnį ir didesnį lėktuvą, kokie jau buvo naudojami Europoje žvalgybinėms užduotims atlikti. Lėktuvo konstrukcija nuo tuometinių žvalgybinių lėktuvų skyrėsi kardinaliai. Po bandomųjų skrydžių lėktuvui nustatytas maksimalus 248 km/h greitis, o kilimo su 50 kg balastu į 2 km aukštį laikas – tik 12 min.

Lėktuvo Dobi-II trijų projekcijų brėžinys • XX a. 3 deš.

1923–1925 | PARYŽIUS

Iš Kauno J. Dobkevičius išvyko mokytis į Aukštąją aeronautikos mokyklą Paryžiuje. Iš jos pirmasis Lietuvoje parsivežė aviacijos inžinieriaus diplomą. Iš šio laikotarpio muziejuje saugomi penki J. Dobkevičiaus laiškai, rašyti jam mokantis ir gyvenant Paryžiuje. Kadangi Dobkevičiaus mama buvo rusė, tarpusavyje jie bendravo rusų kalba. Šia kalba surašyti ir laiškai.

1925 m. birželio 19 d.

O tai laiškas mamai, kuriame J. Dobkevičius rašo apie neseniai išlaikytą ketvirtąjį egzaminą. Užsimena apie labai šiltus Paryžiaus orus, lankymąsi parodose. Apgailestauja dėl labai seniai gautų žinių iš Kauno, siunčia linkėjimus artimiesiems, laukia jų laiškų.

1925–1926 | KAUNAS

Dar studijų Prancūzijoje metu išbandė trečiąjį savo konstrukcijos lėktuvą – naikintuvo Dobi-III prototipą. Grįžęs į Kauną, toliau tobulino Dobi-III.

Lėktuvo Dobi-III statyba • 1924

Lėktuvui sukurti buvo panaudotos tokios naujovės, kuriomis galėjo pasigirti tik aviacijos pramonėje pirmaujančios šalys. Tai iki šiol yra vienintelis lietuviškos konstrukcijos naikintuvas mūsų aviacijos istorijoje.

Lėktuvas Dobi-III • 1924

Šis lėktuvas į orą bandomiesiems skrydžiams buvo pakilęs tik du kartus. Antrasis buvo lemtingas ir pačiam jo kūrėjui. 1926 m. birželio 8-ąją lėktuvas besileisdamas dabartiniame S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome užkliuvo už medžių. Jurgis Dobkevičius nuo sužeidimų mirė ligoninėje. 

Lietuvos aviacijos muziejus 120-ąsias Jurgio Dobkevičiaus gimimo metines kviečia paminėti visą vasarą vilkint šiuos – pirmųjų lietuviškos konstrukcijos lėktuvų kūrėjui dedikuotus marškinėlius.

Lietuvos aviacijos muziejaus informacija | lam.lt

Istorinės nuotraukos, laiškai, brėžiniai iš LAM fondų

Muziejaus trečiadienis. Nuo kaimo smuiko iki arfos… Tradicinių šokių muzikantai ir jų instrumentai
Covid-19 pakoregavo daugelį kultūrinio gyvenimo įvykių. Tad šiltiems vasaros ir ankstyvojo rudens orams pamažu nueinant į užmarštį, ne vienas...
Muziejaus trečiadienis. Švenčia Maironis ir „Pavasario balsai“
Maironio lietuvių literatūros muziejus, saugantis Jono Mačiulio-Maironio (1862–1932) memorialinį bei kūrybinį palikimą, puoselėjantis Kauno Rotušės aikštėje esančius rūmus ir...
Muziejaus trečiadienis. Tarp dangaus ir jūros 
Ar norite sužinoti, kaip Kuršių nerija  iš griežtai saugomos izoliuotos teritorijos virto pripažintu ir poilsiautojų geidžiamu kurortu?  Apie tai...
Muziejaus trečiadienis. Lietuvos aviacijos muziejaus lobiai – 60 video po 60 sekundžių 
Lietuvos aviacijos muziejus ne tik ekspozicijomis visuomenei pristato lietuviškos aviacijos raidą, bet nuolatos ieško ir naujų bendravimo su auditorija...
Muziejaus trečiadienis. Nuo kaimo smuiko iki arfos… Tradicinių šokių muzikantai ir jų instrumentai
Covid-19 pakoregavo daugelį kultūrinio gyvenimo įvykių. Tad šiltiems vasaros ir ankstyvojo rudens orams pamažu nueinant į užmarštį, ne vienas...
Muziejaus trečiadienis. Švenčia Maironis ir „Pavasario balsai“
Maironio lietuvių literatūros muziejus, saugantis Jono Mačiulio-Maironio (1862–1932) memorialinį bei kūrybinį palikimą, puoselėjantis Kauno Rotušės aikštėje esančius rūmus ir...
Muziejaus trečiadienis. Tarp dangaus ir jūros 
Ar norite sužinoti, kaip Kuršių nerija  iš griežtai saugomos izoliuotos teritorijos virto pripažintu ir poilsiautojų geidžiamu kurortu?  Apie tai...
Muziejaus trečiadienis. Lietuvos aviacijos muziejaus lobiai – 60 video po 60 sekundžių 
Lietuvos aviacijos muziejus ne tik ekspozicijomis visuomenei pristato lietuviškos aviacijos raidą, bet nuolatos ieško ir naujų bendravimo su auditorija...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia