Muziejaus trečiadienis. Juozo Grušo gimtadieniui artėjant

Juozo Grušo (1901−1986) – Lietuvos rašytojų patriarcho, įvairialypės asmenybės, dramaturgo, vertėjo, publicisto kūrybos reikšmė lietuvių kultūros istorijoje nenuginčijama. O ką mums šiandien reiškia prieš 119 metų (gimė lapkričio 29 d.) į šį pasaulį atėjusio ir prieš daugiau nei tris dešimtmečius jį palikusio žmogaus atminimas? Ar mūsų nūdienės kultūros kontekste dar aktualios Grušo skleistos idėjos, ar jo praėjusiame šimtmetyje sukurtų ir pastatytų dramų estetinio įspūdžio galia vis dar reikšminga kitokiais konfliktais gyvenančioje šiuolaikinio teatro ir gyvenimo scenoje? Šie ir kiti klausimai keliami rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“.

Ar mums svarbus, anot literatūrologo Jono Lankučio, „tylaus, kuklaus, paprasto, visiems prieinamo, niekuo ypatingai neblizgančio ir tartum kiek nuošaly nuo visokio triukšmo stovinčio“ žmogaus atminimas? Ar esame pasirengę tinkamai sutikti artėjančius jubiliejinius – 120-uosius nuo rašytojo  gimimo − metus Kaune? Lietuvoje? Ar nesužlugdys muziejininkų pasiryžimo aktualizuoti Grušo kūrybą išskirtinėmis parodomis, prisiminimų vakarais, literatūriniais skaitymais, teatralizuotomis kompozicijomis, įvairia edukacine veikla bei atnaujinti teatro ekspozicijos erdvę visuotinis karantinas, kai tenka dirbti nuotoliniu būdu, o didžiąją dalį renginių perkelti į virtualią erdvę? Klausimų daugiau nei atsakymų… 

2001-aisiais lankytojams atvėręs duris Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinys J. Grušo memorialinis muziejus, o dabar – Juozo Grušo namai-muziejus, kaupia, saugo, tiria ir populiarina lietuvių literatūros klasiko kūrybinį ir memorialinį palikimą. Rašytojo namas yra tradicinio sodybinio tipo, gana patogiai išplanuotas. Pulcherijos ir Juozo Grušų teigimu, toks namo projektas buvo paties rašytojo sumanytas, statybos techniko J. Miknevičiaus tik nubraižytas.

Z. Baltrušio nuotr.

A. Čiukšio nuotr.

Muziejaus memorialinė erdvė sudaryta iš dviejų susijungiančių kambarių, kuriuos galima atskirti suveriamomis durimis (labai modernus sprendimas anuomet, 1938 m., kai Grušų šeima įsikraustė į naujus namus iš nuomojamo būsto Perkūno alėjoje). Iki šiol išsaugotas senasis kambarių interjeras, baldai, biblioteka. Didysis kambarys buvo universalios paskirties – tai ir svetainė, ir darbo kambarys, ir Grušo miegamasis, o mažasis – šeimos valgomasis. Muziejus didžiuojasi vertinga meno kolekcija, rankraščių, nuotraukų rinkiniais, epistolika. Literatūrinėje ekspozicijoje galima pamatyti Juozo Grušo kūrybinio palikimo ženklus. Atsiveria turtinga jo knygų galerija – nuo pirmosios novelių rinktinės, išleistos 1928 m., iki XXI a. išėjusių apsakymų užsienio kalbomis. Smalsumą žadina medinė skrynelė, kurią iš tėviškės atvykdamas studijuoti į Kauną atsivežė būsimasis rašytojas (ji „vyresnė“ ir už Grušą), prieškariu Grušienės siūta Lietuvos vėliava, lūpinėmis armonikėlėmis, kuriomis kažkada vasaros vakarais su žmona Pulcherija sėdėdamas savo pavėsinėje mėgdavo muzikuoti dramaturgas.

Juozas ir Pulcherija Grušai 1976 m. prie savo namo su vaikaičio architekto Algimanto Kančo šeima (žmona Jolita Kančienė, sūnus Lukas Kančas) ir augintiniu Gurdu. R. Rakausko nuotr.

J. Grušo istorinėms dramoms skirta teatro erdvė įrengta buvusioje rašytojo dukters Algimantos Marijos svetainėje. Čia nėra tradicinių stendų – atvėrę prie sienų esančias užsklandas, sukurtas pagal įvairių scenovaizdžių detales, regime filmų kadrus, spektaklių scenas. Vieną sieną paskyrėme poetinės dramos „Barbora Radvilaitė“, kitą – tragedijos „Herkus Mantas“ teatrų pastatymams. Mokiniai čia susikaupia – tarkim, jiems būna netikėta, kai jų matytas Marijono Giedrio istorinis filmas „Herkus Mantas“ susiejamas su Grušo vardu. Tuo labiau jiems naujiena, kad kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“ – pagal tą pačią Grušo dramą, o Raimundo Banionio filmas „Džiazas“ pagal garsiąją tragikomediją „Meilė, džiazas ir velnias“… Čia eksponuojame ir scenovaizdžių fragmentus, sceninius kostiumus – karalienės Elžbietos suknią iš Kauno dramos teatre režisieriaus J. Jurašo pastatytos, Šimtmečio spektakliu paskelbtos „Barboros Radvilaitės“ ir kario kostiumą iš kino filmo „Herkus Mantas“.

Ko būtų vertas muziejus be lankytojų, be neformalaus dramaturgo gerbėjų klubo? Žinome jų esant nemažą būrį. Nuoširdžiai branginame ir didžiuojamės bičiulyste su Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos bendruomene. Keliaudami į ekspedicijas, į jas įtraukdavome ir moksleivius – jaunuosius muziejininkus. Su gimnazijos muziejų įkūrusia mokytoja Rasa Urbutiene ir jos mokiniais lankėmės rašytojo tėviškėje Kalniškiuose Žadžiūnuose, Joniškyje, Šiauliuose, Vilniuje, Klaipėdoje, Alytuje, kalbinome jo amžininkus ir teatralus, stačiusius Grušo dramas, su pagarba ir meile prisimenančius rašytoją. Šiemet gimnazijos dailės pedagogai ir jų mokiniai pradžiugino muziejininkus turtinga gimnazistų kūrybinių darbų paroda „Atspindžiai“, skirta J. Grušo 119-osioms gimimo metinėms. Daugelį kūrinių įkvėpė rašytojo kūryba… 

A. Čiukšio nuotr.

Dėl suprantamų priežasčių negalime pakviesti į muziejų, bet kviečiame apsilankyti Juozo Grušo namų-muziejaus feisbuko paskyroje ir aplankyti virtualią parodą „Atspindžiai“, kurią atidarysime lapkričio 20 dieną.

Paroda veiks iki 2021 metų sausio 6-osios. Viliamės, kad kauniečiai ir miesto svečiai dar turės galimybių ją aplankyti ir akivaizdžiai – gimnazistų kūriniai, eksponuoti muziejaus erdvėse, suteikia progą naujai pažvelgti į garsiausias J. Grušo dramas ir jo daugialypę asmenybę.

 

Nijolė Majerienė
Juozo Grušo namų-muziejaus vedėja

 

www.maironiomuziejus.lt

Muziejaus trečiadienis. Iš tolimosios Kinijos, arba dviejų nuotraukų istorijos
Šį kartą „Muziejaus trečiadienyje“ Kauno miesto muziejus nori papasakoti, kad gyvenimas užsienyje ne visuomet yra smagi patirtis. Rubrikoje pristatome...
Muziejaus trečiadienis. XXVII knygos mėgėjų draugijos 90-metis!
Bibliofilai ir visi draugaujantys su knyga nuo lapkričio 27 d. laukiami Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Kauno...
Muziejaus trečiadienis. NeĮMANOMA – žodis, kuris neegzistavo
Vytautas Pakarskas (1930–1995) buvo išskirtinė asmenybė Lietuvos aviacijos padangėje. Studijuodamas Kaune susidomėjo sklandymu ir nuo to laiko visi jo...
Muziejaus trečiadienis. Nuo kaimo smuiko iki arfos… Tradicinių šokių muzikantai ir jų instrumentai
Covid-19 pakoregavo daugelį kultūrinio gyvenimo įvykių. Tad šiltiems vasaros ir ankstyvojo rudens orams pamažu nueinant į užmarštį, ne vienas...
Muziejaus trečiadienis. Iš tolimosios Kinijos, arba dviejų nuotraukų istorijos
Šį kartą „Muziejaus trečiadienyje“ Kauno miesto muziejus nori papasakoti, kad gyvenimas užsienyje ne visuomet yra smagi patirtis. Rubrikoje pristatome...
Muziejaus trečiadienis. XXVII knygos mėgėjų draugijos 90-metis!
Bibliofilai ir visi draugaujantys su knyga nuo lapkričio 27 d. laukiami Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Kauno...
Muziejaus trečiadienis. NeĮMANOMA – žodis, kuris neegzistavo
Vytautas Pakarskas (1930–1995) buvo išskirtinė asmenybė Lietuvos aviacijos padangėje. Studijuodamas Kaune susidomėjo sklandymu ir nuo to laiko visi jo...
Muziejaus trečiadienis. Nuo kaimo smuiko iki arfos… Tradicinių šokių muzikantai ir jų instrumentai
Covid-19 pakoregavo daugelį kultūrinio gyvenimo įvykių. Tad šiltiems vasaros ir ankstyvojo rudens orams pamažu nueinant į užmarštį, ne vienas...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia