Muziejaus trečiadienis. „IŠTEKU. 1900“, arba kokia galėjo būti Aistės ir Manto meilės istorija? 

„Šeima, draugai – aš išteku!“ Feisbuke pasirodo Aistės įrašas, papildantis ką tik atnaujintą santykių statusą – Susižadėję. Per kelias dienas įrašas tampa tikra Aistės feisbuko sensacija, sulaukiančia daugiausia Like paspaudimų ir komentarų. O kas toliau? Turbūt vestuvinių žiedų, geriausio fotografo ir suknelės paieškos, gėlės, kvietimai, mergvakaris ir bernvakaris bei povestuvinė kelionė… O kur viso to ieškoti? Gal nuvažiuoti su draugėm į LITEXPO parodų rūmuose vykstančią parodą „Išteku“? Nors tokia situacija yra šabloniška, tačiau gana populiari. 

Šiuolaikinėje kultūroje vestuvės laikomos ypač svarbia šeimos švente, kuriai atsakingai ruošiamasi. Pagrindinis šiuolaikinių ir tradicinių vestuvių bendras bruožas tas, jog dėmesio centre yra būsimoji nuotaka. Visgi skirtumų pastebėtume daugiau ir jie kur kas ryškesni: apeigos, papročiai ir jų trukmė. Kaip ši situacija galėtų atrodyti, jeigu Aistė tekėtų 1900-aisias?

Vestuvininkai Lietuvos kaime. Autorius nežinomas. Kauno miesto muziejaus rinkiniai.

Įsivaizduokime, kad Aistė gyvena Dzūkijoje, Marcinkonių kaime. Kaip žinoma, Dzūkija nebuvo pats turtingiausias Lietuvos regionas, todėl ten gyvenantiems žmonėms dirbti tekdavo daugiau ir sunkiau. Aistės tėvai, kaip ir dauguma to meto žmonių, vertėsi žemdirbyste bei sezoniniais verslais, augino keletą karvių, kiaulių ir ožkų. Mergina klusniai atlikdavo jai priskirtas pareigas: ravėdavo darželį, raudavo linus, verpdavo, ausdavo ir dainuodavo dainas. Taip ir ėjo mergavimo dienos, kol vieną kartą į šeimos ūkį užklydo piršlys Jonas. 

Tas piršlys Aistei ir jos tėvams prikalbėjęs, jog darbštų bernužėlį pažįsta, tad puikiai jiedu sutarsiantys. Sugrįžęs namo į Suvalkiją, kaip ir buvo žadėjęs, Jonas viską papasakojo Mantui. O bernelis vis nesiliovė klausinėti apie mergužėlę: ar graži, ar gero būdo, ar darbšti? Galiausiai Mantas su savo tėvu bei piršliu Jonu nusprendė vykti pažindintis. Reikia ne tik susipažinti, bet ir nemažai reikalų aptarti, iš kurių svarbiausias – kraičio dydis. 

Kelionė truko ilgai ir keliautojai pavargo, kol galiausiai pasiekė Aistės tėvų sodybą. Vos atvykęs Mantas pirmiausia išgirdo Aistę dainuojant savo rūtų daržely. Vaikinas kaipmat susižavėjo dailia ir darbščia mergina. Nieko nelaukę tėvai, piršlio padedami, pradėjo derybas. Nors ir nebuvo turtingi, tačiau Aistės kraitį sudarė net dvi skrynios. Pilnos skrynios – darbštumo įrodymas. Aistė kraitį pradėjo ruošti nuo ankstyvos paauglystės, tad dabar jau turėjo austų drobių, lovatiesių, rankšluosčių ir visko, kas galėjo būti naudinga gyvenant santuokoje. Beje, Mantas taip susižavėjo mergina, kad iš karto jai paliko pinigų žiedui. 

Visi šie pirmieji pažintuvių ir piršlybų simboliniai veiksmai buvo skirti jaunųjų statuso kaitai pažymėti. Ilgus šimtmečius gyvavo paprotys, jog mergina negali tekėti tol, kol nepriaudžia pilnų kubilų ir skrynių. Tam, kad šiandien būtų lengviau suvokti šį seną paprotį ir susipažinti su jaunosios kraičiu, Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrius kviečia į parodą „IŠTEKU. 1900“. Joje pristatomi dviejų tautodailininkų iš Rokiškio darbai. 

Romualdas Kaminskas – medžio meistras, pastaruosius savo kūrybos metus skyręs skrynių ir kitų funkcionalių, buityje anksčiau ir dabar naudojamų daiktų (šaukštų, rankšluostinių) gamybai. Tarp Romualdo darbų nepamatysime tikslių tradicinių skrynių kopijų. Šio meistro darbai turi išskirtinį braižą, kuris jo kūriniams, ypač minėtosioms skrynioms, suteikia originalumo ir išskirtinumo. 

Aistės sukauptą kraitį padės iliustruoti Genė Šiminienė – audėja, šio subtilaus amato išmokusi iš savo mamos, taip pat garsios audėjos. Jos kūriniuose atsiskleidžia iš kartos į kartą perduotos prosenelių kūrybos tradicijos, perteikiamos subtiliais tautiniais raštais. Tarsi praeito šimtmečio nuotaka Genė Šimėnienė audžia rankšluosčius, staltieses, servetėles ir juostas, naudodama natūralų liną ir medvilnę. 2010 metais jos darbams suteiktas Respublikos tautinio paveldo sertifikatas. Tais pačiais metais kūrėja pelnė ir  Rokiškio Metų tautodailininkės vardą. Genės audiniai žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų: Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, JAV ir Turkijoje. 

Medinė skrynia, puošta raižiniais. Darbo autorius – Romualdas Kaminskas.

Lininis rankšluostis. Audėja – Genė Šimėnienė. Onos Bričkutės nuotrauka.

Parodos atidarymo metu vasario 22 d. (šeštadienis), 14.00 val., galėsite ne tik apžiūrėti eksponuojamus darbus, tačiau bus suteikta galimybė ir šiuos amatus išbandyti: austi senovinėmis staklėmis bei išsidrožti švilpuką. Taip pat skambės vestuvinės liaudies dainos, kurias atliks Rokiškio Rudolfo Lymano ansamblis „Gelmės“. Muzikinę programą papildys Livijos Jegorovaitės ir Viktorijos Trupaitės atliekamos sutartinės, užrašytos Rokiškio krašte.

Po parodos pristatymo vasario 22 d. (šeštadienis), 14.30 val., vyks šeimų savaitgaliui skirtos kūrybinės dirbtuvės vaikams (8–12 m.) „Mano medinė švilpynė“. Edukacinį užsiėmimą ves medžio drožybos meistras Romualdas Kaminskas. Reikalinga išankstinė registracija tel.: +370 694 20 643 arba el. p. tm.kasa@kaunomuziejus.lt

Paroda veiks iki kovo 28 d. Skyriaus ekspozicija veikia antradieniais–penktadieniais nuo 10.00 iki 18.00 val., šeštadieniais – nuo 10.00 iki 17.00 val.

Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriaus vedėja
Gintarė Dusevičiūtė-Neimontienė

kaunomuziejus.lt  

Muziejaus trečiadienis. Lietuvos aviacijos muziejaus lobiai – 60 video po 60 sekundžių 
Lietuvos aviacijos muziejus ne tik ekspozicijomis visuomenei pristato lietuviškos aviacijos raidą, bet nuolatos ieško ir naujų bendravimo su auditorija...
Muziejaus trečiadienis. Vilties balsai – apie muziką ir žmogiškumą
Rugsėjo 23-oji – Lietuvos žydų genocido atminimo diena. Tą dieną 1943 m. buvo likviduotas Vilniaus žydų getas. Tad šįkart...
Muziejaus trečiadienis. Svečiuose pas S. Nėrį ir B. Bučą 
  Būdamas prie šio namo, jo pašlaitėse, kur žydėjo palazdžiukai, pabuvęs po jo stogu tarsi prisilieti prie amžino poezijos...
Muziejaus trečiadienis. Kalpokas Kaune
Šiuo metu Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje veikia itin didelės apimties paroda „Petras Kalpokas (1880–1945) ir aplinka“. Taigi rubrikoje „Muziejaus...
Muziejaus trečiadienis. Lietuvos aviacijos muziejaus lobiai – 60 video po 60 sekundžių 
Lietuvos aviacijos muziejus ne tik ekspozicijomis visuomenei pristato lietuviškos aviacijos raidą, bet nuolatos ieško ir naujų bendravimo su auditorija...
Muziejaus trečiadienis. Vilties balsai – apie muziką ir žmogiškumą
Rugsėjo 23-oji – Lietuvos žydų genocido atminimo diena. Tą dieną 1943 m. buvo likviduotas Vilniaus žydų getas. Tad šįkart...
Muziejaus trečiadienis. Svečiuose pas S. Nėrį ir B. Bučą 
  Būdamas prie šio namo, jo pašlaitėse, kur žydėjo palazdžiukai, pabuvęs po jo stogu tarsi prisilieti prie amžino poezijos...
Muziejaus trečiadienis. Kalpokas Kaune
Šiuo metu Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje veikia itin didelės apimties paroda „Petras Kalpokas (1880–1945) ir aplinka“. Taigi rubrikoje „Muziejaus...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia