Muziejaus trečiadienis. Iš palėpės į muziejų

Turbūt beveik visi kauniečiai yra lankęsi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje, įsikūrusiame galbūt pačioje meniškiausioje Kauno vietoje – V. Putvinskio gatvėje. Visai šalia, kitoje gatvės pusėje, meno mylėtojus kviečia užsukti ir A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus (daugeliui žinomas Velnių muziejaus vardu) bei Kauno menininkų namai.

Visa tai – ne naujiena. Visgi netikėtu ir maloniu atradimu lankytojams šiandien tampa M. K. Čiurlionio dailės muziejaus patalpose kaupiami atviri Liaudies meno skyriaus fondai. Vos įžengus į patalpą, kurioje laikoma ši kolekcija, pribloškia eksponatų gausa. Išties nedidelėje salėje glaudžiasi daugiau nei 3000 įvairaus dydžio, formų ir spalvų statulėlių. Dauguma jų vaizduoja religinius siužetus iš Senojo ir Naujojo Testamentų.

Nereikia daug laiko, kad šioje vaizdinių jūroje akys pastebėtų patalpos krašte besiglaudžiantį tautodailės menininkės Elžbietos Daugvilienės kūrinį. Jis išsiskiria ne tik dydžiu (daugiau nei 3 metrų aukščio), originalia forma, unikalia atlikimo technika, bet ir tautodailėje retai vaizduojamu istoriniu siužetu. Šiandien apie E. Daugvilienės talentą mums primena tik vienas jos kūrinys – skulptūrinė grupė „Baudžiavinės kartuvės“, sukurta 1945–1955 metais. Nors tai vienintelis tautodailininkės meninis palikimas, jis pats vienas leidžia pažvelgti į liaudies meną visai kitaip.

Elžbieta Daugvilienė (1886–1959) gimė ir visą gyvenimą praleido Kaune. Čia prabėgo sunkūs jos jaunystės metai, čia ji dirbo ir paslapčiomis kūrė. Menininkė buvo kilusi iš šviesios šeimos: tėvas buvo teisininkas, o mama – skrybėlių modeliuotoja. Deja, E. Daugvilienės tėvas mirė jai esant dar visai mažytei – tuomet ir prasidėjo šeimos vargai. Menininkės mama, kad išgyventų ir išmaitintų dukrą, dirbdavo nuo ryto iki vėlyvo vakaro, o netrukus jai padėti pradėjo ir pati būsimoji tautodailininkė. Sunkus gyvenimas privertė E. Daugvilienę amato išmokti dar vaikystėje – sekdama motinos pėdomis menininkė greitai pradėjo kurti nenusakomo grožio skrybėlaites. Čia ir atsiskleidė E. Daugvilienės jautrumas medžiagai, formai, kompozicijai. „Kiekviena save gerbianti Kauno inteligentijos ponia didžiavosi turėdama Daugvilienės skrybėlę“, – vedžiodama po fondus pasakojo Liaudies meno skyriaus vadovė Janina Savickienė. Menininkė laisvu laiku taip pat gamino kaukes, karpinius, įvairius suvenyrus, bandė piešti. Deja, nei vienas iš šių kūrinių neišliko.

Formuojantis E. Daugvilienės asmenybei ypač svarbus buvo jos močiutės vaidmuo. Būtent ji auklėjo menininkę ir pasakojo prisiminimus apie tautodailininkės senelį, dalyvavusį 1863 metų sukilime ir už tai buvo nubaustą kartuvėmis. J. Savickienė svarsto, kad E. Daugvilienės vaikystėje girdėti pasakojimai ilgainiui nugrimzdo į užmarštį, tačiau 1939 metais Lietuvą pasiekęs Antrasis pasaulinis karas ir vėlesnės represijos menininkei rezonavo su senelio istorija. Taip XIX a. sunkumai, baudžiava ir sukilimas tapo tautodailininkės kūrinio tema.

Vis dėlto šiose skulptūrose – išvargusiuose deformuotuose veiduose – atsispindi ir XX a. vidurio žmogaus savijauta bei pasaulio suvokimas. Gal dėl to, o gal tiesiog dėl nepasitikėjimo savo gabumais E. Daugvilienė „Baudžiavines kartuves“ dešimt metų kūrė užsidariusi palėpėje, savo name Žaliakalnyje (šiandien pastatas adresu Kauko al. 7 apie buvusią gyventoją primena memorialine lenta). Galbūt šis kūrinys taip ir būtų sudūlėjęs senoje palėpėje, jeigu nebūtų įsikišusi tautodailininkė Stasė Samulevičienė. Taip pat Žaliakalnyje gyvenusi menininkė žinojo apie užslėptą E. Daugvilienės talentą, padėjo darbus iš tautodailininkės įsigyti bei perkelti į M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Liaudies meno skyrių. Taip jie ir atsidūrė tarp tūkstančių liaudiškų „dievukų“.

Šalia mažų skulptūrėlių, kurių reta siekia metro aukštį, E. Daugvilienės kūrinys atrodo milžiniškas, masyvus ir sunkus. Nepaisant to, dėl unikalios autorinės technikos sveria visai nedaug. J. Savickienė patikino, kad skulptūrinės grupės dalis gali pakelti pati viena. E. Daugvilienė kūrybai naudojo paprastas, minkštas, plastiškas medžiagas: išmirkytą skirpsto žievę, molį, klijus. Siūdama žievę prie drobės, ją formuodama ir tvirtindama moliu bei klijais, menininkė išvystė savitą horeljefų bei bareljefų estetiką, o kuriant detales pasitarnavo skrybėlaičių modeliavimo įgūdžiai.

Čia kartu su Liaudies meno skyriaus vadove prisiminėme ir žinomą dėsnį, kad kūrybiškumą labiausiai skatina ribotos galimybės ir menki resursai. Panašu, kad ši taisyklė tinka ir E. Daugvilienei. Jos kūriniai ir technika atsirado ne iš gero gyvenimo, tačiau neabejotinai praturtino lietuvišką liaudies meną.

ciurlionis.lt

Justė Vyšniauskaitė
Luko Mykolaičio nuotr.

Tekstas publikuotas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ 2020 m. vasario numeryje „Tautodailė“. Numerį perversti galite čia.

Muziejaus trečiadienis. Naujos erdvės ir triguba patirtis, skirta Tautodailės metams
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pradeda parodų, renginių ciklą, skirtą tautodailės metams. Rugpjūčio 14 d. M. K. Čiurlionio...
Muziejaus trečiadienis. Vingiuotu keliu į Stasio Girėno gimtinę Vytogaloje
Lietuvos aviacijos muziejus be ekspozicijos Kaune turi du padalinius: lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimtines-muziejus Žemaitijoje. Apie S....
Muziejaus trečiadienis. Vienos gatvės istorija
Kauno miesto muziejaus rinkiniuose gausu žemėlapių, fotografijų, dokumentų ir kitų eksponatų, susijusių su Kauno miesto istorija, jo gatvėmis ir...
Muziejaus trečiadienis. Nuo tautinio kostiumo iki „milžino“ klumpių
Taip, šie meno dirbiniai iš tiesų puošė rašytojų interjerus. Vieni turėjo garbingą vietą svetainėse ir salonuose, kiti buvo kruopščiai...
Muziejaus trečiadienis. Naujos erdvės ir triguba patirtis, skirta Tautodailės metams
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pradeda parodų, renginių ciklą, skirtą tautodailės metams. Rugpjūčio 14 d. M. K. Čiurlionio...
Muziejaus trečiadienis. Vingiuotu keliu į Stasio Girėno gimtinę Vytogaloje
Lietuvos aviacijos muziejus be ekspozicijos Kaune turi du padalinius: lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimtines-muziejus Žemaitijoje. Apie S....
Muziejaus trečiadienis. Vienos gatvės istorija
Kauno miesto muziejaus rinkiniuose gausu žemėlapių, fotografijų, dokumentų ir kitų eksponatų, susijusių su Kauno miesto istorija, jo gatvėmis ir...
Muziejaus trečiadienis. Nuo tautinio kostiumo iki „milžino“ klumpių
Taip, šie meno dirbiniai iš tiesų puošė rašytojų interjerus. Vieni turėjo garbingą vietą svetainėse ir salonuose, kiti buvo kruopščiai...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia