Muziejaus trečiadienis. Didžiosios metų šventės pagal Prezidentą

Tarpušventis – puikus metas pamąstyti tiek apie ką tik prabėgusias Kalėdas, tiek apie ateinančius metus. Šios savaitės rubrika „Muziejaus trečiadienis“, kurioje pirmuoju šventiniu smuiku groja Istorinės LR Prezidentūros Kaune muziejininkė Justina Minelgaitė-Plentienė, būtent apie tai… Tad sveiki atvykę į tarpukario tarpušventį!

Kvepėti Kalėdomis Prezidento rūmų kieme pradėdavo dar likus geram mėnesiui iki didžiųjų metų pabaigos švenčių. Šį kvapą vėjas atpūsdavo iš šalia buvusio senojo turgaus, kur ūkininkai atveždavo savo šventinę produkciją. Džiovinti grybai, šieno ryšulėliai, ką tik nukirstų eglaičių kvapas… Į turgų apsipirkti šventiniam stalui eidavo ir prezidentūros virėja, o prieš vienas Kalėdas nelaimėlei turguje arklys įkando į ranką. Apmaudu, kad istoriniuose šaltiniuose kalėdiniai ir naujametiniai epizodai Prezidento rūmuose tarsi pasimetę tarp prezidentų darbo reikalų, tačiau mažos prisiminimų nuotrupos leidžia mums įsivaizduoti Prezidentus Antaną Smetoną ir Aleksandrą Stulginskį šeimos rate valgančius Kūčių vakarienę, o rytojaus dieną jau tvarkančius valstybės reikalus. Panašus scenarijus Prezidentų laukė ir pokalėdinę savaitę bei pirmomis Naujų metų dienomis. Šventinis buvimas su šeima maišėsi su įvairiais renginiais bei lankytojų priėmimais, tad Prezidentas šiuo laikotarpiu nuolat sukosi tarp šeimos ir pareigos.

Kūčios Prezidento rūmuose – šeimos šventė

Prezidento rūmuose Kaune (1919–1940 m.) gyveno trys prezidentai, tačiau vienam iš jų – Kaziui Griniui – sutikti Kalėdų ir Naujųjų čia neteko, nes po 1926 m. gruodžio 17 d. įvykdyto valstybės perversmo jis privalėjo palikti šias pareigas. Daugiausia žinių išlikę apie ilgiausiai čia rezidavusį Prezidentą A. Smetoną. Anot Prezidento adjutanto, Smetonų šeima Kūčias valgydavo tik su pačiais artimiausiais žmonėmis. Smetonos laikėsi daugumos lietuviškų šio vakaro tradicijų. Po staltiese būdavo padedama šieno, o vakarienė pradedama malda, kurią sukalbėdavo kunigas Pijus Bielskus arba kitas artimas Smetonų bičiulis kunigas Vladas Mironas. 

Prezidento rūmai po žiemos rūbu. Kaunas, XX a. 3–4 dešimtmečiai. A. Burkaus archyvas

Anot amžininkų, ant šventinio Smetonų stalo buvo dedami daugiausia aukštaitiško pobūdžio Kūčių valgiai, tačiau nedetalizuojama kokie. Regioninius Kūčių vakarienės meniu tyrinėjusi mokslininkė Laimutė Anglickienė teigia, jog bene geriausiai žinomas aukštaičių valgis buvo Kūčia, kurią kaip ir kalėdaitį prie stalo visi dalindavosi. Kūčia buvo gaminama iš įvairių virtų grūdų, sumaišytų su pasaldintu medumi ir vandeniu. Aukštaitijoje, kaip niekur kitur, per Kūčias buvo ruošiama daug grūdinių ir miltinių valgių: bandų, blynų, virtinių su įvairiais įdarais, medumi gardintų grūdinių kepsnelių. Paragavęs pasninko valgių, prie Kūčių stalo Prezidentas A. Smetona mėgdavo prisiminti, kokias šio vakaro tradicijas jis puoselėjo vaikystėje gyvendamas Užulėnyje, Ukmergės apskrityje. 4 dešimtmetyje Prezidentūroje Kūčių vakarienei buvo pasiūloma ir vyno ar konjako. Pavyzdžiui, 1936  m. Kūčioms buvo buvo paskirta po 2 butelius konjako Henessy XXX ir benediktino, taip pat 3 buteliai balto „Chablis“ ir 2 raudono vyno „Emilijan“, 1 butelis „Cinzano“. 

Naktį visa Prezidento šeima važiuodavo į Bernelių mišias Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. 4 dešimtmečio pabaigoje Kalėdų dienomis Prezidentas daug laiko skirdavo poilsiui, skaitydavo. Į Prezidentūrą atvykdavo vienas kitas svečias. Prezidento šeima kartais ir pati vykdavo pasisvečiuoti pas savo giminaičius Tūbelius ar Nasvyčius, o 1937 m. užbaigus A. Smetonai priklausiusį Užugirio dvarą, Prezidentas žiemos šventės prie žaliaskarės eglutės sutikdavo ten. 

Prezidento Antano Smetonos šeima Prezidento rūmuose. Iš kairės sėdi Sofija Smetonienė, A. Smetona, jų dukra Marija, stovi – sūnus Julius, žentas Aloyzas Valušis. XX a. 3–4 dešimtmetis. Fot. Fotoateljė „Zinaida“. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Prezidentas Antanas Smetona su šeima Užugiryje per šv. Kalėdas. Sėdi iš kairės: S. Smetonienė, A. Smetona, duktė M. Smetonaitė-Valušienė, žentas pulkininkas A. Valušis. Stovi – Prezidento sesuo J. Smetonaitė. Ukmergės apskr. 1938 m. Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Apie Prezidento A. Stulginskio Kūčias ir Kalėdas Prezidentūroje tiesioginių šaltinių nėra, tačiau galime numanyti, kad ir baigęs Prezidento kadenciją, politikas toliau tęsė jau turėtas kalėdines tradicijas. 1927 m. Stulginskių šeimai išsikėlus gyventi į Jokūbavo dvarą Žemaitijoje Kalėdų proga ten kasmet didįjį saloną papuošdavo eglutė. Šį, vieną svarbiausių šventės akcentų, miške iš vakaro išsirinkdavo pati Prezidento dukra Aldona kartu mama Ona Stulginskiene. Eglaitę puošdavo įvairiais pirktais ir namie gamintais žaisliukais, raudonais obuoliukais ir žvakelėmis. Kūčių vakarienę valgydavo tik patys artimiausi Stulginskių šeimai asmenys. Ant stalo būdavo dvylika valgių: įvairi silkė ir žuvis, kūčiukai, aguonų pienas. Kurią nors švenčių dieną į saloną ateidavo dvaro darbininkų vaikai, kurie būdavo pavaišinami ir apdovanojami. Jie visada stebėdavosi lubas siekiančiu šventiniu medeliu. Tuomet prasidėdavo šokių rateliai ir kalėdinių giesmių giedojimas.

Prezidento Aleksandro Stulginskio šeima Prezidento rūmuose. A. Stulginskis, Ona Stulginskienė ir dukra Aldona. Kaunas, apie 1924–1925 m. Čikagos lietuvių centras

Naujųjų Metų sutiktuvės: tris kartus per vieną naktį

Paskutinioji metų šventė – trispalvėmis „rakietomis“ nušviestos Naujųjų Metų sutiktuvės – Laikinojoje sostinėje savo mastu nebuvo tokia ypatinga kaip šiandien, tačiau prezidentams tai buvo darbingas laikas. Štai, pavyzdžiui, laukiant 1924-ųjų Prezidentas Stulginskis per vieną vakarą Naujuosius sutiko ir šampano taurę kėlė net tris kartus. Pirmiausia jis Karininkų klube sakė kalbą karininkams, tuomet dar prieš 24 valandą nuvyko į Lietuvos viešbutį, kur dalyvavo Naujųjų Metų sutikime „ministerių tarpe“. O galiausiai, anot amžininkų, „trečiu kart sutiko N. M.“ Karo muziejaus sodelyje. 

Ketvirtajame dešimtmetyje Prezidentas A. Smetona Naujųjų Metų vakarą taip pat pabuvodavo keliose vietose. Pirmoji pora pirmiausia vykdavo stebėti Valstybės teatre vaidinamos „Traviatos“, o iš ten – į bene didžiausią Naujųjų metų pokylį Karininkų ramovėje. Į šią naujametinę šventę buvo kviečiamas visas to meto visuomenės elitas – „oficialusis Kaunas“: Vyriausybės nariai, užsienio diplomatai, kultūros atstovai, karininkija.

A. Smetona su ponia atvykdavo likus penkioms minutėms iki vidurnakčio. Laikrodžiui rodant 12 valandų pasakydavo trumpą šventinę kalbą, palydimą griausmingo susirinkusiųjų „valio“. Kartais kalba buvo tiesiogiai transliuojama per radiją. Po sveikinimo žodžio visi sugiedodavo Lietuvos himną ir pakeldavo šampano arba midaus taures. Tuomet prasidėdavo iki pat paryčių trukdavę vaišės ir šokiai. Tiesa, Prezidentas iki aušros neužsibūdavo. Spaudoje minučių tikslumu buvo nušviečiamas Prezidento atvykimo ir išvykimo laikas, nurodant, kad pavyzdžiui 2 valandą Prezidentas su ponia, orkestrui grojant maršą, iškilmingai išlydėtas iki automobilio.

Diplomatinio korpuso narių naujametiniai sveikinimo vizitai į Prezidentūrą – kasmetinė tradicija. Kauno diplomatinio korpuso nariai sutinka Naujuosius Metus. Kaunas, 1938 m. gruodžio 31 d. – 1939 m. sausio 1 d. Fot. M. Smečechausko.Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Naujametiniai vizitai

Dar viena šventinė tradicija, kurią kasmet turėjo prezidentai – naujametiniai vizitai Prezidento rūmuose.  Tai buvo trumpas ir oficialus sveikinimo apsilankymas pas aukščiausią šalies pareigūną, atliekamas per įvairias šventes ir kitomis ypatingomis progomis. A. Stulginskio vadovavimo laikotarpiu dažnai šie priėmimai Prezidentūroje buvo rengiami jau pirmąją Naujų metų dieną, A. Smetona sveikintojus priimdavo sausio 1–3 dienomis. 

Vizitų laikai buvo skelbiami viešai. Pavyzdžiui, 1923 m. Stulginskis 12–13 val. laukė užsienio, 13–14 val. Seimo ir valdžios, 14–15 val. visuomenės atstovų ir privačių asmenų. 1934 m.  Prezidentas A. Smetona sausio 1 dieną tikėjosi sulaukti šių vizitatorių: 12 val. Vyriausybės ir Valstybės Tarybos pirmininko, 12 val. 15 min. „svetimų valstybių atstovų“, 12 val. 45 min. kariuomenės vadovybės, 13 val. aukštųjų valdininkų, 13 val. 30 min. visuomenės ir organizacijų atstovų bei atskirų asmenų. Svečius Prezidentai priimdavo didžiausioje rūmų salėje antrame aukšte. Išsirikiavę ten vizitatoriai (tiksliau vienas jų atstovas) pasakydavo sveikinimo kalbas, į kurias valstybės vadovas atsakydavo. Štai sutinkant 1933-uosius diplomatinio korpuso dekano, Vokietijos pasiuntinio Hanso Moratho sveikinimo kalba buvo tokia: „Diplomatinis ir konsularinis korpusas su gilios simpatijos jausmais susirinko Naujų metų dieną Prezidentūroje nuoširdžiausiai palinkėti Jūsų Ekselencijai prasidedančių metų proga. Dievo malonės ir išminties dėka, kurią jis įkvėpė Jūsų Ekselencijai ir Tamstos Vyriausybei, Lietuva, nežiūrint sunkių puolimų krizės, nuo kurios beveik visos tautos kenčia, sugebėjo palaikyti savo ekonominę tvarką. Mes linkime Jūsų Ekselencijai, kad Tamsta ir Tamstos Vyriausybė ir ateity pajėgtų suvaldyti pavojus, kurie galėtų kilti lietuvių tautos gerovei. Prašau leisti man, Jūsų Ekselencija, ta prasme pareikšti karštus ir nuoširdžius linkėjimus diplomatinio ir konsularinio korpuso, kuris šią iškilmingą valandą prašo Dievo palaiminimo Jūsų Ekselencijai, Tamstos Vyriausybei, Tamstos šeimai ir visai Lietuvai“.

Nors ir trumpam apsilankiusius vizitininkus buvo įprasta pavaišinti. Dėl to, remiantis archyviniais šaltiniais, pirmosiomis naujųjų metų dienomis gerokai patuštėdavo Prezidentūros gėrimų sandėlio atsargos. Pavyzdžiui, 1936 m. priimant svečius paskirti 4 buteliai vyno  St. Sauternes, taip pat butelis raudono Chambertin, 2 baltojo Chablis vynų bei 3 buteliai užsienietiško šampano. Vis dėl to, praėjusių amžių privalomojo vizitavimo paprotys tarpukariu visuomenėje buvo ir kritikuojamas. Anot to meto spaudos, idėją vietoj vizitų geriau paaukoti labdarai dar apie 1919 m. pasiūlė pats Prezidentas A. Smetona.

Šventinės Prezidentų dovanos ir sveikinimai

Didžiųjų švenčių proga (ir  ne tik) tiek A. Smetona, tiek ir A. Stulginskis ar K. Grinius taip pat aukodavo įvairioms draugijoms ar pavieniams asmenims: tai galėjo būti kūdikių globos draugijos, paramos reikalingi studentai, neįgalūs asmenys, mokyklos, įvairios jaunimo organizacijos ir kt. Atsidėkodami už gerą tarnybą metų gale prezidentai apdovanodavo ir savo aplinkos žmonės. Pavyzdžiui, 4 dešimtmečio pabaigoje Prezidento įsakymu Kalėdų ir Naujųjų Metų proga išmokėta vienuolikai tarnų po 20 litų

Pirmaisiais nepriklausomybės metais dovanų Prezidentai teikdavo ir Lietuvos kariams, aplankytiems karo ligoninėje. Dar 1919 metais čia lankėsi Prezidentas A. Smetona su žmona, vėliau tą patį darė ir A. Stulginskis. Štai kaip amžininkai aprašė 1922 m. pirmąją Kalėdų dieną Prezidento A. Stulginskio, jo žmonos bei lydinčios delegacijos apsilankymą Kauno karo ligoninėje: „Apie 12 valandą pralekia pro langus keletas automobilių. Pasigirsta bildesys ir kalbos „jau atvažiavo“. Po kiek laiko pasirodo ir Jo Ekselencija Respublikos Prezidentas su žmona, krašto apsaugos ministras majoras p. Sližys ir kiti aukštieji svečiai […]. Čia Jo Ekselencija įėjęs palanton sveikinasi su ligoniais „sveiki, vyrai!”. Ligoniai sutartinai, bet atskirais balsais atsako: „sveikas, tamsta!”. Paskui dvi ponios, krašto apsaugos ministerio lydimos, pradėjo kiekvienam dovanas dalinti, o Jo ekselencija prieidamas prie kiekvieno ligonio prataręs porą žodžių palinkėjo greitai pasveikti ir vėl stoti į garbingas kariuomenės eiles. Jų malonus atsilankymas suteikė nemažai džiaugsmo“ (Karys, 1927, Nr.51-52, p. 483).

Kalėdinių sveikinimų gaudavo ir patys prezidentai. Archyvinėje medžiagoje išlikę į Prezidentūrą siųstų ir jaukių kalėdinių, ir naujametinių atvirukų, ir formalių šaltų sveikinimo telegramų. Į visus šiuos laiškus Prezidento kanceliarija turėjo atsakyti, todėl nestebina, kad gruodžio mėnesį ypač išaugdavo išlaidų už telegramas eilutė prezidentūros biudžete. Prezidentui skirti sveikinimai buvo spausdinami ir viešai didžiuosiuose šalies dienraščiuose, kur šalia buvo sudedamos ir prezidento padėkos. 

Tačiau bene geriausias pasveikinimas ir didžiausia dovana prezidentų šeimoms buvo laikas kartu. Žinoma, tėčių labiausiai ilgėdavosi tuo metu namuose likę Prezidentų vaikai: vos kelerių metų Aldona Stulginskaitė, bei jau paauglystės laiptais užlipę Marija ir Julius Smetonos. Ne veltui Aldona Stulginskaitė-Juozevičienė paklausta, kuo ypatingos būdavo Kūčios ir Kalėdos jiems gyvenant Jokūbavo dvare, atsakė: jas sutikdavome visa šeima. Matyt visai užmiršusi ir kalėdinio renginio metu mieste sutiktą visų vaikų džiaugsmą – Kalėdų senelį – ir jo teiktas dovanas, nes juk geriausia dovana – tėtis namie.


Kalėdinis atvirukas. XX a. I pusė. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Justina Minelgaitė-Plentienė
Istorinės LR Prezidentūros Kaune muziejininkė

Juozo Zikaro metų minėjimo plane – parodos, paskaitos, ekskursijos
Šiemet sukanka 140 metų, kai gimė vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių prof. Juozas Zikaras – šia proga žurnalo „Kaunas...
Muziejaus trečiadienis. Virš Kauno skraidę ANBO (fotografijų galerija)
Lietuvos aviacijos muziejus šią savaitę rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ kviečia bent mintimis pakilti iš Kauno ir pasidomėti, ką jo danguje...
Bibliotekai – tarptautinis apdovanojimas už „karantininę“ inovaciją
Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka už savo veiklą pirmojo karantino Lietuvoje laikotarpiu įvertinta pasaulio mastu. Bibliotekos iniciatyva 3D spausdintuvu...
Kviečia nominuoti aplinkosaugos aktyvistus Prezidento Adamkaus premijai
Sausio 18 dieną prasidėjo nominantų teikimas Prezidento Valdo Adamkaus premijai gauti. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus ir Danos Gedvilienės Fondo...
Juozo Zikaro metų minėjimo plane – parodos, paskaitos, ekskursijos
Šiemet sukanka 140 metų, kai gimė vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių prof. Juozas Zikaras – šia proga žurnalo „Kaunas...
Muziejaus trečiadienis. Virš Kauno skraidę ANBO (fotografijų galerija)
Lietuvos aviacijos muziejus šią savaitę rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ kviečia bent mintimis pakilti iš Kauno ir pasidomėti, ką jo danguje...
Bibliotekai – tarptautinis apdovanojimas už „karantininę“ inovaciją
Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka už savo veiklą pirmojo karantino Lietuvoje laikotarpiu įvertinta pasaulio mastu. Bibliotekos iniciatyva 3D spausdintuvu...
Kviečia nominuoti aplinkosaugos aktyvistus Prezidento Adamkaus premijai
Sausio 18 dieną prasidėjo nominantų teikimas Prezidento Valdo Adamkaus premijai gauti. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus ir Danos Gedvilienės Fondo...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia