Muziejaus trečiadienis: „Aš esu sveikas ir kupinas jėgos savo kilniam darbui“

Tikite savitaiga? Kompozitorius, dirigentas ir pedagogas Juozas Gruodis tikėjo. Net pasigamino keliolika kortelių, skirtų motyvuoti, kai užklumpa „rašytojų blokas“. Susipažinti su vienos jų turiniu galėjote jau antraštėje, kita papuoš balandžio „Kaunas pilnas kultūros“ galinį viršelį, o visas kitas rasite Juozo Gruodžio name.

gruodis-18

Į jį užsukti galima iš anksto susitarus, užsisakius ekskursiją, arba tuomet, kai čia vyksta kameriniai koncertai ar poezijos skaitymai. Gražiu oru – lauke. Tiesa, garsaus architekto Felikso Vizbaro projektuotos medinės (gal kiek nebemadinga moderniuoju tarpukariu Kaune, bet artima Aukštaitijoje, Zarasų rajone 1884-aisiais gimusiam J. Gruodžiui) aplinka šiandien gerokai labiau urbanizuota, nei tuomet, kai čia savo muziką žvelgdamas į tekančią upę rašė kompozitorius.

Legenda byloja, kad pirmuosius muzikos instrumentus keturmečiui Juozui pagamino jo tėvas, liaudies menininkas, ir pats mielai grodavęs – tai buvo smuikas ir fisharmonija, kuriais vaikas grojo iš klausos, nepažinodamas natų. Netrukus, tiesa, ir pats ėmė groti kartu su tėvu – dažniausiai vestuvėse, kurių dalyviams labai patikęs. Šios ir kitos istorijos surašytos J. Gruodžio žmonos Stasės dienoraščiuose, kurie pasitarnavo rengiant ekspoziciją. Su būsimąja S. Gruodiene kompozitorius susipažino sanatorijoje. Aukštaitis buvo stiprios valios, bet itin silpnos sveikatos – dėl to net nutraukė studijas konservatorijoje ir išvyko gydytis į Jaltą. Čia iš pražių gydėsi, vėliau dirbo medicinos seserimi Stasė Petrauskaitė. Tolimesnę jų meilės ir J. Gruodžio studijų bei karjeros istoriją jums tikrai papasakos muziejaus darbuotojos. Taip vaizdingai, kad pasijusite lyg peržiūrėję romantinį filmą, paremtą tikra istorija.

J. Gruodžio namas Žaliakalnio pakraštyje iškilo 1932-aisiais. Sutapimas – į šį sklypą kompozitorius su žmona anksčiau ateidavo paklausyti paukščių ir pažiūrėti į upę, tad, nors teritorija namo statyboms nebuvo palanki, pora šiuo paskyrimu labai apsidžiaugė. Ir šiandien galima nusiskinti vaisių nuo J. Gruodžio sodintų obelų – jis pats braižė sodo planą ir kartu su žmona rūpinosi augmenija.

gruodis-24

Svarbi ne tik kūrybinė, bet ir pedagoginė J. Gruodžio veikla – pakviestas direktoriauti į J. Naujalio muzikos mokyklą jis netrukus pasiekė, kad ji taptų konservatorija, arba pirmąja aukštąja muzikos mokykla Lietuvoje. Taip pat turėjo pirmąją kompozicijos klasę – nuo jos prasidėjo lietuviškoji kompozicijos mokykla. Muziejaus darbuotojos viename kambarių išpiešė Lietuvos kompozitorių „šeimos“ medį – jame matyti, kas kam dėstė, kokios įtakos turėjo. Taip pat aktualiais patarimais pratęstas jau minėtų savitaigos kortelių rinkinys, kurio kopijas galima pasiimti su savimi. Mes pasiėmėme. Atrodo, tikrai veikia.

1948-aisiais, tą dieną, kai laikraštyje „Tiesa“ pasirodė, atrodo, priverstinai gimęs J. Gruodžio straipsnis apie „teisingą“ muziką, jį ištiko širdies smūgis. S. Gruodienė viena medinėje viloje gyveno dar beveik 40 metų ir visą laiką stengėsi, kad niekas nepamirštų jos vyro nuveiktų darbų. Jau 1967-aisiais name įrengta muzikinė biblioteka ir profesoriaus memorialinis kambarys, o 1974-aisiais buvo įsteigtas Juozo Gruodžio memorialinis muziejus kaip K. Petrausko memorialinio muziejaus padalinys. Šiandien oficialus muziejaus pavadinimas – Kauno miesto muziejaus J. Gruodžio memorialinis skyrius.

gruodis-20

gruodis-3

gruodis-13

Neperkrauta, bet išssami, originaliai pateikta, nors kai ką „tarp eilučių“ nutylinti ekspozicija, dviejuose kambariuose įrengta 130-osioms J. Gruodžio gimimo metinėms (kiti kambariai – memorialiniai, juose stovi šeimos baldai, kiti daiktai), įtikins, jei dar abejojote – jis buvo viena svarbiausių moderniosios Lietuvos muzikos asmenybių.

gruodis-7

gruodis-23

Kauno miesto muziejus

J. Gruodžio memorialinis skyrius
Salako g. 18, LT-44136 Kaunas
Tel. (8 37) 733 371 arba el. p. mkp.edukacija@kaunomuziejus.lt

Muziejaus trečiadienis. Svečiuose pas S. Nėrį ir B. Bučą 
  Būdamas prie šio namo, jo pašlaitėse, kur žydėjo palazdžiukai, pabuvęs po jo stogu tarsi prisilieti prie amžino poezijos...
Muziejaus trečiadienis. Kalpokas Kaune
Šiuo metu Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje veikia itin didelės apimties paroda „Petras Kalpokas (1880–1945) ir aplinka“. Taigi rubrikoje „Muziejaus...
Muziejaus trečiadienis. 30 metų, 30 dangaus atspalvių
Nuo Lietuvos aviacijos muziejaus įsteigimo 1990-aisiais praėjo 30 metų. Planai atšvęsti „su trenksmu“ pavasarį buvo sustabdyti šalyje įvedus karantiną...
Muziejaus trečiadienis. Aloiza Paškievič: „Ir tvanku, ir ankšta, ir širdis mano alpsta / Svetur, toli nuo savų… “ 
„I душна, i цесна, i сэрца самлела / Мне тут на чужыне, здалёк ад сваіх …“ [„Ir tvanku, ir...
Muziejaus trečiadienis. Svečiuose pas S. Nėrį ir B. Bučą 
  Būdamas prie šio namo, jo pašlaitėse, kur žydėjo palazdžiukai, pabuvęs po jo stogu tarsi prisilieti prie amžino poezijos...
Muziejaus trečiadienis. Kalpokas Kaune
Šiuo metu Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje veikia itin didelės apimties paroda „Petras Kalpokas (1880–1945) ir aplinka“. Taigi rubrikoje „Muziejaus...
Muziejaus trečiadienis. 30 metų, 30 dangaus atspalvių
Nuo Lietuvos aviacijos muziejaus įsteigimo 1990-aisiais praėjo 30 metų. Planai atšvęsti „su trenksmu“ pavasarį buvo sustabdyti šalyje įvedus karantiną...
Muziejaus trečiadienis. Aloiza Paškievič: „Ir tvanku, ir ankšta, ir širdis mano alpsta / Svetur, toli nuo savų… “ 
„I душна, i цесна, i сэрца самлела / Мне тут на чужыне, здалёк ад сваіх …“ [„Ir tvanku, ir...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia