Muziejaus trečiadienis. Artinasi kanklių festivalis!

Kovo 9–14 dienomis jau penktą kartą Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje vyks festivalis „Kanklės mano rankose“. Jis skirtas lietuvių kankliavimo tradicijos sklaidai, šiuolaikinei jos raiškai ir kitų šalių styginiams, kanklėms giminingiems muzikos instrumentams. 

Per ketverius festivalio metus susiformavo renginių pobūdis ir žiūrovų ratas. 2016 m., pirmojo festivalio metu, organizatoriai kartu su dalyviais diskutavo, ar reikalinga tokia šventė, tačiau pastaraisiais metais tokių klausimų nebekyla. Į festivalį susirenka kanklių muzikos mėgėjai ne tik iš Kauno, bet ir iš visos Lietuvos, nes čia galima ne tik pasiklausyti muzikos, bet ir pabendrauti, aptarti aktualias temas. 

Kaipgi festivalis susijęs su muziejine veikla? Ogi labai tampriai. Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriaus muziejininkai nuolat renka medžiagą apie lietuvių liaudies muzikantus, taip pat ir apie profesionalius tautinės muzikos kūrėjus bei atlikėjus. Dažnai muziejininkai susipažįsta su mažai žinomais liaudies muzikantais, kurie tikrai verti festivalio scenos. Pasirodo, Lietuvoje esama talentingų liaudies muzikantų, muzikos instrumentų konstruktorių ir meistrų. Galimybė pasirodyti festivalio metu, čia sutiktų bendraminčių palaikymas skatina toliau kurti, groti ir dirbti. Taigi, muziejinė veikla ir festivalis puikiai papildo vienas kitą. O talentų Lietuvoje yra tiek daug, kad kasmet festivalyje dalyvauja vis kiti atlikėjai! 

Siekiama taip sudaryti festivalio programą, kad būtų galima atskleisti įvairias kankliavimo tradicijas, pristatyti skirtingus požiūrius, dideles kanklių, kaip muzikos instrumento, galimybes. Liaudies muzikantas, kanklininkas Juozas Telešius (1914–2001) yra pasakęs: „Aš nežinau kito tokio muzikos instrumento, kuriuo būtų galima groti tokiais įvairiais, skirtingais būdais.“ Todėl festivalyje dera skirtingos muzikos kryptys: muzikos istorija ir folkloras, profesionali tautinė muzika ir šiuolaikiniai eksperimentai. 

Vienas iš pagrindinių festivalio tikslų yra puoselėti lietuvių muzikavimo tradiciją, todėl šiemet šventė prasidės tradicinio kankliavimo mokymais. Tai – galimybė visiems norintiems įgyti tradicinio kankliavimo pradmenis ar pasikonsultuoti su specialistais. Kaip ir kasmet, festivalyje dalyvauja tradicinį kankliavimą pristatantys atlikėjai ir ansambliai:  Kauno 1-osios muzikos mokyklos mokiniai, kanklininkas Vilius Marma, Anykščių kultūros centro kanklininkių ansamblis, o ypatingas festivalio svečias – vėlyvąją aukštaičių skambinimo daugiastygėmis kanklėmis tradiciją tęsiantis ansamblis „Sigutė“ iš Panevėžio. Nors ansamblio kanklininkės daug groja individualiai, ansamblis kartu nekoncertavo kelerius metus, ir vėl susibūrė specialiai šiam festivaliui. Jau žinoma, kad pasirodymas bus puikus, norisi tikėti, kad ansamblis gyvuos ir toliau. Ansamblyje „Sigutė“ skambinama meistrų Juozo Lašo, Kęstučio Rudžio ir Jono Cimnalomskio pagamintomis kanklėmis. Meistras Jonas Cimnalomskis taip pat ketina apsilankyti festivalyje. 

Nuo XX a. I pusėje kanklės tapo koncertiniu instrumentu. Juo grojama įvairių žanrų ir įvairių kompozitorių muzika, tačiau gražiausiai kanklės skamba, kai jomis atliekami lietuvių kompozitorių kūriniai. Tuomet jos perteikia lietuvių tautos charakterį ir skamba ypač subtiliai. Kauno 1-osios muzikos mokyklos mokiniai gros keletą M. K. Čiurlionio harmonizuotų lietuvių liaudies dainų, pritaikytų kanklėms, o kaunietės kanklininkės Monika Jurgilaitė ir Silvija Ližaitienė skambins šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūrinius. 

Palyginti su kitais muzikos instrumentais, koncertinės kanklės – dar sąlyginai jaunas instrumentas, kuriam nėra net 100 metų. Tai nedidelis laiko tarpsnis instrumentui susiformuoti. Todėl natūralu, kad muzikai dažnai diskutuoja dėl tobulintinų kanklių tembro, techninių savybių. Džiugu, kad kanklių meistrai nevengia eksperimentuoti. Šiame festivalyje kanklininkų laukia susitikimas su meistru Petru Zigmantu Liutiku, sukūrusiu neįprastas koncertines kankles, o apie šių kanklių atsiradimą papasakos ir specialiai festivaliui parengtą programą atliks Kristina Kuprytė ir jos suburtas ansamblis „Sunny“.

Kanklininkė Kristina Kuprytė. Nuotraukos autorius Gintautas Tumulis

Kasmet festivalyje daug dėmesio skiriama šiuolaikinei tradicinės muzikos raiškai. Kviečiami dalyvauti savaip folklorą interpretuojantys atlikėjai ir ansambliai. Šiemet renginyje svečiuosis  Gargždų meno mokyklos tradicinių kanklių ansamblis „Gargždelė“, kankliuos ir dainuos liaudies dainas Andrius Morkūnas, o tradicinių šokių vakaronėje su elektrinėmis kanklėmis prisijungs Žydrūnas Tamoševičius ir Augustė Tamoševičiūtė, styginių muzikos instrumentų ansamblis „Šilko stygos“.

Žydrūnas Tamoševičius ir Augustė Tamoševičiūtė groja Žydrūno Tamoševičiaus pagamintomis elektrinėmis kanklėmis. Nuotraukos autorė Eglė Adomulytė

Lietuvos kultūros tarybos dėka šių metų festivalis vėl tapo tarptautiniu. Jame apsilankys savo šalyse tradicijas puoselėjantys muzikai: latvių kuoklininko Janio Porikio tradiciją tęsiančios Velta Leja ir Dace Kroģere papasakos apie savo patirtį. Antonas Kamenskij ir Anastasija Kamenskaja iš Novgorodo pristatys dvi temas: muzikinė archeologija – tai muzikos instrumentų rekonstravimas remiantis Novgorodo krašto archeologiniais radiniais.

Anton Kamenskij – festivalio svečias iš Novgorodo (Rusija). Nuotraukos autorius Sergei Suftin

Antonas pats rekonstruoja muzikos instrumentus ir puikiai jais groja. Kita tema – tai gyvosios tradicijos tąsa, kurią puoselėja V. I. Povetkino senosios muzikos centro darbuotojai. Antonas pristatys XX a. pabaigoje Novgorodo ir Pskovo apskrityse užfiksuotą skambinimo sparno formos guslėmis tradiciją. Suomijos karelų tradicinę muziką tyrinėjanti muzikė ir pedagogė Arja Kastinen papasakos apie senąsias karelų kanteles ir atliks joms būdingą improvizacinę muziką, kuri skamba neįtikėtinai šiuolaikiškai. 

 Suomių mokslininkė, pedagogė, kanklininkė Arja Kastinen. Nuotraukos autorius Tuomas Ylönen

Daugiau apie festivalį, jo renginius ir atlikėjus galima rasti Kauno miesto muziejaus interneto svetainėje.

PROGRAMA

Kovo 9 d. (pirmadienis), koncertų salė, L. Zamenhofo g. 4

18.00 Tradicinio kankliavimo mokymai. Pradedančiųjų ir pažengusiųjų grupės.

Kankliuoti mokys Kauno miesto muziejaus muziejininkė dr. Laura Lukenskienė ir Kauno 1-osios muzikos mokyklos tradicinio kankliavimo mokytoja Laimutė Stasė Proškutė. Rekomenduojama atsinešti savo kankles. Būtina išankstinė registracija tel. +370 694 20 643, el. p.: tm.kasa@kaunomuziejus.lt

Kovo 12 d. (ketvirtadienis), koncertų salė, L. Zamenhofo g. 4

18.00 Kanklių muzikos koncertas – festivalio atidarymas

Dalyviai: Kauno 1-osios muzikos mokyklos kanklininkų ansambliai (mokytojos Ona Šikšnienė ir Dalia Čižinauskienė), Kauno 1-osios muzikos mokyklos mokinė Giedrė Tutkutė, Dovydas Matulionis, Meda Šriupšaitė, Gustė Balniūtė (mokytoja Laimutė Stasė Proškutė), kanklininkių duetas Monika Jurgilaitė ir Silvija Ližaitienė (Kaunas), Arja Kastinen (Suomija).

Kovo 13 d. (penktadienis), koncertų salė, L. Zamenhofo g. 4

17.00 Unikalių kanklių pristatymas ir kanklių muzikos koncertas „Skambančios istorijos“ 

Dalyviai: Gargždų muzikos mokyklos tradicinių kanklių ansamblis „Gargždelė“ (mokytoja Danguolė Liutikienė), kanklių meistras Petras Zigmantas Liutikas, ansamblis „Sunny“ ir Kristina Kuprytė.

18.00 Svečių koncertas „Senovės kanklių atgarsiai“

Dalyviai: Anton Kamenskij ir Anastasija Kamenskaja (Rusija), Arja Kastinen (Suomija), Velta Leja ir Dace Kroģere (Latvija), „Šilko stygos“ (Kaunas). 

19.30 Tradiciniai šokiai pagal kanklių muziką 

Dalyviai: Kauno 1-osios muzikos mokyklos mokiniai (mokytoja Laimutė Stasė Proškutė), Kauno r. Raudondvario kultūros centro folkloro ansamblis „Piliarožė“, Skalmantas Barkauskas (Kauno r.), ansamblis „Šilko stygos“, Žydrūnas Tamoševičius ir Augustė Tamoševičiūtė (elektrinės kanklės, Kaunas), VDU folkloro ansamblio „Linago“ nariai (Kaunas), koncerto dalyviai.

Kovo 14 d. (šeštadienis), koncertų salė, L. Zamenhofo g. 4

11.00 Mokslinė-praktinė konferencija (konferencijos darbinė kalba – anglų k. su vertimu į lietuvių k.)

11.00–11.30 Arja Kastinen (Suomija). „Keletas svarbių XIX a. Suomijos karelų kantelių bruožų“ / „Some key features of the Finnish-Karelian 19th century hollow kanteles

11.30–12.00 Aušra Butkauskienė (Biržai). „Biržų krašto penkiastygių kanklių tradicija: sutartinės samprata“ / „The tradition of Biržai region 5 string kanklės: the concept of sutartinė“ 

12.00–12.30 Anton Kamenskij, Anastasija Kamenskaja (Rusija). „Muzikinė archeologija. V. I. Povetkino senosios muzikos centro veikla“ / „The activity of V. I. Povetkin musical antiquities centre. Musical archaeology“

12.30–13.00 Laimutė Stasė Proškutė. „Keli štrichai laužantys stereotipus apie tradicinį kankliavimą“ / „Some strokes, breaking the stereotypes about traditional performing on kanklės“ 

13.00 Pietų pertrauka

14.00–14.30 Velta Leja ir Dace Kroģere (Latvija). „Mūsų tradicinio kankliavimo patirtis“ / „Our experience with traditional kokles play“

14.30–15.00 Asta Motuzienė. „Aukštaitijos krašto kanklių meistras Juozas Lašas“  / „Juozas Lašas – the kanklės master of Aukštaitija“

15.00–15.30 Laura Lukenskienė. „Suvalkijos kanklininkų mįslė“ / „The riddle of Suvalkian kanklės players“

15.30 Akmeninių kanklių pristatymas. Dalyvauja kanklių autorius Skalmantas Barkauskas.

„Vardinių kanklių krivulė“. Muzikos instrumentų meistras Albertas Martinaitis 

18.00 Kanklių muzikos koncertas – festivalio uždarymas

Dalyviai: kanklininkių ansamblis „Sigutė“ (Panevėžys), Anykščių kultūros centro kanklininkių ansamblis, kanklininkių duetas Dovaidė Kurytė ir Laura Lukenskienė (Kaunas), Vilius Marma (Kaunas), Andrius Morkūnas (Kaunas), Anton Kamenskij ir Anastasija Kamenskaja (Rusija), Velta Leja ir Dace Kroģere (Latvija).  

 

Visi festivalio renginiai nemokami. 

Festivalio organizatorius: Kauno miesto muziejus

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba 

Muziejaus trečiadienis. Pasaka yra tiesa, ir joje nėra nei krislo melo
(Juliui Viktorui Kaupui – 100) Maironio lietuvių literatūros muziejuje liepos mėnesį duris atvėrė paroda „Kalnų gatvės padauža“ skirta rašytojo,...
Muziejaus trečiadienis. Naujos erdvės ir triguba patirtis, skirta Tautodailės metams
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pradeda parodų, renginių ciklą, skirtą tautodailės metams. Rugpjūčio 14 d. M. K. Čiurlionio...
Muziejaus trečiadienis. Vingiuotu keliu į Stasio Girėno gimtinę Vytogaloje
Lietuvos aviacijos muziejus be ekspozicijos Kaune turi du padalinius: lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimtines-muziejus Žemaitijoje. Apie S....
Muziejaus trečiadienis. Vienos gatvės istorija
Kauno miesto muziejaus rinkiniuose gausu žemėlapių, fotografijų, dokumentų ir kitų eksponatų, susijusių su Kauno miesto istorija, jo gatvėmis ir...
Muziejaus trečiadienis. Pasaka yra tiesa, ir joje nėra nei krislo melo
(Juliui Viktorui Kaupui – 100) Maironio lietuvių literatūros muziejuje liepos mėnesį duris atvėrė paroda „Kalnų gatvės padauža“ skirta rašytojo,...
Muziejaus trečiadienis. Naujos erdvės ir triguba patirtis, skirta Tautodailės metams
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pradeda parodų, renginių ciklą, skirtą tautodailės metams. Rugpjūčio 14 d. M. K. Čiurlionio...
Muziejaus trečiadienis. Vingiuotu keliu į Stasio Girėno gimtinę Vytogaloje
Lietuvos aviacijos muziejus be ekspozicijos Kaune turi du padalinius: lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimtines-muziejus Žemaitijoje. Apie S....
Muziejaus trečiadienis. Vienos gatvės istorija
Kauno miesto muziejaus rinkiniuose gausu žemėlapių, fotografijų, dokumentų ir kitų eksponatų, susijusių su Kauno miesto istorija, jo gatvėmis ir...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia