Muziejaus trečiadienis: ar kaltūnas – užkrečiamas?

Net 44 kalbomis įrašytos padėkos LSMU Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus svečių knygoje! Į šių dienų žmogui ankštų patalpų, rūsių ir laiptinių pilną pastatą Rotušės aikštėje daugiau nei pusšimčio šalių atstovai užsuka nuolat – ir, atrodo, kiekvienas atranda kažką artimo. Pavyzdžiui, tamilai padėjo išpręsti vieno eksponato paskirties mįslę, o vokiečiai didžiuojasi eksponuojamais istorinių kompanijų gaminiais.

Istorinėje Kauno vietoje LSMU Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus veikia palyginti neseniai – į XVI a. menantį pirklio namą jis įkraustytas tik 1987-aisiais, tiesa, muziejaus idėja siekia 4-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį. Tuomet visos Lietuvos vaistinikai buvo raginami siųsti į Kauną senus daiktus, receptų knygas, kitus dokumentus. Vaistinės muziejaus ekspozicija anuomet veikė K. Donelaičio g-vėje, vėliau ją priglaudė medicinos fakultetas, bet šio rūsius nusiaubus potvyniui išliko tik tai, ką savo kabinete saugojo farmacijos skyriaus profesorius Benediktas Šiaulis.

6-ame dešimtmetyje eksponatus perėmė, drauge ir muziejininko virusu užsikrėtė, farmacijos istorijos dėstytojas Alfonsas Kaikaris. Jo užsidegimą palaikė daugelis, tad „tikrų“ namų tuo metu neturėjusio muziejaus fondai sparčiai augo, ir ekspozicija šiandien pateikia itin platų istorijos spektrą. Nuo nebeįskaitomų dokumentų ir kaulų iki studentų kepuraičių ir žolelių kuokštų. Svarbu pridurti, kad šis muziejus vykdo ne tik edukacinę, bet ir mokslinę misiją.

Muziejuje yra du skyriai – medicinos ir farmacijos. Pirmajame pastato aukšte rasite autentiškai atrodančią XIX a. vaistinės oficiną, turinčią net nuodų skyrių. Beje, ant prekystalio stūksančiame kasos aparate esti ir rusiškų, ir lenkiškų pėdsakų – kalbame apie valiutą. Greta – koktorija, atsargų kambarys, laboratorija… Joje stovintis iš „Sanito“ farmacijos fabriko atgabentas įrenginys –veikiantis. Jis gali pagaminti apie 30 tablečių per minutę, o prieš tai lankytoje patalpoje matėme rankinius vaistų gaminimo aparatus. Ir net rinkodaros priemonę – selterio indą, mat gėrimu vaistininkai vaišindavo vaikus, kad jie užaugę prisimintų, kur gi geriausia pirkti vaistus. Šie, beje tarpukariu buvo beprotiškai brangūs, o visoje Lietuvoje veikė tik 76 vaistinės.

Dantų, akių ir kitų specialybių specialistų kabinetų fragmentai eksponuojami antrajame aukšte. Čia – ir iškilminga salė, kurioje šiandien vyksta mokslo darbų gynimai, ir šiek tiek Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, kuriam priklauso muziejus, istorijos. Mus pasitikęs muziejaus prižiūrėtojas Algis Bagdonas, paklaustas, koks gi brangiausias čia saugomas eksponatas, pajuokavo, kad tai – Kauno klinikos, ir parodė į palubėje kabantį jas vaizduojantį paveikslą.

Be „oficialiosios“ medicinos istorijos, čia pat, ankštame rūsyje, galima susipažinti ir su paslaptingesniais dalykais. Tai – šamanizmas, kuriam skirtą ekspoziciją papildė net muziejuje apsilankęs ir ženšenio šaknį padovanojęs Tibeto Lama. Greta inde mirksta ir Lietuvoje užauginta šio augalo šaknis. Šio skyriaus atsiradimas ne atsitiktinis – nencų šamanų relikvijas į Lietuvą atgabenti pavyko po to, kai konferencijoje tolimame Rusijos krašte lankėsi vienas muziejaus kūrėjų, medicinos istorijos skyriaus kūrimui vadovavęs doc. Vytautas Siudikas.

Doc. V. Siudiką sutiksite ir kitame muziejaus rūsyje, kurį greičiausiai aplankysite patį pirmąjį – tai jis pozavo kūrusiems XIX a. špitolės inscenizaciją. Šioje erdvėje eksponuojamas mums dar nuo apsilankymų vaikystėje įsiminęs kaltūnas (ne, jis neužkrečiamas, bet tuo buvo tikima kelis šimtmečius) bei kaukolės su skylėmis. O kaip kitaip nuleisti garą?

LSMU Lietuvos medicinos istorijos ir farmacijos muziejus (Rotušės a. 28) dirba antradieniais – šeštadieniais 10–17 val.
Bilietų kainos: suaugusiesiems – 2 €;
vaikams, studentams – 1 €.

Ekskursijos:
suaugusiųjų grupei – 6 €;
vaikų, studentų grupei – 3 €;
užsienio kalba – 9 €.

Visos nuotraukos Artūro Bulotos.

Muziejaus trečiadienis. Žmonių portretai
Šiuo metu svarbiausia – žmogus. Žmogaus gyvybė, žmogiškumas ir padėka kitam už jo darbus. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės...
Muziejaus trečiadienis. Belaukiant Velykų 
Kad ir kokie sunkumai užklumpa tautą, Velykos – viltis ir tikėjimas – vis tiek ateina. Net ir sunkiausiais laikais,...
Muziejaus trečiadienis. Iš palėpės į muziejų
Turbūt beveik visi kauniečiai yra lankęsi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje, įsikūrusiame galbūt pačioje meniškiausioje Kauno vietoje – V....
Muziejaus trečiadienis. Valstybės teatro užkulisiai A. Kutkaus laiškuose
Šių metų gruodžio 31 d. Lietuvos operos teatras minės 100 metų jubiliejų. Įvairių muziejų eksponatai atspindi kūrybinę teatro veiklą,...
Muziejaus trečiadienis. Žmonių portretai
Šiuo metu svarbiausia – žmogus. Žmogaus gyvybė, žmogiškumas ir padėka kitam už jo darbus. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės...
Muziejaus trečiadienis. Belaukiant Velykų 
Kad ir kokie sunkumai užklumpa tautą, Velykos – viltis ir tikėjimas – vis tiek ateina. Net ir sunkiausiais laikais,...
Muziejaus trečiadienis. Iš palėpės į muziejų
Turbūt beveik visi kauniečiai yra lankęsi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje, įsikūrusiame galbūt pačioje meniškiausioje Kauno vietoje – V....
Muziejaus trečiadienis. Valstybės teatro užkulisiai A. Kutkaus laiškuose
Šių metų gruodžio 31 d. Lietuvos operos teatras minės 100 metų jubiliejų. Įvairių muziejų eksponatai atspindi kūrybinę teatro veiklą,...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia