Muziejaus trečiadienis. Aloiza Paškievič: „Ir tvanku, ir ankšta, ir širdis mano alpsta / Svetur, toli nuo savų… “ 

„I душна, i цесна, i сэрца самлела / Мне тут на чужыне, здалёк ад сваіх …“ [„Ir tvanku, ir ankšta, ir širdis mano alpsta / Svetur, toli nuo savų…“] – taip vieną savo eilėraščių 1911 m. pradeda baltarusių tautinio išsivadavimo dalyvė, poetė Aloiza Paškievič-Kairienė, savo eilėraščius pasirašinėjusi Ciotkos slapyvardžiu. Palaikydami šiandieninę baltarusių tautos kovą dėl laisvės ir demokratijos, šį muziejaus trečiadienį prisimename to dar XX a. pr. siekusią Aloizą. 

Naršydami Kauno miesto muziejaus fonduose aptikome keturias portretines fotografijas, įvairių asmenų dedikuotas A. Paškievič. Šios fotografijos simboliškai žymi teksto herojės gyvenimo istoriją, kurią trumpai čia ir pristatysime.

A. Paškievič gimė 1876 m. liepos 15 d. Peščinoje, Lydos apskrityje (dabartinė Baltarusija), dvarininkų šeimoje. Nuo pat mažens mergaitės išsilavinimui buvo skiriamas didelis dėmesys, o ją visapusiškai lavinti ėmėsi senelė. 1894 m. Aloiza, kitų kartais vadinta Luiza ar Lizenka, buvo išsiųsta mokytis į privačią Veros Prozorovos seminariją Vilniuje. Iš šio laiko mus pasiekė dvi jos bičiulių fotografijos, kurių reverse sentimentaliai išrašytos dedikacijos ir ilgo prisiminimo viltis.

Fotografija su dedikacija A. Paškievič rusų kalba: „Mano mielai draugei A. Paškievič nuo ją mylinčios […]. Gegužės 22, 1898 m.“ Fotografas Stanislovas Filibertas Fleris. Vilnius. Kauno miesto muziejaus fondai

Fotografija su dedikacija A. Paškievič rusų kalba: „L. Paškievič geram prisiminimui nuo […].“ Fotografas Stanislovas Filibertas Fleris. Vilnius. Kauno miesto muziejaus fondai

1902 m. Aloiza, siekdama gilinti išsilavinimą švietimo srityje, įstojo į aukštuosius pedagoginius Petro Lesgafto švietimo kursus Sankt Peterburge. Būtent studijų Sankt Peterburge metais Aloiza įsiliejo į studentišką tautinę, anticarinę baltarusių veiklą, veikdama šiame pogrindiniame judėjime išleido pirmuosius savo eilėraščius. Greičiausiai būtent šioje aplinkoje formavosi ir stiprėjo kairiosios, socialdemokratiškos krypties A. Paškievič pasaulėžiūra, suvedusi ją ir su būsimu sutuoktiniu, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataru Steponu Kairiu. 

Veros Prozopovos fotografija su dedikacija A. Paškievič rusų kalba: „Iš širdies linkiu visko geriausio savo gerajai mokinei Lizai Paškievič. V. Prozopova. 4 birželio, 1902 m.“ Fotografas Stanislovas Filibertas Fleris. Vilnius. Kauno miesto muziejaus fondai

Minėtų kursų A. Paškievič taip ir nebaigė. 1904 m. grįžo atgal į Vilnių ir įsidarbino slauge Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninėje. Šiame miestelyje, matant socialinę nelygybę, stiprėjo A. Paškievič anticarinės, kairuoliškos nuotaikos, aktyvėjo jos nacionalistinė baltarusiška veikla. Kadangi aktyviai dalyvavo 1905 m. revoliucijoje, o ir šiaip nevengdavo atvirai išsakyti savo poziciją, dalyvauti demonstracijose, buvo priversta trauktis ir apsistojo Lvove. Gyvendama Lvove ji ir toliau liudijo baltarusių laisvės siekį, pasakojo apie Baltarusiją ir baltarusių kultūra, literatūrą ja besidomintiems ukrainiečiams. Jos gyvenimo Lvove epizodą liudija neatpažinto graikų katalikų (unitų) dvasininko dedikacija ukrainiečių kalba kitoje fotografijos pusėje. 

 

Neatpažinto unitų dvasininko portretas su dedikacija A. Paškievič ukrainiečių kalba: „Prisiminimui baltarusei nuo […]  1906 m. liepos 25 d.“ Fotografas Volodymyr Vibranovsky. Lvovas. Kauno miesto muziejaus fondai

Pasitraukusi iš Naujosios Vilnios Aloiza kėlėsi iš vienos vietos į kitą. Užsibūti Lvove jai neleido atsinaujinusi džiova, trumpai apsistojusi Zakopanėje, toliau keliavo po Italiją kartu su bičiulio Jono Biliūno žmona. Ilgėliau nuo 1908 m. A. Paškievič apsigyveno Krokuvoje, kur studijavo ir iš kur nuolat su svetimais asmens dokumentais keliaudavo į Lietuvą siekdama aktyviai prisidėti prie baltarusių laikraščio „Наша доля“ („Mūsų likimas“) leidimo bei susitikti su S. Kairiu. 1912 m. pora susituokė, o jų namai Žvėryne tapo lietuvių ir baltarusių tautinio, kultūrinio judėjimo židiniu. Pirmojo pasaulinio karo metais Aloiza prisidėjo prie baltarusių švietimo organizavimo, slaugė ligonius. Baltarusijoje lankydama savo giminaičius ir slaugydama ten šiltine sirgusiuosius A. Paškievič ir pati užsikrėtė. Mirė 1916 m. vasario 5 d. Šestakovcų kaime. 

Praėjus dvejiems metams po A. Paškievič mirties buvo paskelbta Baltarusijos Liaudies Respublika – demokratinė nacionalinė valstybė. Jos egzistavimas nutrūko 1919 m., teritoriją okupavus SSRS. 

 

Kauno miesto muziejaus
ekspozicijų kuratorė
Sigita Žemaitytė-Strazdė

kaunomuziejus.lt 

Pratęsus karantiną, numatytas ribotas muziejų, galerijų ir ekskursijų lankymas
Vyriausybė, priėmusi nutarimą dėl karantino Lietuvoje pratęsimo, numatė galimybę nuo gruodžio 10 d. griežtai apibrėžtomis sąlygomis lankytis muziejuose ir...
Muziejaus trečiadienis. Iš tolimosios Kinijos, arba dviejų nuotraukų istorijos
Šį kartą „Muziejaus trečiadienyje“ Kauno miesto muziejus nori papasakoti, kad gyvenimas užsienyje ne visuomet yra smagi patirtis. Rubrikoje pristatome...
Muziejaus trečiadienis. Juozo Grušo gimtadieniui artėjant
Juozo Grušo (1901−1986) – Lietuvos rašytojų patriarcho, įvairialypės asmenybės, dramaturgo, vertėjo, publicisto kūrybos reikšmė lietuvių kultūros istorijoje nenuginčijama. O...
Muziejaus trečiadienis. XXVII knygos mėgėjų draugijos 90-metis!
Bibliofilai ir visi draugaujantys su knyga nuo lapkričio 27 d. laukiami Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Kauno...
Pratęsus karantiną, numatytas ribotas muziejų, galerijų ir ekskursijų lankymas
Vyriausybė, priėmusi nutarimą dėl karantino Lietuvoje pratęsimo, numatė galimybę nuo gruodžio 10 d. griežtai apibrėžtomis sąlygomis lankytis muziejuose ir...
Muziejaus trečiadienis. Iš tolimosios Kinijos, arba dviejų nuotraukų istorijos
Šį kartą „Muziejaus trečiadienyje“ Kauno miesto muziejus nori papasakoti, kad gyvenimas užsienyje ne visuomet yra smagi patirtis. Rubrikoje pristatome...
Muziejaus trečiadienis. Juozo Grušo gimtadieniui artėjant
Juozo Grušo (1901−1986) – Lietuvos rašytojų patriarcho, įvairialypės asmenybės, dramaturgo, vertėjo, publicisto kūrybos reikšmė lietuvių kultūros istorijoje nenuginčijama. O...
Muziejaus trečiadienis. XXVII knygos mėgėjų draugijos 90-metis!
Bibliofilai ir visi draugaujantys su knyga nuo lapkričio 27 d. laukiami Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Kauno...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia