Muziejaus trečiadienis: 16 tūkstančių lankytojų per dieną!

Ketvirtis milijono eksponatų fonduose, 16 tūkst. lankytojų per dienątikro pirmojo per Atlaną perskriejusio lėktuvo nuolaužos, kuršių ir Šiaurės Afrikos medžiotojų ginklai ir ypatingomis progomis suskambantys kariljono varpai. Sveiki atvykę į Vytauto Didžiojo karo muziejų, kurio aplankymas sužadins ir patriotinius jausmus, ir vaikišką žingeidumą.

„Siekiame kalbėti mūsų lankytojų kalba“, – palydėdamas muziejui itin sėkmingus 2015-uosius mums pasakojo jame pastaruosius kelerius metus direktoriaujantis, anksčiau Karo medicinos tarnybai vadovavęs pulkininkas Kęstutis Kuršelis. Jis taip pat džiaugėsi, kad būtent šiemet į muziejų atėjo dirbti daug jaunų įvairių specialybių žmonių, atsinešusių daug skirtingų patirčių bei idėjų. Muziejaus fondai sparčiai skaitmenizuojami, čia vykstau daug edukacinių užsiėmimų, o rekordiniai lankytojų kiekiai fiksuojami valstybinių švenčių dienomis. 2015-ųjų vasario 16-ąją čia apsilankė minėti 16 tūkstančių – tai apie trečdalį per visus metus čia užsukusių žmonių.

Koks mėgstamiausias muziejaus direktorius eksponatas? Į šį klausimą K. Kuršelis atsakė su šypsena – dar vaikystėje į šį muziejų keliaudavo su mokslo draugais ir labiausiai visiems patikdavo fotografuotis ant prie paradinio įėjimo stovinčių liūtų. Mums taip pat! Žinoma, direktorius paminėjo ir Stepono Dariaus ir Stasio Girėno lėktuvo „Lituanica“ nuolaužas – ne vienam lankytojui nuostabą sukelia tai, kad jos – tikros, atvežtos iš Soldino miško. Beje, virš jų muziejaus salėje plevena vienintelis išlikęs Antano Gustaičio konstruotas lėktuvas „ANBO-1“. Daugiau apie jį ir Lietuvos aviacijos istoriją pasakojome po viešnagės Lietuvos aviacijos muziejuje.

Karo-muziejus-22

A.Bulotos nuotr.

Apskritai Vytauto Didžiojo karo muziejaus, kurio pastatas iškilmingai atidarytas 1936-aisiais (iki tol dar 1919-aisiais nepriklausomos Lietuvos kariuomenės iniciatyva įkurtas muziejus veikė toje pat vietoje stovėjusiose carinės kariuomenės pėstininkų manieže), menėse užfiksuota daug tūkstančių metų trukusi (malonu rašyti būtuoju laiku, tiesa?) lietuvių ir mūsų tautos pagrindą padėjusių genčių kova už savo žemes bei laisvę. Nuo akmens amžiaus gyventojų ir karingųjų kuršių iki LDK laikų, XIX a. sukilimų, „Lituanicos“ skrydžio iki šių dienų. Ginklai (didžiausia kolekcija Baltijos šalyse!), aprangos detalės, dokumentai, skulptūros, paveikslai, istorinių objektų ar mūšių miniatiūros… Ekspozicija baigiama šiomis dienomis, žydraisiais Jungtinių Tautų šalmais ir iš Afganistano pargabentas kilometrų stulpas, kuriame lietuvių kariai fiksavo, kiek tūkstančių kilometrų reikės grįžti namo.

Karo-muziejus-49

A.Bulotos nuotr.

Atskiros istorijos nusipelno Vienybės aikštėje greta Nežinomo kareivio kapo stovintis bokštas. Jame dar 1937-aisiais įrengtas 35 varpų kariljonas, kuriuo pokariu skambindavo Kauno miesto garbės pilietis Viktoras Kuprevičius. Šią pareigą, o gal – malonumą, iš tėvo perėmęs ne menkiau miesto bei šalies kultūrai nusipelnęs muzikantas ir kompozitorius Giedrius Kuprevičius savo memuaruose rašė, kad skubantį skambinti tėvą net troleibuso vairuotojas išleisdavo „tarpinėje“ stotelėje – tiesiai prie bokšto.

Artimiausia proga išgirsti kariljono koncertą – gruodžio 31-oji. Esate laukiami koncerte „Naujieji su istoriniu Kauno kariljonu“, prasidėsiančiame 23:30 val. Kariljonu skambins Raimundas Eimontas.

Karo-muziejus-69

A.Bulotos nuotr.

Vytauto Didžiojo karo muziejus „gyvena“ ir internete – sistemoje LIMIS galima apžiūrėti dalį eksponatų bei susipažinti su istorinėmis asmenybėmis. Artimoje ateityje skaitmeninės galimybės augs ir internete, ir pačiame muziejuje – juk, kaip sake K. Kuršelis, muziejus turi su lankytojais bendrauti moderniai.

Visgi užsukit jau dabar, nes atradimų muziejuje laukia sočiai. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad S. Darius ir S. Girėnas „Lituanica“ gabeno pirmąjį pasaulyje oro paštą? Deja, adresato Prezidento Antano Smetonos atvirlaiškis taip ir nepasiekė, bet yra eksponuojamas greta lėktuvo nuolaužų.

Vytauto Didžiojo karo muziejus (K. Donelaičio g. 64) nuo spalio iki kovo laukia antradienį-šeštadienį 10.00-17.00 val., nuo balandžio iki rugsėjo antradienį-sekmadienį 11.00-17.00 val. Valstybinių švenčių dienomis – vasario 16-ąją, kovo 11-ąją, liepos 6-ąją ir lapkričio 23-ąją lankymas nemokamas.

Karo-muziejus-24

A.Bulotos nuotr.

Vytauto Didžiojo karo muziejus internete

Muziejaus trečiadienis. Iš tolimosios Kinijos, arba dviejų nuotraukų istorijos
Šį kartą „Muziejaus trečiadienyje“ Kauno miesto muziejus nori papasakoti, kad gyvenimas užsienyje ne visuomet yra smagi patirtis. Rubrikoje pristatome...
Muziejaus trečiadienis. Juozo Grušo gimtadieniui artėjant
Juozo Grušo (1901−1986) – Lietuvos rašytojų patriarcho, įvairialypės asmenybės, dramaturgo, vertėjo, publicisto kūrybos reikšmė lietuvių kultūros istorijoje nenuginčijama. O...
Muziejaus trečiadienis. XXVII knygos mėgėjų draugijos 90-metis!
Bibliofilai ir visi draugaujantys su knyga nuo lapkričio 27 d. laukiami Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Kauno...
Muziejaus trečiadienis. NeĮMANOMA – žodis, kuris neegzistavo
Vytautas Pakarskas (1930–1995) buvo išskirtinė asmenybė Lietuvos aviacijos padangėje. Studijuodamas Kaune susidomėjo sklandymu ir nuo to laiko visi jo...
Muziejaus trečiadienis. Iš tolimosios Kinijos, arba dviejų nuotraukų istorijos
Šį kartą „Muziejaus trečiadienyje“ Kauno miesto muziejus nori papasakoti, kad gyvenimas užsienyje ne visuomet yra smagi patirtis. Rubrikoje pristatome...
Muziejaus trečiadienis. Juozo Grušo gimtadieniui artėjant
Juozo Grušo (1901−1986) – Lietuvos rašytojų patriarcho, įvairialypės asmenybės, dramaturgo, vertėjo, publicisto kūrybos reikšmė lietuvių kultūros istorijoje nenuginčijama. O...
Muziejaus trečiadienis. XXVII knygos mėgėjų draugijos 90-metis!
Bibliofilai ir visi draugaujantys su knyga nuo lapkričio 27 d. laukiami Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Kauno...
Muziejaus trečiadienis. NeĮMANOMA – žodis, kuris neegzistavo
Vytautas Pakarskas (1930–1995) buvo išskirtinė asmenybė Lietuvos aviacijos padangėje. Studijuodamas Kaune susidomėjo sklandymu ir nuo to laiko visi jo...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia