Muziejaus trečiadienis. 100-mečiui skirtoje ekspozicijoje – 1900–1940 m. aukso fondas

2021 m. Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui yra išties ypatingi  prabėgo jau visas amžius nuo jo įkūrimo. Muziejaus 100-mečio proga lankytojams ruošiama įvairių staigmenų: nuo garsiausių lietuvių dailininkų kūrinių pristatymo iki nematomos muziejaus pusės atskleidimo. Jubiliejinius metus muziejus pradeda su nauja ekspozicija, kurioje žibės 1900–1940 metų lietuvių dailės  aukso fondas, jo žiūrovai nematė jau 14 metų. Šie kūriniai, eksponuoti ne vienoje užsienio parodoje dabar džiugins muziejaus lankytojus. Plačiau apie juos – rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“.

Pažintis su ekspozicija prasideda nuo tapatybės paieškų. Šioje salėje – menininkai ir jų kūriniai, kurie  buvo eksponuoti pirmosiose  lietuvių dailės parodose. Buvo manoma, kad geriausias būdas suvienyti menininkų pajėgas – parodos. 1907 m. Vilniuje atsidarė pirmoji lietuvių dailės paroda. Tai buvo lūžis, bandant identifikuoti save kaip vieningą tautą. Spauda mirgėjo nuo skambių lozungų: „Be dailės nėra tautos“, neapsieita ir be patyčių, neva lietuviai neturi meninių tradicijų. Iki Pirmojo pasaulinio karo buvo surengtos 8 parodos, 3 atkeliavo ir į Kauną. Greta profesionalaus čia buvo eksponuojamas ir liaudies menas. Parodos davė daug: pradėjo burtis menininkai, lavinosi visuomenė, atsirado bendrumo jausmas, gimė kritika. Tarp pirmųjų parodų dalyvių buvo Antanas Žmuidzinavičius, Petras Kalpokas, M. K. Čiurlionis, Adomas Varnas, Petras Rimša, Jonas Šileika, Kazys Ulianskis, Kazimieras Stabrauskas ir kt. 

I dalis. 1900-1918 m.

Kazimieras Stabrauskas. Jūros vaizdas. 1913

Petras Rimša. Mėnesiena. Apie 1911


Kajetonas Sklėrius. Gedimino sapnas. 1917

1919–1930 m. buvo pradėti kloti nacionalinės dailės pamatai. Liaudies menas ir Lietuvos gamta – tokius juos matė menininkai šiuo laikotarpiu. Išvarginti pirmojo pasaulinio karo, politinių partijų rietenų, ekonominių nepriteklių, lenkams okupavus Vilnių, buvo priversti keltis į Kauną. Šiuo metu dailėje didelis stilistinis šuolis neįvyko. Truputis impresionizmo, truputis Sezano, truputis ekspresionizmo – tokias „modernybes“ leido sau to meto dailininkai. Lietuvai po truputį atsiveriant pasauliui, pradedant aktyviai dalyvauti tarptautinėse parodose, paaiškėjo, kad galime pristatyti tik liaudies meną, nes kol kas profesionaliuoju nieko nenustebinsime. Darėsi labai aišku – reikia mokyklos, kuri formuotų, augintų naują menininkų kartą. Jos iniciatoriumi tapo Justinas Vienožinskis, kurio iniciatyva 1922 atidaryta meno mokykla, skirta ruošti menininkus ir dailės mokytojus. Studijavęs Krokuvos dailės akademijoje jis parsivežė ir mokyklos modelį, kurį sujungė su kitų pažangių Europos mokyklų nuostatomis ir jų pagrindu formavo tautinės mokyklos viziją. Šioje salėje – pirmųjų mokytojų Justino Vienožinskio, Adomo Galdiko, Adomo Varno, Jono Mackevičiaus, Petro Kalpoko, Kajetono Sklėriaus, Juozo Zikaro, Jono Šileikos kūryba. Tai jie – tie tikrieji vedliai, kurie kūrė ir naujas metodikas, ir formavo būsimų dailininkų pasaulėžiūrą. 

II dalis. 1919–1930 m.

Justinas Vienožinskis. Autoportretas

Adomas Galdikas. Natiurmortas su arkliuku. 1929

Jonas Mackevičius. Vaizdas pro langą. III deš. pab.

XX a. 3 deš. pabaigoje Lietuvoje išpopuliarėjo  Art Deco stilius. Iš apleisto Rusijos gubernijos užkampio Kaunas per keliolika metų tapo modernia, europietiška sostine. Spartėjant gyvenimo tempui, keitėsi gyvenimo būdas, mados, keitėsi grožio etalonai. Trumpėjo ne tik plaukai, bet ir suknelės.  Kaunas buvo vadinamas „Mažuoju Paryžiumi“. Iš tiesų, pasiturinčių kauniečių gyvenimas menkai skyrėsi nuo europietiško. Menininkai grįžta po studijų Europoje, į naujus būstus ir biurus importuojami baldai, indai. Užsienio svečiai, diplomatų pasirodymai Laikinojoje sostinėje vis dažnesni. Visa tai natūraliai atneša ir bendras tarpukario meno tendencijas. Art Deco meno principai ryškiausiai pasijuto 1925 m. Paryžiuje vykusioje Tarptautinėje Šiuolaikinės dekoratyvinės ir pramoninės dailės parodoje. Laužytos linijos, geometriniai ornamentai, zigzagai, rombai, aeorodinaminės formos – visa tai, įkvėpta pramonės, mechanizmų, kurie siejosi su greičiu, progresu ir „nauja era“.  Lietuvos dailėje Art Deco užima reikšmingą vietą, turi specifinį tautinį atspalvį ir tuo yra išskirtinis. Ekspozicijoje pristatome tik nedidelę dalį šias stiliaus apraiškas atitinkančių kūrinių.

Art Deco

Barbora Didžiokienė. Ekrano gražuolė. 1927

Vladas Drėma. Natiurmortas. 1928

Parodoje galėsite užsukti ir į skulptoriaus Petro Rimšos dirbtuvę. Jo namai visuomet buvo savotiškas skulptūros ir numizmatikos muziejus. Butas-dirbtuvė traukė smalsių lankytojų, gerbėjų,  kolegų ir žurnalistų dėmesį. Skulptoriaus Juozo Zikaro dukra Alytė prisimena, kad visuomet norėdavusi eiti pas „dėdę Rimšą“ ir liūdėdavo nespėdavusi apžiūrėti visko, kas ją domindavo. Tuo labiau, kad visus daiktus buvo leidžiama atsargiai liesti.  Pirmasis jo butas, kuriame apsigyveno 1924 metais, buvo mažutis ir toks kuklus, kad 1939 kino kronikoje metais buvo parodytas kaip skurdžios menininko buities simbolis. 1946 metais jis persikėlė į gerą, 5 kambarių butą, pasistatė dirbtuvę kieme.  Rimšos kūrybinis palikimas 1962 metais, jau po dailininko mirties, buvo perduotas muziejui.

Dailininkas Petras Rimša savo dirbtuvėje. Fot. nežinomas. Kaunas, XX a. 3-4 deš.

1930–1940 m. – itin reikšmingas dešimtmetis, nuspalvintas sparčiu dailės augimu bei jaunosios kartos maištingumu. Jaunieji, kurių estetinės ir idėjinės pažiūros buvo labai nevienalytės, vis dėlto buvo vedini bendro siekio – „kurti gyvą, modernią ir tautinę dailę“. 1929 m. Kauno meno mokyklos streikas buvo postūmis tiems, kurie buvo iš jos pašalinti, vykti studijuoti į užsienį. Prie jų prisijungė ir būrys studentų, kurie buvo gavę stipendijas. Beveik visi susitiko į Paryžiuje. Studijuodami pas stiprius to meto dailininkus:  Antoine‘ą Bourdelle‘į, Charles‘ą Despiau, Fernand‘ą Léger‘ą, Aleksandrą Ekster ir kitus, lankydamiesi muziejuose, galerijose, labai praplėtė savo akiratį, keitė pažiūras. Vyresnieji kaltino juos parsivežus visokiausių „izmų“.  Spaudoje atsirado daug pasipiktinimo, jaunųjų puolimo. II pasaulinis karas sustabdė dailės vystymąsi, išblaškydamas dailininkus po pasaulį, kitus pasmerkdamas sunkiems išbandymams. Ekspozicijos finale – paskutiniai kūriniai, paliesti okupacijos ir karo nuotaikų.

III dalis. 1930–1940 m.

Antanas Samuolis. Geltona moteris. 1933

Adolfas Valeška. Mergaitė ir gėlės. 1933

Viktoras Vizgirda. Mergina. 1934

Atskira ekspozicijos salė yra skirta ir mūsų tautinės valiutos lito istorijai. Lietuviškų pinigų kūrimas buvo nauja patirtis neturinčioje tradicijų taikomosios grafikos srityje. Žymūs to meto dailininkai: A. Varnas, A. Galdikas, V. Jomantas ir A. Žmuidzinavičius drąsiai ir aktyviai įsitraukė į nepažįstamą ir sudėtingą pinigų kūrimo procesą. Pinigų projektavimas skatino kūrėjų išradingumą, bet kartu ir varžė spaudos galimybėmis bei specifiniais reikalavimais. Visais laikais pinigai reprezentavo valstybę, todėl juose vaizduojama tai, kas atspindi nacionalinį charakterį ir tautos savitumą. Banknotuose ir monetose atsispindėjo istoriniai įvykiai, to meto aktualijos, buvo pavaizduoti žymūs asmenys. Juose gausu lietuviškų simbolių, tautinės ornamentikos: kryžių, audinių, juostų raštų motyvų. Monetoms būdingas dekoratyvumas, o plačiai panaudoti stilizuoti augalai atspindėjo Lietuvą kaip žemės ūkio kraštą. 

Lito istorija

5 litų moneta. Autorius Juozas Zikaras

Dail. A. Galdikas 10 litų projektas

Vida Labanauskienė
ciurlionis.lt

Muziejaus trečiadienis. Tiesiog žaisliukai ar meno kūriniai?..
Šiuolaikinių keturiasdešimtmečių karta galbūt pamena vaikiškas knygeles – „Padaužiukai“, „Nykštukai atostogauja“ ir kitas? Herojai – siūtos kailinės lėlės, nufotografuotos...
Muziejaus trečiadienis. Pirmieji lietuviškų pinigų banknotai
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus šios savaitės rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ praveria Numizmatikos skyriaus fondus ir kviečia susipažinti su...
Muziejaus trečiadienis. Vieno bombonešio variklio istorija 
Koks eksponatų kelias iki muziejaus ekspozicijų salės? Į muziejus eksponatai patenka įvairiais keliais: dovanojami autorių ar savininkų, randami atliekant...
Muziejaus trečiadienis. Liaudies muzikantas, poetas Mykolas Kručas ir jo optimistinis „Koronas“
Vasario mėnesį lietuviams itin svarbios dvi šventės: Lietuvos valstybės atkūrimo diena ir Užgavėnės. Beje, šiais metais abi jas švęsime...
Muziejaus trečiadienis. Tiesiog žaisliukai ar meno kūriniai?..
Šiuolaikinių keturiasdešimtmečių karta galbūt pamena vaikiškas knygeles – „Padaužiukai“, „Nykštukai atostogauja“ ir kitas? Herojai – siūtos kailinės lėlės, nufotografuotos...
Muziejaus trečiadienis. Pirmieji lietuviškų pinigų banknotai
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus šios savaitės rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ praveria Numizmatikos skyriaus fondus ir kviečia susipažinti su...
Muziejaus trečiadienis. Vieno bombonešio variklio istorija 
Koks eksponatų kelias iki muziejaus ekspozicijų salės? Į muziejus eksponatai patenka įvairiais keliais: dovanojami autorių ar savininkų, randami atliekant...
Muziejaus trečiadienis. Liaudies muzikantas, poetas Mykolas Kručas ir jo optimistinis „Koronas“
Vasario mėnesį lietuviams itin svarbios dvi šventės: Lietuvos valstybės atkūrimo diena ir Užgavėnės. Beje, šiais metais abi jas švęsime...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia